Mes esame tų įvykių liudytojai, taipogi ir Šventoji Dvasia
Vyriausiasis kunigas metė apaštalams kaltinimą: „Mes jums drauste uždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokslu ir dar norite ant mūsų galvų užtraukti to žmogaus kraują“.
Petras ir apaštalai atsiliepė: „Dievo reikia klausyti labiau, negu žmonių. Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį savo dešine, kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame tų įvykių liudytojai, taipogi ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie jo klauso“.
Apaštalams uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido. O tie ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką. (Apd 5, 27–32. 40b–41) * * *
Viešpatie, mane tu iš priešo rankų ištraukei
Viešpatie, aš tave aukštinsiu:
tu gi mane iš priešo rankų ištraukei,
nedavei priešams piktai manim džiaugtis.
Gelbėjai mane nuo mirties karalijos,
gyvą mane palikai, neleidai žengti bedugnėn. –
Skambinkit Viešpačiui visi, kad jį mylit,
šlovinkit, atsiminę jojo šventumą!
Rūstus jis valandėlę teesti,
bet per visą gyvenimą geras.
Iš vakaro verksmas,
iš ryto vėl džiaugsmas. –
Dieve, klausyki, būk maloningas,
Viešpatie, būk padėjėjas!
Raudą pakeitei man dainomis, šokiais.
Viešpatie, mano Dieve, tave šlovinsiu amžiais. – (Ps 29, 2. 4–6. 11–13b)
* * *Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, imti valdžią ir lobį
Aš, Jonas, regėjau ir girdėjau balsus daugybės angelų aplinkui sostą, būtybes ir vyresniuosius; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai. Jie skelbė skambiu balsu:
„Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, imti valdžią, ir lobį, ir išmintį, ir galybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“
Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiam soste ir Avinėliui tebūnie gyrius, ir pagarba, iš šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“
Keturios būtybės kartojo: „Amen!“, o vyresnieji puolė ant žemės, reikšdami pagarbą. (Apr 5, 11–14)
* * *Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taipogi ir žuvies
Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne“. Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“. Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.
Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį, ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų“. Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taipogi ir žuvies. Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.
Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau už šituos?“
Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius“.
Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie, tu žinai, kad tave myliu“.
Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles“.
Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“.
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis. Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“.
Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą.
Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“ (Jn 21, 1–14. [15–19])
* * *Jėzau, pakvietęs mokinius kartu su Tavimi Dievo dovanomis dalytis, būk maloningas visiems, per Tavo mirtį ant Kryžiaus ir prisikėlimą pažinusiems Jo meilę ir atleidimą. Viešpatie, suteik atsivertimo malonę ir mums, štai jau trečią sekmadienį džiaugsmingai švenčiantiems Velykų slėpinį – tegul Dievo meilė apvalo mūsų širdis, kad nebeliktų mūsų gyvenime nieko, kas yra ne pagal Tavo valią, ir teišgydo mus iš baimės ir savanaudiškumo, godumo ir nedėkingumo.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – Dieve, nuolatiniu savo įkvėpimu mokyk mus mylėti Dievą visa širdimi, mintimis, siela ir kūnu, suteik išminties tautų vadovams, sustiprink savojo Žodžio ir Tiesos skleidėjus, įstatymo gynėjus.
Ypatingų malonių meldžiame savo ir visoms Motinoms: Dieve, į jų rankas atidavęs mūsų širdis ir patikėjęs mūsų sielas, Tu mokei jas ir meilės iki galo. Kasdieniu pasiaukojimu jos ne kartą yra paliudijusios: esame pašaukti būti Tikėjimo ir Pasitikėjimo žmonėmis. Nuolankiai Tave meldžiame – suteik joms gailestingumo malonių: gyvąsias gydyk ir sutvirtink, ramybės netekusias paguosk, o mirusioms atverk vartus į amžinąją garbę. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
* * *Vidinio išgydymo malda – ir pasauliečiams, ir pašvęstiesiems
Viešpatie, Tu gali sugrįžti laike atgalios ir drauge su manimi keliauti per visą mano gyvenimą nuo pat mano prasidėjimo.
Ir dar man,Viešpatie, padėk: nuplauk mane ir išlaisvink iš visko, kas galėjo man sudaryti sunkumų, kai aš buvau pradėtas. Tu buvai arti, kai aš buvau suformuotas savo motinos įsčiose; išlaisvink mane ir išgydyk nuo bet kokio skausmo, kurį man sudarė mano motina arba mano tėvų gyvenimo aplinkybės, kai mano kūnas dar neturėjo formos. Už tai tau dėkoju.
Viešpatie Jėzau, garbinu Tave, nes Tu mano gyvenime būdavai visada, kai man reikėdavo pagalbos.
Būdavo momentų, kai aš jausdavau, kad mano motina turi mane priglausti prie krūtinės, pasupti ir papasakoti kokią pasaką, kaip tai moka tik motina.
Viešpatie, padaryk tai giliausioje mano būties gelmėje. Leisk man pajusti motinos meilę, jaudinančią ir gilią, tokią stiprią, kad niekas negalėtų manęs nuo jos atskirti.
Dėkoju Tau, Viešpatie, ir šlovinu Tave, nes esu tikras, kad jau tai darai.
Kai dėl kokios nors priežasties esu jautęsis apleistas, pripildyk, Viešpatie, tą mano būties dalį gilios tėviškos meilės, kurios gali duoti tik tėvas. Jei nebuvau suvokęs, kad man reikia dviejų tvirtų rankų ir tėčio, kuris mane mylėtų ir duotų man saugumą bei paramą, Tu tai padaryk dabar.
Dėkoju Tau, Viešpatie, nes tu jau dabar tai darai.
Išgydyk, Viešpatie, žaizdas, kurias padarė klaidingi santykiai su mano šeima, su mano broliu, kuris manęs nesuprato arba nemokėjo parodyti man savo meilės. Dėl to viena mano būties dalis nesijautė mylima. Padėk man, kad mano atleidimas pasiektų tą brolį. Galbūt daugelį metų negalėjau jų visų priimti, nes pats nesijaučiau tikrai jų priimtas.
Duok man didelę meilę, kad galėčiau atleisti ir pamiršti buvusius dalykus. Dėkoju, Viešpatie, už visa tai, ką jau esi manyje atnaujinęs.
Įženk į mano širdį ir sunaikink tuos dalykus, kurie buvo mano kančios ir gėdos priežastimis.
Neprašau, Viešpatie, kad visiškai išbrauktum tai iš mano proto, bet pakeisk taip, kad galėčiau tai prisiminti be gėdos ir Tau dėkoti.
Leisk man suprasti, ką jaučia jaunuoliai šiandien, nes aš buvau toks, kaip jie, išgyvenau tą patį ieškojimų ir konfliktų amžių. Mane gydydamas, leisk man padėti kitiems surasti išgydymo kelią.
Viešpatie, to savo gyvenimo periodo pabaigoje ir pašaukiminio gyvenimo, į kurį mane šaukei, pradžioje turėjau kai kurių sunkumų. Prašau Tave, Jėzau, gydyk mane nuo dabartinio mano būvio ir nuo visko, ką tai reiškia tiems, kurie yra aplink mane.
Viešpatie, gydyk mane nuo tų dalykų. Padaryk, kad mano santuoka pradėtų būti tokia, kokios Tu norėtum. Paimk į savo rankas visas mano praeities žaizdas ir kančias, kad nuo dabar ji būtų švari ir pradėtų laisvėti bei sveikti.
Dėkoju, Viešpatie, kad per šitą išgydymą galime tapti tokiais, kokius Tu nori mus matyti.
Viešpatie, leisk man pajusti Tavo meilės jėgą ir šilumą, kad neabejočiau savo pašaukimu. Duok man drąsos ir pasitikėjimo man pavestame darbe. Vesk mane pirmyn su naujais pasiūlymais ir naujais tikslais.
Dėkoju Tau, Viešpatie, nes žinau, kad Tu jau tai darai. Amen.
