2024 m. birželio 28 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Lietuvos visuomenės tarybos
rinkimų stebėtojo dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijos Seime
„2024-06-26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas dėl Europos Parlamento
rinkimų ir stebėtojų darbo apibendrinimas“ pranešimas spaudai
2024-06-26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą dėl Gedimino
Ustinavičiaus ir Zigmo Vaišvilos skundo dėl VRK sprendimų, vykdant rinkimus į Europos
Parlamentą – dėl galutinių rezultatų ir dėl sprendimo netenkinti Z. Vaišvilos skundo dėl Vilniaus
miesto apygardos Nr.57 komisijos sprendimo dėl rinkimų biuletenių neantspaudavimo iki
atidarant balsavimo patalpas rinkėjams ir dėl informacijos neteikimo apie anuliuotus biuletenius.
Skundą dalyje dėl pareiškėjo G. Ustinavičiaus teismas paliko nenagrinėtu, nes skųsti VRK
sprendimus galima iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo.
Z. Vaišvilos skundą teismas priėmė nagrinėjimui ir jį atmetė. Tiesa, dėl skundo dalyje dėl 2016-
06-16 VRK sprendimo dėl informacijos neteikimo Z. Vaišvilai teismas nepasisakė, todėl teismas
paprašytas priimti papildomą sprendimą. Teismas turi pasisakyti dėl visų skundo reikalavimų.
Teismo sprendimas šioje byloje svarbus ne tik dėl to, kad tai pirma byla, kurioje buvo priimtas
nagrinėjimui rinkimų stebėtojų skundas ir teismas pasisakė bent dėl dalies visiškai skirtingų VRK
ir stebėtojų požiūrių į Rinkimų kodekso reikalavimus.
Visų pirma, dėl to, kad teismas nenagrinėjo skundą dalyje dėl G. Ustinavičiaus. Teismas
nenurodė, kad sutinka su VRK nuomone, jog G. Ustinavičius turėjo dalyvauti skųsdamas visų
lygių rinkimų komisijų sprendimus ar pažeidimus. Teismas tik nurodė, kad G. Ustinavičius
nebegalėjo skųsti VRK sprendimų, nes jau patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai. Tačiau tuomet
klausimas, kodėl skundas dalyje dėl Z. Vaišvilos reikalavimų nagrinėtas ir priimtas sprendimas
dėl jo? Skirtumas tik tas, kad Z. Vaišvila buvo nuvykęs ir rinkimų dieną (2024-06-09 d.)
įsiregistravęs stebėtoju Vilniaus miesto rinkimų apygardos Nr.57 komisijoje ir šios apygardos 10-
yje rinkimų apylinkių komisijų.
Teismas nurodė, kad Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija)
paskelbtu Gerosios rinkimų praktikos kodeksu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje
nurodoma, kad rinkimų proceso etapai turėtų būti atviri ir skaidrūs ir juos turi būti leidžiama
stebėti viso politinio spektro nariams, įskaitant opoziciją, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas
rinkėjų laisvės reikšti savo valią principas, ir būtinybė kovoti su sukčiavimu rinkimuose. Gerosios
rinkimų praktikos kodekse taip pat nurodoma, kad stebėtojams turėtų būti suteikta kuo platesnė
galimybė dalyvauti rinkimų stebėjimo veikloje. Taigi, teoriškai viskas gražu. O kaip ši praktika pasireiškė Lietuvoje ir kaip Gerosios rinkimų praktikos kodekso reikalavimus rinkimams užtikrino VRK ir gynė teismas šioje byloje?
Teismas sutiko su VRK nuomone, kad Rinkimų kodekso 141 str. 1 dalies reikalavimus dėl
balsavimo patalpų paruošimo įleisti į jas rinkėjus (konkrečiai, suantspauduoti biuletenius ir juos
išdalinti rinkimų komisijos nariams) galima ignoruoti, nes reikia šį klausimą „aiškinti sistemiškai
kartu su Rinkimų kodekso 150 str. 4 dalimi“. Tik bėda, kad ši teisės norma dėl to nepasisako: „4.
Nustatoma, kiek kiekvienas apylinkės rinkimų komisijos narys gavo rinkimų biuletenių ir kiek jų
panaudojo: nustatomas jo išduotų rinkėjams rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų sugadintų ir
grąžintų pakeisti naujais rinkimų biuleteniais skaičius, nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius.“
Tad kur teismas „pamatė“ tai, ko norėjo VRK? Teismo nurodytoje Rinkimų kodekso dalyje to
nesimato.
Teismas, pasisakydamas dėl balsavimo pažeidimų Užsienio apygardos Nr.61 rinkimų apylinkėse
(konkrečiai – Londone ir Berlyne), tų pažeidimų nenagrinėjo, pritaręs VRK pozicijai, kad Z.
Vaišvila pats betarpiškai nebuvo Londone ir Berlyne, rėmėsi stebėtojos Jolantos Rozenbergienės
ir Ilonos Jankauskienės informacija, kurių jis neatstovauja, dėl ko, teismo nuomone, VRK
pagrįstai atmetė Z. Vaišvilos prašymus dėl pažeidimų Užsienio apygardos apylinkėse. Keista ir nepagrįsta teismo pozicija, nes nagrinėjant bylą Z. Vaišvila pats paaiškino, kad neatstovauja šių
stebėtojų, kad pateikė teismui ir VRK įrodymus, patvirtinančius, kad net 4 stebėtojos J.
Rozenbergienės skundai iki šiol VRK nėra išnagrinėti, kad teismo praktika (byla Nr.R-31-
XXX/2024) nurodo, jog visi skundai dėl rinkimų biuletenių ir rezultatų turi būti išnagrinėti iki
dienos, kada VRK tvirtina galutinius rinkimų rezultatus, t. y. iki 2024-06-16 d. VRK teismui
nepateikė jokio įrodymo, kad būtų išnagrinėti stebėtojos J. Rozenbergienės keturi skundai, tik
paaiškino be įrodymų, kad išnagrinėjo vieną. Keistas teismo supratimas apie rinkimų skaidrumą –
Z. Vaišvila pateikė įrodymus, kad net keturi J. Rozenbergienės skundai, galintys turėti įtaką
rinkimų rezultatams, neišnagrinėti, bet teismui tai nesvarbu, nes ne J. Rozenbergienė įrodymus
pateikė… Tad teismas byloje turi įrodymus, kad bent keturi skundai neišnagrinėti, ir skelbia, kad
viskas gerai – VRK turėjo teisę tvirtinti galutinius rinkimų rezultatus. Beje, anuliavus bent dalį
Užsienio apygardos balsų, pvz. Londono apylinkėje, Tėvynės sąjungos laimėtas vienas iš trijų EP
narių mandatų atitektų Regionų partijai, nelaimėjusiai nė vieno mandato.
Nors, anot teismo, Z. Vaišvila neturėjo teisės skųsti VRK sprendimus dėl balsavo Užsienio
apygardoje, bet kažkodėl paanalizavo vieną kitą Z. Vaišvilos skundo argumentą dėl balsavimo
užsienyje. Tačiau dėl esminio argumento, kad Užsienio apygardose paštu gauti rinkimų
biuleteniai nėra saugomi vokuose atskiroje balsadėžėje ar užantspauduotose vokuose seife, kad į
rinkėjų balsavimo rezultatų protokolus neįrašomi vokų (maišų) plombų numeriai, kad biuleteniai
saugomi ne uždaruose antspauduotuose maišuose (vokuose), bet atvirose dėžėse, dėl ko kas
netingi, tas gali tuos biuletenius kaitalioti ir kaitalioti, teismas neišdrįso pasisakyti. Kaip ir dėl to,
kad VRK patvirtintas Balsavimo užsienyje aprašas dėl nurodytų faktų prieštarauja Rinkimų
kodeksui, kad balsuojant užsienyje dėl nurodytų faktų nesilaikoma ir pačios VRK patvirtinto
Balsavimo užsienyje Aprašo reikalavimų. Labai patogi galimybė manipuliuoti balsavimo
užsienyje rinkimų biuleteniais.
Keista, tačiau teismas nepasisakė ir dėl skundo argumento, kad VRK Informacinė sistema
(VRKIS) neužtikrina griežtos apskaitos dokumentų (rinkimų biuletenių ir jų perdavimo)
fiksavimo realiu laiku, kad VRKIS leidžia įvesti duomenis atbuliniu laiku. Negi tai nesvarbu,
Gerb. Teisme?
VRK kova su stebėtojais (o kodėl ne bendra veikla, siekiant rinkimų skaidrumo, kas vyko ne
vienoje rinkimų apylinkėje?), kurie nori ne formaliai, bet dalykiškai vykdyti rinkimų stebėjimą
tęsiasi. Teismas nurodė, kad stebėtojai dar tebeturi Rinkimų kodekso 92 str. 8 dalimi stebėtojams
suteiktas teises stebėti rinkimus atitinkamos rinkimų komisijos veiklos zonoje.
Tad didžiai gerbiama ar nelabai gerbiama VRK, stebėsime rinkimus visose rinkimų komisijose –
ne tik apylinkių ir apygardų komisijose, bet ir pačioje vyriausioje rinkimų komisijoje. Dar teismas
to neuždraudė!
Ir lauksime papildomo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje Nr. R-37-822/2024 dėl
informacijos neteikimo stebėtojui Zigmui Vaišvilai.
Na o VRK, jau vykstant rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą politinei kampanijai, 2024-06-27
d. suskubo dar labiau pažaboti rinkimų komisijoms ramybės neduodančius stebėtojus – patvirtino
dar vieną aprašą, kad apsunkinti stebėtojų veiklą. Teks priminti, jog vykstant rinkimų kampanijai,
jų taisykles keisti nevalia. O stebėtojai, kaip ir rinkimų komisijų nariai, yra rinkimų dalyviai, kurių
teises gina ir Rinkimų kodekse. Matys, susitiksime teisme dar ne kartą.
O tiems, kurie svajoja pavieniui po kelis prasibrauti pro šią „rinkimų“ sistemą į Seimą, nuoširdžiai
patariame negaišti laiko ir neapgaudinėti rinkėjų – jiems nei šilta, nei šalta nebus dėl kelių galimai
opozicinių kandidatų patekimo į Seimą. Tai matome ir iš dabartinio Seimo veiklos.