Linas Karpavičius. Veidaknygė
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
O dabar vertimas į žmonių kalbą:
Ar jūs sutinkate, kad tautos suvereni teisė spręsti pilietybės klausimus būtų perduota Lietuvos Seimo žinion? To Seimo, kuriuo pagal apklausas pasitiki 26 procentai Lietuvos piliečių.
Taip arba ne.
Ne ir dar kartą ne.
*****************
Andrius Balsevičius |Veidaknygė
Kalbant apie referendumą dėl pilietybės, pakanka įsisamoninti paprastą dalyką – tauta atsisakytų savo teisių ir perleistų jas seimui. Šiam seimui ar kuriam kitam vėlesniam – jokio skirtumo. Galima netgi ir šiuo seimu pasitikėti, bet ne veltui kai kurie klausimai paliekami spręsti pačiai tautai referendumais, ne veltui jie apmąstyti jau Konstitucijos priėmimo metu. Nes Konstitucija numato situacijas, kurios gali iškilti bėgant dešimtmečiams ir netgi – šimtmečiams. Ji nėra skirta reguliuoti jogurto riebumą mažmeninėje prekyboje.
Kitas pavojus, kuris iš karto kyla kalbant apie „draugiškas Lietuvai valstybes“ yra akivaizdus, apie kurį aš dar negirdėjau užsimenant, ir tai suprantama – nenorima garsiai pasakyti, kad tai yra Lietuvoje gimę (kas nuolatos akcentuojama) Lietuvos lenkai. Pvz., jie yra tikrai labai gerai organizuoti. EP rinkimams lenkai surinko 27 tūkst. ar panašiai popierinių parašų. Vilniaus r. savivaldybėje ant durų kabo lenkiškos lentelės. Jie nuolatos testuoja lietuvių pakantumą su gatvių pavadinimais dviem kalbomis ir pan.
Todėl, vos tik tas įstatymas bus priimtas, tikrai prasidės lenkų politinis veikimas – Lenkijos pilietybės priėmimas. O paskui Lenkija gins savo piliečių teises Lietuvoje. Vilniaus krašto autonomija ir t. t. Turėkime omenyje, kad Druskininkuose šiomis dienomis jau pastatytas suoliukas J. Pilsudskiui.
Gražus buvo Trojos arklys ir niekas neklausė Kasandros.
Ir, beje, Ispanijos parlamentas savo sprendimu – ne tautos, nusprendė suteikti pilietybę 500 tūkst. nelegalių imigrantų. Pirmiausiai įsileido, o po to beliko įteisinti. Tas pats gresia ir Lietuvai. Ir tie, kurie už tai atsakingi, lygiai taip pat mus „gydys“, kad viskas bus daroma grynai humanizmo pagrindais. Tiesa, tam reikės laiko, bet girdint, kaip V. Čmilytė siūlo baltarusiams paprašyti mokyklų rusų kalba ir kaip M. Navickienė sako, kad mes turime priimti migrantus, o ne mokėti baudas (ir už ką?), manau, kad vektorius akivaizdus. Ir apie šią grėsmę nekalba praktiškai niekas, išskyrus Nacionalinį susivienijimą.
* * *
Laida apie referendumą su V. Sinica iš Nacionalinio susivienijimo.
Politinė reklama – balsuokite už NS Europos parlamento rinkimuose.
***************************
Andrius Balsevičius | Veidaknygė
Kalbant apie referendumą dėl pilietybės, pakanka įsisamoninti paprastą dalyką – tauta atsisakytų savo teisių ir perleistų jas Seimui. Šiam Seimui ar kuriam kitam vėlesniam – jokio skirtumo. Galima netgi ir šiuo Seimu pasitikėti, bet ne veltui kai kurie klausimai paliekami spręsti pačiai tautai referendumais, ne veltui jie apmąstyti jau Konstitucijos priėmimo metu. Nes Konstitucija numato situacijas, kurios gali iškilti bėgant dešimtmečiams ir netgi – šimtmečiams. Ji nėra skirta reguliuoti jogurto riebumą mažmeninėje prekyboje.
Kitas pavojus, kuris iš karto kyla kalbant apie „draugiškas Lietuvai valstybes“ yra akivaizdus, apie kurį aš dar negirdėjau užsimenant, ir tai suprantama – nenorima garsiai pasakyti, kad tai yra Lietuvoje gimę (kas nuolatos akcentuojama) Lietuvos lenkai. Pvz., jie yra tikrai labai gerai organizuoti. EP rinkimams lenkai surinko 27 tūkst. ar panašiai popierinių parašų. Vilniaus r. savivaldybėje ant durų kabo lenkiškos lentelės. Jie nuolatos testuoja lietuvių pakantumą su gatvių pavadinimais dviem kalbomis ir pan.
Todėl, vos tik tas įstatymas bus priimtas, tikrai prasidės lenkų politinis veikimas – Lenkijos pilietybės priėmimas. O paskui Lenkija gins savo piliečių teises Lietuvoje. Vilniaus krašto autonomija ir t. t. Turėkime omenyje, kad Druskininkuose šiomis dienomis jau pastatytas suoliukas J. Pilsudskiui.
Gražus buvo Trojos arklys ir niekas neklausė Kasandros.
Ir, beje, Ispanijos parlamentas savo sprendimu – ne tautos, nusprendė suteikti pilietybę 500 tūkst. nelegalių imigrantų. Pirmiausiai įsileido, o po to beliko įteisinti. Tas pats gresia ir Lietuvai. Ir tie, kurie už tai atsakingi, lygiai taip pat mus „gydys“, kad viskas bus daroma grynai humanizmo pagrindais. Tiesa, tam reikės laiko, bet girdint, kaip V. Čmilytė siūlo baltarusiams paprašyti mokyklų rusų kalba ir kaip M. Navickienė sako, kad mes turime priimti migrantus, o ne mokėti baudas (ir už ką?), manau, kad vektorius akivaizdus. Ir apie šią grėsmę nekalba praktiškai niekas, išskyrus Nacionalinį susivienijimą.
* * * Laida apie referendumą su V. Sinica iš Nacionalinio susivienijimo.
pozicija.org