„Žemės nuosavybės atkūrimas komerciškai patraukliose Vilniaus miesto vietose paprastiems žmonėms įmanomas tik tuomet, jeigu jie savo teises pardavė bendrai veikiančioms verslininkų ir korumpuotų valdininkų gaujoms“, – teigia buvęs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus vadovas Arvydas Juška.Buvęs aukštas NŽT pareigūnas Arvydas Juška, užpraėjusią savaitę „Respublikai“ atskleidęs, kaip „Hanner“ grupė užgrobė buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypą pačiame sostinės centre, tęsia savo demaskavimų seriją. Pasak A.Juškos, daugybę metų Vilniuje veikia nusikalstama žemės sklypų grobstymų schema, kuriai valstybė nenori pasipriešinti. Schema pagrįsta painiais Lietuvos žemės restitucijos mechanizmais.
„Žemės savininkai savo nuosavybę gali atsikurti keliais būdais, – pasakojo A.Juška. – Natūra – jie ją atgauna, jeigu sklypas yra neužstatytas, laisvas ir savivaldybei nelabai reikalingas žemės plotas. Ir yra kitas variantas, kai žemė užstatyta ir jie yra įtraukti į sąrašą tų asmenų, kurie kaip kompensaciją gaus sklypą individualiai statybai kitoj vietoj. Dabar tame sąraše yra 2596 žmonės. Ir trečias variantas – pasiimkit pinigėlių. Tik ten išvis centai.“
Žemės grąžinimą natūra Vilniaus savivaldybė visada vilkino tiek, kiek tik įmanoma vilkinti. „Prie Artūro Zuoko žemės natūra išvis neatiduodavo, – prisimena Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Kęstutis Mozeris. – Sostinės savivaldybė darė, ką norėjo, nes jie nepavaldūs šiuos reikalus tvarkančiai Žemės ūkio ministerijai. A.Zuokas visada sakydavo – čia mano įstatymai ir vilniečiai suteikė teisę spręsti, galima atkurti ar negalima, reikalinga miesto reikmėms, ar nereikalinga. Žmonės tik per teismus kartais laimėdavo.“
„Savivaldybė rašo, kad ta žemė užstatyta arba kad nėra laisvos žemės jūsų plote. Nors žmonės mato, kad yra. O savivaldybė sako, kad nėra“, – pasakojo A.Juška.
Tad iš esmės vienintelis būdas žmonėms atgauti žemės plotą kur nors Vilniaus miesto ribose – savivaldybės suformuotas sklypas individualiai statybai. Procesas vyksta taip: „Sklypų dalinimas vyksta viešai. Į salę sukviečiamas pirmas eilės šimtukas, paviešinamas sąrašas sklypų, jie iš jų renkasi. Bet paprastai išsirenka tik kelis sklypus, o visi kiti išeina nieko nepaėmę. Visi laukia geresnio kąsnelio, nes žino, kad gali „išmest“ brangų sklypą. O gerų sklypų savivaldybė neduoda tol, kol verslininkai nesusitaria su NŽT ir savivaldybe, kad jau paduokit gerą sklypą, nes aš jau susipirkau pirmuosius numerius. O kokie ir kur tie sklypai bus, žino mažas žmonių ratas“, – sakė A.Juška.
„Nusipirkti numerį“ šių veikėjų žargonu reiškia tai, kad sąrašo priekyje esantis žmogus pardavė įgaliojimą veikti jo vardu. „Advokatai nuolat vaikšto pas sąrašo viršuje esančius žmones ir sako – tu niekad neatgausi žemės, parduok savo teises mums. Jie turi gerus ryšius, pažįsta daug NŽT ir savivaldybės darbuotojų, nes čia abi institucijos labai susijusios“, – teigė buvęs NŽT darbuotojas.
„Dabar tų tikrųjų, senųjų savininkų jau nebėra. Ateina kostiumuoti vyrukai ir tuos sklypus dalinasi, – pasakojo K.Mozeris. – Jie žino, kada tuos gerus sklypus „išmes“. Ir iš to užsidirba labai didelius pinigus. Paskutiniais metais labai padaugėjo tų gerų sklypų. Mes, kaip žemės savininkai, negalėjome tam prieštarauti. Reformos katastrofa yra ta, kad tikrieji savininkai išmirė. Jeigu būtų mokėję bent kiek didesnes kompensacijas, būtų žmonės jas ėmę, ir viskas būtų buvę gerai. O lėšas valstybė galėjo atgauti parduodama tuos sklypus komercine kaina. Betgi būtų reikėję pirkti už rinkos kainą! O dabar tie apsukruoliai gauna žemę pusvelčiui. Kai jau nebeliko tikrųjų savininkų, staiga kažkodėl pradėjo labai gerais sklypais „lyti“
Tas apsukrių teisininkų-verslininkų komandas anksčiau vadindavo banditais. Jie ateidavo pas tuos senukus ir sakydavo – arba nieko negausit, arba parduokit. Su tuo spaudimu ir aš pats susiduriu. Man dabar atkuriama mieste žemė. Man paskambino, aš nesutikau, dabar turiu didelių problemų. Teismuose pūdausi jau daugybę metų. Tiesiog NŽT atsisako atkurti ir viskas. Ir neaiškina priežasčių. Aš tai kaunuosi toliau, o senukai sako, kad mums reikia vaistams ir parduoda. Aš gal atsilaikysiu, gal nieko negausiu, bet ir tie aštriadančiai nieko negaus. Bet tūkstančiai senukų pardavė savo protėvių žemę. Pigiai.“
Sėkmingai prasuktos tokios kombinacijos pelno marža – tūkstančiai procentų. A.Juška prisiminė vieną konkretų atvejį, kuomet aferistai tokiu būdu užgrobė sklypą Vilniaus centre, esantį adresu Konstitucijos pr. 14 a: „Jie supirko pirmų penkių žmonių teises ir tikėjosi, kad to užteks 60 arų sklypui. Valstybė leidžia individualiai statybai skirti iki 12 arų ploto sklypą. Visam tam paradui vadovavo Vaidas Pakalka – tuometinės NŽT direktorės Daivos Gineikaitės pavaduotojas. Tik pinigai buvo ne jo, jis veikė kaip nusikalstamos grupuotės organizatorius. V.Pakalka su D.Gineikaite buvo meilužiai. Sprendimas buvo D.Gineikaitės, o parašas mano. D.Gineikaitė ir neslėpė, kad čia jos sprendimas. Ji man paskui aiškino, kad jie su V.Pakalka buvo geri meilužiai, ir jo prašymu ji tą sklypą liepė įtraukti į sąrašą. O kai aš V.Pakalkos paklausiau, ar tu už meilę pardavei sklypą, jis man aiškino, kad čia meilė ne prie ko. Atseit, ji iš manęs pareikalavo 200 tūkstančių, o aš jai daviau tik 50 tūkst. Pasak jo, kadangi dėl šio sklypo kilo skandalas, prokurorai padavė į teismą, tai jis tik 50 tūkst. sumokėjo. Aš turiu šio pokalbio įrašą ir, esant reikalui, galiu pateikti jį teismui.
Tiems penkiems nusprendžiau duoti po 6 arus, o ne po 12. Čia jau buvo mano sprendimas. Vos įtikinau D.Gineikaitę, ji pyko. Skambinomės naktį, skambinau ir teisės departamento vadovui, tarėmės, ar neužtieks jiems po 6. Nusprendėm, kad užteks.
Kilus skandalui, prasidėjo teismai. Pirmos instancijos teismą NŽT pralaimėjo, prokuroras panaikino visus mano sprendimus grąžinti nuosavybę. Vėliau apeliacinis teismas nusprendė, kad viską padariau teisėtai. Bet teismai nagrinėjo tik tai, ar mano sprendimas grąžinti nuosavybę buvo teisėtas. Nesuprantu, kodėl prokuratūra nutraukė ir netęsė tyrimo dėl neteisėto praturtėjimo ir sukčiavimo. Galiausiai „apsukruoliai“ vis dėlto supirko visus jiems reikalingus įgaliojimus.“
A.Juškos duomenimis, vienam „numeriui“ jie mokėjo nuo 30 iki 100 tūkst. eurų. Buvęs NŽT Vilniaus skyriaus vadovas negalėjo pasakyti, kieno pinigais disponavo V.Pakalka. „Respublikos“ žiniomis, toje grupuotėje dalyvavo buvęs savivaldybės valdomos įmonės „Vilniaus vystymo kompanija“ vadovas Renatas Dūdonis ir jo svainis Mantas Kurlianskas. „O dabar tas sklypas, kuriame šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė, kiek žinau, yra parduodamas už 9 milijonus. Tai čia mažų mažiausiai neteisėtas praturtėjimas“, – piktinosi A.Juška.
A.Juškos teigimu, šiuo metu restitucijos procesas Lietuvoje eina į pabaigą ir po truputį skaidrėja. „Savivaldybė jau paskelbė visus sklypus, kuriuos parduos. Tos visos teritorijos yra paviešintos ir atrodo, kad jau nebeišlįs koks nors atsarginis sklypas. Tik tą reikėjo padaryt prieš 30 metų. Savivaldybė buvo įpareigota paviešinti visus sklypus Vyriausybės nutarimu. Vyriausybė nurodė iki 2019 metų užbaigti nuosavybės atkūrimą ir 2018-aisiais paskelbti visus sklypus, kad nebebūtų šitų žaidimų. Bet savivaldybė dar kiek pavilkino šitą procesą. Tik dabar Vilniaus meras Remigijus Šimašius giriasi, kad aš čia tuoj viską grąžinsiu, padarysiu tvarką. Kai Vyriausybė prispaudė, tai kažką padarė.
respublika.lt