Aktualijos

Almantas Stankūnas. Realybė daužo Kreivio kreivų veidrodžių karalystę

Written by Biciulystė Siūlo · 1 min read


Normalioje, demokratinėje valstybėje, kurioje veikia rinkos dėsniai vartotojų nesidomėjimas paslaugų kaina ir vienašališkas kainų mažinimas paslaugų tiekėjo iniciatyva būtų neįsivaizduojamas.

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo tarybos narys ir naujai išrinktos sostinės savivaldybė tarybos narys

Tačiau taip yra ir tai reiškia, kad turime dar vieną patvirtinimą, jog taip vadinamas elektros rinkos liberalizavimas turi mažai ką bendro su laisva rinka.

Šio sprendimo priežastys yra tame, kad dalis elektros vartotojų, pirmiausi tie, kurie per prievartą buvo išvaryti pas nepriklausomus tiekėjus, tiesiog atsisako domėtis kokią kainą jie moka už elektrą ir kaip ją galima būtų sumažinti.

Dauguma šių vartotojų turi sutartis su elektros tiekėjais 33, 40 ar 50 cnt/kWh ir net didesnėmis kainomis. Nors tiekėjai informuoja apie galimybę keisti planus, bet dalis vartotojų tai ignoruoja, nes vartotojai nejaučia realių kainų dėl taikomų kompensacijų.

Apie šį fenomeną rašiau ne kartą, paskutinis aktualus įrašas buvo šių metų balandžio 19, kai komentavau laidą Karštai su TV3.
Tačiau nuo liepos 1 d. kompensacijos bus naikinamos, nes nėra jokio ekonominio pagrindo jas taikyti, kai biržoje elektros kainos yra 5-10 cnt/kWh. Visi vartotojai, kurie nepakeistų sutarčių rugpjūtį gautų kosminio dydžio sąskaitas už elektrą kai tuo tarpu visi kalba apie atpigusią elektrą.

Ir nesvarbu, kad patys vartotojai nepasirūpino, kad kainos būtų sumažintos. Jie vis tiek apkaltins politikus. Tai visiškai nelogiška, bet taip yra. Tai supranta politikai ir todėl imasi beprecendentinio sprendimo, kad kainas vienašališkai galėtų mažinti tiekėjai.

grįšime į sovietinius laikus, kai buvo pasmerkiami nepakankamai sąmoningi įmonių vadovai.

Galite paklausti o kas bus tiems tiekėjams, kurie nemažins kainų? Formaliai jiems niekas nieko negali padaryti. Tačiau prasidės viešas jų gėdinimas ir įsijungs visi pašalinimo kultūros mechanizmai. Tai reiškia grįšime į sovietinius laikus, kai buvo pasmerkiami nepakankamai sąmoningi įmonių vadovai.

Šalia jau pakeliui įstatymo pakeitimas, kuris leis vartotojams be jokių baudų nutraukti terminuotas fiksuotos kainos sutartis su tiekėjais. Ką darys tiekėjai? Kainodarą sutvarkys taip, kad vartotojai būtų skatinami pasirašyti kintamos kainos sutartis.

Ir ką galų gale gausime?

Ogi tai, kad elektros rinkos liberalizavimas su trenksmu užsidaro.

Vartotojai mokės už elektrą pagal biržos kainas. Apie kažkokią konkurenciją galime pamiršti. Kreivų veidrodžių karalystė pavadinta elektros rinkos liberalizavimu ir apie kurią svajojo energetikos ministras Dainius Kreivys, premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti politikai bei ekspertai, pergyvenantys sunkų mąstymo sutrikimą dėl neoliberalizmo ideologijos viruso, grąžinami į realybę.

Tik bijau, jog sutrikimas yra toks didelis, kad panašūs eksperimentai vis kitose srityse su mumis bus vykdomai ir ateityje.

Iškreiptų, nesveikų ideologijų sukurtų fantazijų galutinį atmetimą galime įvykdyti tik valingu politiniu veikimu.

pozicija.org