Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Eminencijai Kardinolui Rolandui Makrickui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininkui Arkivyskupui Gintarui Grušui
LR Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
Vilniaus merui Valdui Benkunskui
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
PASIRŪPINKIME MONSINJORO ALFONSO SVARINSKO PALIKIMU
Vilnius, 2025-02-06
Jis atėjo iš artojų, partizanų žeminių ir Sibiro gulagų. Jis buvo su mumis 25
atstatytos Lietuvos Nepriklausomybės metus. Tuos metus jis skelbė Aukščiausiojo
tiesas ir mokė tarnauti Tėvynei. Tarnystė Tėvynei reikalaudavo daug kovų, nes reikia
kovoti prieš politinį veidmainiavimą, ekonomines grėsmes, girtavimą, korupciją,
prostituciją, bedarbystę, narkomanija, juodąją rinką, vokelius, vagystes, sukčiavimą,
žmonių emigraciją, žudynes, globalizaciją, nepagarbą žmogui, istorijai, gimtajai kalbai
ir Bažnyčiai, teisinį nihilizmą, netikusį valdymą ir valdančiųjų sustabarėjimą.
Jo žemiškoji kelionė buvo pašvęsta tarnystei Aukščiausiajam ir Bažnyčiai,
parapijiečiams ir TEISYBĖS SAKYMUI. Jis buvo kvieslys geriems darbams ir Tautos
saugojimui. Jis mokėjo patarti, pagirti ir pabarti.
Jo atlikti darbai vertinami ir niekas negali pasakyti, kad monsinjoras buvo
neteisus, nors daugelis Jį teisė ir net rekomendavo pasitraukti iš Sąjūdžio, monsinjorą
išvarė iš Katedros.
Mes mename prelatą aukojantį Šv. Mišias ir susitikimuose su vargdieniais,
priimtą Šventojo Tėvo Vatikane ir JAV prezidento Rolando Reigano misiją išlaisvinant
iš sovietinio jungo, žygiuose Partizanų takais, Ariogalos sąskrydyje ir Naujosios
Vilnios geležinkelio stotyje.
Jeigu Tau kada bus sunku, tai pagalvok kaip Monsinjoras tarnavo Bažnyčiai ir
Tėvynei – ir tu surasi kelią.
Daugybė žmonių Monsinjorą palydėjo į paskutinę kelionę – Jo gimtinės
kapinėse Ukmergėje. Mes atsisveikinome su Bažnyčios tarnu ir Laisvės gynėju.
Vilniaus sąjūdininkai nekrologe rašė:
Mirus politiniam kaliniui, tremtiniui, Laisvės Kovotojui, aktyviam Sąjūdininkui,
atsargos pulkininkui, Lietuvos partizanų kapelionui, pašventusiam gyvenimą tarnystei
Dievui, Bažnyčiai ir Lietuvai Monsinjorui ALFONSUI SVARINSKUI
Vilniaus sąjūdininkai reiškia nuoširdžią užuojautą giminėms, artimiesiems ir
bendražygiams.
JIS IŠĖJO NENUGALĖTAS
Kam nusviro galva,
Tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugelis mūsų pažinojome monsinjorą ir bendravome su juo. Monsinjoras ir
kartu gyvenusi vienuolė Monikutė reto pavyzdžio Bažnyčios, Valstybės, Žmonių tarnai.
Daugelis buvo tos nuomonės, kad monsinjoro patalpos taptų Bažnyčios ir visuomenės
namais – muziejumi, o saugoma monsinjoro literatūra, baldai, rakandai, kūriniai būtų to
muziejaus eksponatai. Žmonės kalba, kad kur atsiranda turtai ir pinigai – atsiranda
kūrėjai, maitvanagiai, hienos, kojotai ir šakalai. Girdime daug kalbų, pamąstymų,
pamokymų, nusivylimų dėl monsinjoro palikimo išsaugojimo. Norisi palinkėti
sklandaus palikimo saugojimo. Nevalia Dievo tarno ir kažaržygio atminimo temdyti.
Malonu, kad už nuopelnus ir žygdarbius buvo apdovanojama, bet reikia prisiminti ir
pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms. Monsinjoras to nusipelnė. Jis buvo ir liko
VALSTYBĖS ŽMOGUMI. Mirus monsinjorui niekas tinkamai nepasirūpino jo turtu
ir palikimu. Tuo turėtų rūpintis ir visuomenė, ir Lietuvos vadovai, ir Bažnyčios vadovai
Pridedame Lauros Mikelionytės laišką dėl monsinjoro Alfonso Svarinsko buto ir
archyvo likimo.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G.
Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V.
Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,
E. Mirončikienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 0 674 38465
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas,
Vilnius, el. p. leonaslabora @gmail.com
PRIEDAS
Dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo
Laba diena, gerbiamas Leonai Kerosieriau,
Rašau Jums dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo, iš arti teko stebėti šią dramą ir niekšingą
monsinjoro atminimo ištrynimą. Norėčiau daugiau apie tai papasakoti, jei Jums ar kitiems monsinjoro
bendražygiams tai būtų įdomu ir svarbu.
Vilniuje jokio iškilmingo renginio nebuvo monsinjoro šimtmečiui paminėti, bent jau aš apie tokį nieko
nežinau, tad labai liūdna. Perskaičiau “XXI amžiuje” gerbiamo Gedimino Adomaičio straipsnį, skirtą
mons. Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms. Straipsnio pabaigoje Gediminas Adomaitis
rašo: “Liko neįvykdyta ir paskutinė monsinjoro valia- butą Odminių g. (10-2) niekam neatiduoti ir
neparduoti, tegul jis lieka kaip paminklas Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos sukūrimui.” Labai
norėčiau gerbiamam Gediminui Adomaičiui, Jums ir kitiems, kas neabejingas monsinjoro Alfonso
atminimui, papasakoti, kaip buvo įvykdyta ši išdavystė, ir kur, mano manymu, dauguma vertybių iš
buto buvo išvežtos su vienuolių, paveldėjusių butą, žinia ir susitarimu. Radau Sąjūdžio puslapyje Jūsų
adresą, kuriuo ir siunčiu šį laišką.
Esu mokytojos lituanistės Natalijos Bucevičiūtės (1930-2023), kuri gyveno Odmnių g. 10-1 bute
(pirmame namo aukšte) dukterėčia. Gedimino Adomaičio straipsnį “XXI amžiuje” man parodė mano
mama, Natalijos sesuo. Mums buvo labai skaudu stebėti, kaip Eucharistinio Jėzaus kongregacijos
vienuolės pasielgė paveldėję mons. A. Svarinsko butą. Kam rašėme, į ką kreipėmės, kam pasakojome,
niekas nieko negalėjo padaryti. Vyskupas J. Kauneckas dar 2020 m. rašė laiške, kad tikriausiai vienuolės
parduos butą, nes nėjo į jokias kalbas apie muziejaus steigimą bent viename buto kambaryje. Tai siūlė
ir tuomečiam Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui, tačiau jis nieko nesiėmė. Taip pat supratome, kad
labai daug neteisingų kalbų apie Nataliją, ir apie namo reikalus buvo paskleista tam, kad būtų lengviau
tyliai įvykdyti monsinjoro A. Svarinsko buto pardavimą. Monsinjoras su mano teta ir kitais namo
gyventojais buvo įkūręs namo bendriją, kurios dokumentais vienuolės ir pasinaudojo, kad pamėgintų
pasisavinti ne tik monsinjoro butą, bet ir palėpę, ir namo rūsį. Pernai spaudoje teko skaityti straipsnį
“Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta”, jame labai tiksliai aprašyti buto pardavimo
motyvai, tik yra netikslumas, parašyta, jog verslininkų buvo išpirkti visi namo butai. Tai netiesa, ir
vienuolės šią klaidingą žinią sąmoningai visiems platino. Odminių g. 10-1 butas tebėra iki šios dienos
neparduotas jokiems verslininkams. Mes, Natalijos artimieji, kuriems priklauso šis butas, vis dar
tikimės išlaikyti jį ir išsaugoti jame esančius svarbius istorinius dokumentus, laiškus, nuotraukas
ateities kartoms, kaip kad ir monsinjoras norėjo išsaugoti 10-2 butą kaip paminklą Lietuvai. Išlikusios
Namų knygos byloja, kad čia gyveno ne tik prelatas M. Krupavičius, Lazdynų Pelėda ar kun. J. Tumas-
Vaižgantas, bet ir arkivyskupas kankinys M. Reinys, karo metu žuvęs kun. Kristupas Čibiras, kiti Vilniaus
krašto kunigai šviesuoliai. Jų dovanotos portretinės nuotraukos su atminimo užrašais namo
savininkams, atvaizdai su Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojais ir moksleiviais, visi kiti namų knygos
įrašai ir nuotraukų albumai yra išsaugoti Natalijos Bucevičiūtės bute Odminių g. 10-1, kuriame ji
globojo ir slaugė senąsias namo savininkes. Šiame bute metus laiko gyveno 1964 m. iš antro kalinimo
grįžęs kunigas A. Svarinskas, jis jų kambaryje aukodavo Šv. Mišias. Bute gyveno iki karo banke dirbęs
Juozapas Žebrauskas, Vailokaičių giminaitis, 1964 m. priėmęs savo kambaryje gyventi monsinjorą. Jo
sesuo mokytoja Ona Žebrauskaitė, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narė, dirbusi sykiu
su kraštiečiu Jonu Basanavičiumi, ir sovietmečiu lankydavusi brolį Juozapą, atvykusi į Vilnių iš Pilviškių.
Bute yra išlikę ir šios iškilios Žebrauskų šeimos nuotraukos. Su Natalija bendravo Nepriklausomos
Lietuvos generolo Jono Juodišiaus našlė Leokadija Juodišienė, gyvenusi kaimynystėje pulkininko Prano
Saladžiaus sesuo mokytoja vienuolė Uršulė Saladžiūtė, politiniai kaliniai Valentinas Ardžiūnas ir kunigas
Kastytis Matulionis, Jadvyga Bieliauskienė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, s. Valerija Bungardaitė, kiti Lietuvos
patriotai. Visus šiuos žmones atsimena mano mama, kuri studijuodama VU medicinos fakultete,
gyveno pas savo seserį Nataliją. Yra išlikę politinio kalinio Viktoro Petkaus laiškai Natalijai, su kuriuo
Natalija buvo susituokusi ir daug kartų jį lankė lageriuose. Tų laiškų ištraukas spausdino LKB Kronikoje,
taip viešinant kalinimo aplinkybes, buvo įmanoma išsaugoti režimo nekenčiamo kalinio gyvybę.
Natalija išsaugojo šiuos laiškus ir V.Petkaus užrašų sąsiuvinius, vestus nelaisvės sąlygomis, ir 1988-89
m. iš viso pasaulio plaukusius palaikymo laiškus politinių kalinių šeimoms. Daugybė nuotraukų,
dokumentų ir laiškų yra niekur nepublikuoti, sovietmečiu name gyvenę žmonės užmiršti, o pastaruoju
metu net bandoma juos juodinti, iškreipiant ir perkuriant istoriją.
Prie savo laiško pridedu monsinjoro raštą apie sunkias įsikūrimo Odminių g. 10-2 aplinkybes. Pabaigoje
pranašingai parašęs apie mafijozų nupirktą butą, jis ko gero nebūtų net susapnavęs, kad su tais
mafijozais kuo gražiausiai bendraus ir butą savo noru jiems parduos s. Monikos Gavėnaitės vienuolija.
Galėčiau smulkiau viską papasakoti, jei turėtumėte noro išgirsti visą istoriją. Dar turime vilties išsaugoti
Odminių g. 10-1 butą su archyvu šiame name. Gaila, kad su 10-2 butu buvo taip pasielgta, tačiau
neprarandu vilties, kad dalį mons. A. Svarinsko išvežtų vertybių dar galima būtų susigrąžinti, o ateityje
kartu su Natalijos išsaugota namo istorine medžiaga įrengti butą-muziejų.
Praneškite man, jei Jūs ar kas nors kitas iš monsinjorą atsimenančių ir jį gerbiančių žmonių norėsite
susitikti ir išgirsti mons. A. Svarinsko buto ir jame saugotų vertybių dingimo aplinkybes.
Mano tel. nr.: +370 670 833 29, Laura.
El.paštas: lauros.mikelionytes@gmail.com
Pagarbiai
Laura Mikelionytė
Vienas priedas • Nuskaitė „Gmail“
Kam nusviro galva,
Tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugelis mūsų pažinojome monsinjorą ir bendravome su juo. Monsinjoras ir
kartu gyvenusi vienuolė Monikutė reto pavyzdžio Bažnyčios, Valstybės, Žmonių tarnai.
Daugelis buvo tos nuomonės, kad monsinjoro patalpos taptų Bažnyčios ir visuomenės
namais – muziejumi, o saugoma monsinjoro literatūra, baldai, rakandai, kūriniai būtų to
muziejaus eksponatai. Žmonės kalba, kad kur atsiranda turtai ir pinigai – atsiranda
kūrėjai, maitvanagiai, hienos, kojotai ir šakalai. Girdime daug kalbų, pamąstymų,
pamokymų, nusivylimų dėl monsinjoro palikimo išsaugojimo. Norisi palinkėti
sklandaus palikimo saugojimo. Nevalia Dievo tarno ir kažaržygio atminimo temdyti.
Malonu, kad už nuopelnus ir žygdarbius buvo apdovanojama, bet reikia prisiminti ir
pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms. Monsinjoras to nusipelnė. Jis buvo ir liko
VALSTYBĖS ŽMOGUMI. Mirus monsinjorui niekas tinkamai nepasirūpino jo turtu
ir palikimu. Tuo turėtų rūpintis ir visuomenė, ir Lietuvos vadovai, ir Bažnyčios vadovai
Pridedame Lauros Mikelionytės laišką dėl monsinjoro Alfonso Svarinsko buto ir
archyvo likimo.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G.
Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V.
Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,
E. Mirončikienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 0 674 38465
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas,
Vilnius, el. p. leonaslabora @gmail.com
PRIEDAS
Dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo
Gautieji
Laura Mikelionytė
<lauros.mikelionytes@gmail.com> 2025-02-04 10:47 (prieš 2 dienas)
Laba diena, gerbiamas Leonai Kerosieriau,
Rašau Jums dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo, iš arti teko stebėti šią dramą ir niekšingą
monsinjoro atminimo ištrynimą. Norėčiau daugiau apie tai papasakoti, jei Jums ar kitiems monsinjoro
bendražygiams tai būtų įdomu ir svarbu.
Vilniuje jokio iškilmingo renginio nebuvo monsinjoro šimtmečiui paminėti, bent jau aš apie tokį nieko
nežinau, tad labai liūdna. Perskaičiau “XXI amžiuje” gerbiamo Gedimino Adomaičio straipsnį, skirtą
mons. Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms. Straipsnio pabaigoje Gediminas Adomaitis
rašo: “Liko neįvykdyta ir paskutinė monsinjoro valia- butą Odminių g. (10-2) niekam neatiduoti ir
neparduoti, tegul jis lieka kaip paminklas Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos sukūrimui.” Labai
norėčiau gerbiamam Gediminui Adomaičiui, Jums ir kitiems, kas neabejingas monsinjoro Alfonso
atminimui, papasakoti, kaip buvo įvykdyta ši išdavystė, ir kur, mano manymu, dauguma vertybių iš
buto buvo išvežtos su vienuolių, paveldėjusių butą, žinia ir susitarimu. Radau Sąjūdžio puslapyje Jūsų
adresą, kuriuo ir siunčiu šį laišką.
Esu mokytojos lituanistės Natalijos Bucevičiūtės (1930-2023), kuri gyveno Odmnių g. 10-1 bute
(pirmame namo aukšte) dukterėčia. Gedimino Adomaičio straipsnį “XXI amžiuje” man parodė mano
mama, Natalijos sesuo. Mums buvo labai skaudu stebėti, kaip Eucharistinio Jėzaus kongregacijos
vienuolės pasielgė paveldėję mons. A. Svarinsko butą. Kam rašėme, į ką kreipėmės, kam pasakojome,
niekas nieko negalėjo padaryti. Vyskupas J. Kauneckas dar 2020 m. rašė laiške, kad tikriausiai vienuolės
parduos butą, nes nėjo į jokias kalbas apie muziejaus steigimą bent viename buto kambaryje. Tai siūlė
ir tuomečiam Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui, tačiau jis nieko nesiėmė. Taip pat supratome, kad
labai daug neteisingų kalbų apie Nataliją, ir apie namo reikalus buvo paskleista tam, kad būtų lengviau
tyliai įvykdyti monsinjoro A. Svarinsko buto pardavimą. Monsinjoras su mano teta ir kitais namo
gyventojais buvo įkūręs namo bendriją, kurios dokumentais vienuolės ir pasinaudojo, kad pamėgintų
pasisavinti ne tik monsinjoro butą, bet ir palėpę, ir namo rūsį. Pernai spaudoje teko skaityti straipsnį
“Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta”, jame labai tiksliai aprašyti buto pardavimo
motyvai, tik yra netikslumas, parašyta, jog verslininkų buvo išpirkti visi namo butai. Tai netiesa, ir
vienuolės šią klaidingą žinią sąmoningai visiems platino. Odminių g. 10-1 butas tebėra iki šios dienos
neparduotas jokiems verslininkams. Mes, Natalijos artimieji, kuriems priklauso šis butas, vis dar
tikimės išlaikyti jį ir išsaugoti jame esančius svarbius istorinius dokumentus, laiškus, nuotraukas
ateities kartoms, kaip kad ir monsinjoras norėjo išsaugoti 10-2 butą kaip paminklą Lietuvai. Išlikusios
Namų knygos byloja, kad čia gyveno ne tik prelatas M. Krupavičius, Lazdynų Pelėda ar kun. J. Tumas-
Vaižgantas, bet ir arkivyskupas kankinys M. Reinys, karo metu žuvęs kun. Kristupas Čibiras, kiti Vilniaus
krašto kunigai šviesuoliai. Jų dovanotos portretinės nuotraukos su atminimo užrašais namo
savininkams, atvaizdai su Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojais ir moksleiviais, visi kiti namų knygos
įrašai ir nuotraukų albumai yra išsaugoti Natalijos Bucevičiūtės bute Odminių g. 10-1, kuriame ji
globojo ir slaugė senąsias namo savininkes. Šiame bute metus laiko gyveno 1964 m. iš antro kalinimo
grįžęs kunigas A. Svarinskas, jis jų kambaryje aukodavo Šv. Mišias. Bute gyveno iki karo banke dirbęs
Juozapas Žebrauskas, Vailokaičių giminaitis, 1964 m. priėmęs savo kambaryje gyventi monsinjorą. Jo
sesuo mokytoja Ona Žebrauskaitė, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narė, dirbusi sykiu
su kraštiečiu Jonu Basanavičiumi, ir sovietmečiu lankydavusi brolį Juozapą, atvykusi į Vilnių iš Pilviškių.
Bute yra išlikę ir šios iškilios Žebrauskų šeimos nuotraukos. Su Natalija bendravo Nepriklausomos
Lietuvos generolo Jono Juodišiaus našlė Leokadija Juodišienė, gyvenusi kaimynystėje pulkininko Prano
Saladžiaus sesuo mokytoja vienuolė Uršulė Saladžiūtė, politiniai kaliniai Valentinas Ardžiūnas ir kunigas
Kastytis Matulionis, Jadvyga Bieliauskienė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, s. Valerija Bungardaitė, kiti Lietuvos
patriotai. Visus šiuos žmones atsimena mano mama, kuri studijuodama VU medicinos fakultete,
gyveno pas savo seserį Nataliją. Yra išlikę politinio kalinio Viktoro Petkaus laiškai Natalijai, su kuriuo
Natalija buvo susituokusi ir daug kartų jį lankė lageriuose. Tų laiškų ištraukas spausdino LKB Kronikoje,
taip viešinant kalinimo aplinkybes, buvo įmanoma išsaugoti režimo nekenčiamo kalinio gyvybę.
Natalija išsaugojo šiuos laiškus ir V.Petkaus užrašų sąsiuvinius, vestus nelaisvės sąlygomis, ir 1988-89
m. iš viso pasaulio plaukusius palaikymo laiškus politinių kalinių šeimoms. Daugybė nuotraukų,
dokumentų ir laiškų yra niekur nepublikuoti, sovietmečiu name gyvenę žmonės užmiršti, o pastaruoju
metu net bandoma juos juodinti, iškreipiant ir perkuriant istoriją.
Prie savo laiško pridedu monsinjoro raštą apie sunkias įsikūrimo Odminių g. 10-2 aplinkybes. Pabaigoje
pranašingai parašęs apie mafijozų nupirktą butą, jis ko gero nebūtų net susapnavęs, kad su tais
mafijozais kuo gražiausiai bendraus ir butą savo noru jiems parduos s. Monikos Gavėnaitės vienuolija.
Galėčiau smulkiau viską papasakoti, jei turėtumėte noro išgirsti visą istoriją. Dar turime vilties išsaugoti
Odminių g. 10-1 butą su archyvu šiame name. Gaila, kad su 10-2 butu buvo taip pasielgta, tačiau
neprarandu vilties, kad dalį mons. A. Svarinsko išvežtų vertybių dar galima būtų susigrąžinti, o ateityje
kartu su Natalijos išsaugota namo istorine medžiaga įrengti butą-muziejų.
Praneškite man, jei Jūs ar kas nors kitas iš monsinjorą atsimenančių ir jį gerbiančių žmonių norėsite
susitikti ir išgirsti mons. A. Svarinsko buto ir jame saugotų vertybių dingimo aplinkybes.
Mano tel. nr.: +370 670 833 29, Laura.
El.paštas: lauros.mikelionytes@gmail.com
Pagarbiai
Laura Mikelionytė
Vienas priedas • Nuskaitė „Gmail“