Bent jau taip tvirtina VRK darbuotojai – kas jau kas, bet jie tai tikrai turėtų žinoti.
Jei rinkimai įvyks, jie tvirtins, kad pasinaudojome savo konstitucine teise rinkti ir būti renkami ir laisvuose bei lygiuose rinkimuose išsirinkome savivaldybių merus ir tarybas.
Atsiras ir tokių, kurie juos vadins savivaldos rinkimais. Klausti, ką TAI, ką ir kaip išsirenkame Lietuvos Respublikoje, turi bendra su Vakarų Europos savivalda, neverta – prieš Seimo rinkimus nuolat kartojasi tas pats marionečių spektaklis: į Seimą besiveržiantys grūmoja – „grąžinkite mums savivaldą“, jame atsidūrę tik dūsauja – problemą matantys, bet kol neturintys daugumos, nieko pakeisti negalintys… Be to, virkauja, tokioms permainoms nesubrendę ir rinkėjai…
Šiemet, kai „savivaldos“ rinkimus visuomeninio transliuotojo ir komercinių televizijų etery užgožė Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, tapo ypač akivaizdu: savivaldybių merų ir tarybų rinkimai, turintys įtakos kiekvienam gyventojui, darosi vis labiau panašesni į „aklą vištą“, žaidžiamą kone informacinės blokados sąlygomis. Todėl nenuostabu, kad dažnas rinkėjas tik moja ranka: renkasi tą sąrašą, kuriame atpažįsta nors kokią gerą asociaciją keliančią pavardę, puslapiuko „programas“ tiesiog praverčia – jų akimis žiūrint, skiriasi tik stilistika, o jei ir būta kokių debatų ar diskusijų, kurios leistų padaryti nors kiek sąmoningesnį pasirinkimą, tai tik paraštėse – informacija apie juos fragmentiška, klaidžioja kažkur internete, jau seniai paskendę kasdienės informacijos sraute… Negi gaiši laiką ieškodamas ko nepametęs?
Tie reti avejai, kai apie „savivaldos“ rinkimus kalbėjo ir žurnalistai, irgi dažniausiai būdavę savotiški – sukviesti politikai, kuriems dar leidžiama kalbėti tiesioginiame eteryje, sklandžiai atsakę į „amžinus“ klausimus, o svarbiausiojo – kodėl tą patį žadėję prieš aną ar dar ankstesnę kadenciją, taip nieko doro ir nenuveikė? – ir nesulaukdavę (viena kita „nemaloni“ akistata esmės nekeičia).
Beje, tada dažniausiai nuskambėdavęs ir kvietimas rinktis atsakingai – kone visi, girdėję, kaip ką tik postringauja pateptaisiais pasijutę išrinktieji, žinoma, pasižada…
Taigi šiuo metu rinkimų teisę turi 2 458 013 rinkėjų.
Daugiau kaip 153 tūkst. gyventojų, t.y. 6,25 proc. rinkėjų, sekmadienio nelaukė – pasinaudojo galimybe balsuoti anksčiau laiko.
Dėl savivaldybės tarybos nario mandato – iš viso jų 1502 – varžosi net 13 662 politikai.
Iš jų 60 mandatų – merų: į šią poziciją taikosi 410 kandidatų.
Beje, kandidatų sąrašus iškėlė 90 visuomeninių rinkimų komitetų ir 14 partijų, tiek pat – 14 – sudaryta ir koalicijų.
Mažėjant gyventojų skaičiui, šiemet bus išrinkta 22 tarybos nariais mažiau nei 2015-aisiais.
Didžiausia taryba renkama Vilniaus mieste – ją sudaro 51 tarybos narys, mažiausios – Neringoje ir Birštone – po 15 tarybos narių. Paprastai vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
Kol balsavimas tęsis – rinkimų apylinkės bus uždarytos 20-tą valandą – galioja draudimas agituoti.
Šįkart VRK suimprovizavo ir uždraudė agitaciją ne tik šios dienos rinkimuose, bet ir būsimuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, referendumuose.
Ta proga primenama, jog agitacija nelaikoma informacija, kad šalyje apskritai vyksta rinkimai, pasvarstymai, kaip svarbu juose dalyvauti, duomenų apie atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių skelbimas, net kvietimas atvykti balsuoti.
Ar parašų, remiančių vieną ar kitą pretendentą į kandidatus būsimuosiuose LR Prezidento rinkimuose, rinkimas bus laikomi agitacija, nepranešama, kaip ir tai, kokios bausmės laukia taip „agituojančių“. Nutylima ir tai, ar dėl tokios improvizacijos bus pratęstas agitacijos laikas – matyt, ir toliau improvizuos.
Labai tikėtina, kad kovo 17 dieną daugely savivaldybių vyks ir pakartotinis balsavimas.
