Tautą sudaro gyvieji ir mirusieji, o jos istorijos tiesa – svarbiausias
mūsų gyvenimo veiksnys ir variklis, tačiau, kodėl PLB-nės valdybos
sprendimai niekinti mirusiąją ŠLB-nės išeivijos kartą, kol kas
sėkmingai tebepudruoja visų smegenis.
Kodėl vyksta PLB-nės veiklos politiniai nusikaltimai prieš išeiviją,
vadovaujant pirmininkei p. Daliai Henkei, kuriai prieš metus p.
Gitanas Nausėda garbingai įteikė dar ir pridėtinę Lietuvos pilietybę,
nors niekas niekada nesupras, už kokius nuopelnus? Ar kad iš visų
jėgų ilgai gynė Vasario-16-osios gimnazijoje vykdomą korupciją, ar
kad taip puikiai sugeba talkinti PLB-nės valdybos kultūros pirmininkei
prie gėdos stulpo kalti ŠLB-nės mirusią išeiviją…
Niekas taip ir nesuprato “logikos” kitos LR seime (be LR KT įstatymo
teisės sėdinčios!) p. Dalios A., kuri tvirtino, kad reikia atimti LR
pilietybę iš šokėjos ant ledo – meno kūrėjos M. Drobiazko, nes ” jai
buvusi duota kažkokia kitokia pilietybė!?? ”
Nė karto neišgirdome p. Prezidento balso, pasmerkusio LR kultūros
ministrą už tai, kaip begėdiškai buvo elgiamasi su vienu
talentingiausių LR Teatro režisieriumi Tuminu, atimant visų
branginamą Vilniaus Mažąjį Teatrą, neleidžiant Tuminui sukurti
pasaulinės reikšmės A. Škėmos “Baltoji drobulė” motyvais scenos
šedevrą…o Režisierių išvarant iš Lietuvos.
Kodėl Tuminui neleido statyti išeivijos talento A. Škėmos
psichologinio sąmonės srauto metodu parašyto autobiografinio
romano “Balta drobulė” – vienintelio lietuviško modernaus pasaulinės
reikšmės kūrinio, galėjusio visame pasaulyje išgarsinti Lietuvos
teatrą? Žinoma, Škėma juk priklauso išeivijos kūrėjams!!!
Kodėl J.Caspersen su purvais maišo rašytojos J.Survilaitės kūrybą
apie išeiviją, vadindama: “paplavos, jovalas, srutos, š–o porcijos” ir t.t.
(internet. 2024-06-24)?
Kodėl dr.J. Mažylės knyga apie JAV “Dirvos” laikraščio
redaktorių V. Gedgaudą, talentingą išeivijos žurnalistą, poniai LTV
vadovei tapo lyg pašinu jos intymioje vietoje?..
Juk tai kūriniai apie visą okupaciją kovojusius talentingiausius
Lietuvos išeivijos kultūros veikėjus, kurių kovų už išsivadavimą įdirbio
niekinti niekas neturi teisės!
Kokiais motyvais teisingoji ponia F. Kukliansky keršija R. Žemaitaičiui
už “žyduko pagaliuką”, o J. Caspersen jai už nugaros begėdiškai
šaiposi iš 86 metų neveiksnios išeivės R. Garbiačiauskas, nugriebusi
negaliojantį testamentą, ir iš buv. Ciuricho LR Konsulato pasiėmusi
visus lietuvių žydšaudžių ir Wermachto karininkų sąrašus tikromis
pavardėmis ir vicekonsulo S. Garbačiausko išduotomis anoniminėmis
tapatybėmis, iki 1953metų laisvai išskridusiomis už Atlanto… Juk tų
pavardžių nusikaltimų, ar (NE)nusikaltimų atitikmenų pasaulio politikai
niekad iki šiol nėra tyrinėję!?
Niekam neaišku, kodėl LR seimo narys “už Tapino čekučius” yra
nusikaltėlis ir jam 3-5 metus nebus galima būti renkamam į jokius
atsakingus postus, o PLB-nės valdybos ponios toliau be kliūčių
vadovaus lietuvių išeivijos karo pabėgėlių teisiškai įkurtoms
bendruomenėms, triuškindamos išeivijos kultūrą, meną, ir literatūrą?
Nors į mūsų raštus p. Prezidentas taip niekada ir nesureagavo, bet
visiems aišku, kad pakeisti Lietuvos išeivijos veiklos istoriją – yra
politinio beprotiškumo, Kremliaus dezinformacijos įtakojimo ir
iškrypusios kolaborantų šeimoje išaugintų personų egoizmo ir ligotos
arogancijos pasekmės…
(…1999 m. PLB-nės pirmininkas dr. V. Kamantas ir LR Išeivijos instituto dr. L.
Saldukas, aukštai įvertindami išeivijos kovų prieš okupaciją ŠLB-nės veiklą,
paprašė veiklos istoriją aprašyti dokumentinėje apybraižoje, paneigiant 50-tį
okupacijos režime vestą propagandą: išeiviją charakterizuojančią, kaip išdavikų,
šnipų, banditų ir buržuazinių nacionalistų gaują, griaunančią tarybų Lietuvos
valdžią…)
…Iki 1952-02-17d. Šveicarijoje neegzistavo jokia politinė tarptautinės
konvencijos, Lietuvių Chartijos konstitucijos (1949) ir CH civilinio
kodekso įstatymais sukurta lietuvių Bendruomenė, kuri Vakarų
Europoje privalėjo tęsti tautinę antikomunistinės ideologijos politiką, po 1945/46 metais pasaulyje sovietų sunaikintos Lietuvos diplomatijos.
Apybraižoje “Alpių lietuviai. Alpentauer” (2005m.), aišku, kokios
demokratinėje Valstybėje privalo veikti politinio teisingumo nuostatos,
nes kitaip įsigalės valstybinis terorizmas!
Pirmieji Šveicarijos išeivijos
diplomato dr. A, Geručio išsaugoti archyvai 1983m buvo perduoti
Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos saugyklai.
(Knygoje “Vaclovas Dargužas: Mylėti Lietuvą iš tolo…”(p.94-96) aprašiau, kaip VU
mokslinės bibliotekos direktorius Jurgis Tornau 1980m. išeivijos rūpesčiu buvo
iškviestas į Berną, patikrino visą A. Geručio sukauptą archyvą, ir 1983m. buvo
padaryta sutartis su VU rektoriumi dr. Jonu Kubiliumi, pridedant asmeninį dr.V.
Dargužo testamentą, pažymintį, jog ŠLB-nės archyvų ir V. Dargužo asmeninio
Lietuvos žemėlapių rinkinio jokiu būdu negalima išvežti iš Lietuvos į Maskvą…)
Nuo 1983m. ŠLB-nės archyvai tvarkingai buvo perduodami naujam
pirmininkui, griežtai išsaugant istorinių faktų tikslumą, o nuo 2000-jų
ŠLB-nės valdybos nutarimu, VU Rankraščių skyriaus archyvarių: N.
Šulgienės, V. Bagdonavičienės, VU bibliotekos direktorės B.
Butkevičienės buvo kvalifikuotai ir sąžiningai peržiūrėti, ir persiųsti į
VU bibliotekos Rankraščių skyrių.
ŠLB-nės istorija, kuri garbingai įrašyta dr. V. Stravinskienės knygą:”
Pasaulio lietuvių bendruomenės…” ( 333psl.)
“ŠLB-nė teisiškai įkurta 1952-02-17d.!!!”
Apybraiža (J.Survilaitė “Alpių lietuviai.Alpenlitauer”) buvo pristatyta ir
aptarta Vilniuje, 2005m. vykusiame Pasaulio Mokslo ir Kultūros
simpoziumo konferencijoje, įrašyta į Simpoziumo katalogą. 2005m.LR
M. Mažvydo bibliotekos administracijos nutarimu užregistruota į
pasaulio bibliotekų elektroninį katalogą, Vienas egzempliorius 2005m.
perduotas saugoti Šveicarijos Ciuricho universiteto centrinės
bibliotekos fondams.
Reikšmingiausias darbas dėl ŠLB-nės istorinės tiesos išsaugojimo
atliktas LR Lietuvių išeivijos instituto ir dr. Inos. Vaisiūnaitės
Emužienės publikuotas internetiniame žurnale: “OIKOS: lietuvių
migracijos ir diasporos studijios”, 2014m.Nr.2(18).” – atlikta Pasaulio
išeivijos archyvų teisinės/moralinės apsaugos garantija!
…Tačiau, p. Jūratės Caspersen 2014-12-03d. kreipimasis į
Šveicarijos lietuvių bendruomenę internetiniame bendruomenės
puslapyje, visus probloškė neleistinu istorinių archyvinių faktų
iškraipymu ir p. Caspersen paskelbu su prof. E. Alesandravičiaus
parašu patvirtintu “Raštu” (2014-12-03), kurio realybės neatitinka nė
vienas to Rašto punktas:
J.Caspersen internete paskelbtas “Raštas” skelbia klaidingus faktus:
- tvirtinimas, kad 1950m. rugpjūčio 20 d. buvo įkurta teisinė oficiali ŠLB-nė – faktas
klaidingas. Protokolas sako, kad Šveicarijos lietuviai 1950-08-20 tik NUTARĖ įsteigti
ŠLB-nę, kurios narių teisės ir pareigos bus išdėstytos ĮSTATUOSE, kurie dar yra
rengiami;
2.Valdybos išrinkimas – nėra joks teisinės LB-nės įkūrimo faktas!!!; - …kad nuo 1950 m. buvo renkamas nario mokestis faktas klaidingas. CH visuotiname
susirinkime patvirtinti ĮSTATAI įregistruotI Berno kantonaliname banke 1952.02.18, ir tik
įregistravus Įstatus ir atidarius sąskaitą banke, CH LB-nei leidžiama rinkti mokestį – Tai
griežta CH bankų įstatyminė – LB lėšų disponavimo skaidrumo garantija!;
4.Jokie laikini bendruomenių įkūrimo ĮSTATAI nenumatyti CH civiliniame kodekse
(ZGB Art 54), todėl jų nebuvo ir negalėjo būti;
a) Dr. A. Geručio archyvai parodo, kad dėl Įstatų diskutuota 1950.08.20
Ciuriche. Nuspręsta: „Įstatai taisytini.“ Pavesta Įstatams parengti sudaryti komisiją.(
OIKOS p.133. );
b ) Vėliau Įstatai dar kartą svarstyti susirinkime Berne ir nuspręsta:
“teisiškai Įstatai neišlaiko kritikos…“ Įstatų svarstymas atmestas.“ (OIKOS p.134. );
c.) 1950.09.24 susirinkime Berne Įstatų paruošimui oficialiai asmeniškai
įpareigotas Tarptautinės teisės mokslų daktaras diplomatas Albertas Gerutis. (OIKOS p.
137.);
- Tarptautinės teisės mokslų dr. A. Geručio parengti įstatai apsvarstyti, priimti
visuotiname karo pabėgėlių lietuvių susirinkime ir galutinai patvirtinti 1952.02.17 dieną
(OIKOS; psl. 139-141.)
TEISIŠKAI OFICIALIAI ŠLB ĮKURTA 1952-02-17d.
Atkreipkite dėmėsį, kad tokiu tikrovės neatitinkančiu prof. E.
Aleksandravičiaus Raštu J. Caspersen muilino akis Šveicarijos 2016
ir 2017-03-01 Taikos teisme, vadovaujant CH teisėjui p. Anrian
Deventer, CH valstybės advokatams RA Giani F.Zanetti ir RA Jedidjah Bollag, nors pastarasis apstulbęs nesuprato, kodėl jo
išrašyta pažyma, įrodanti CH civilinio kodekso įstatymus pabrėžiantį
dokumentą: “Rechtliches Vereingründungsprozes in der
Schweiz“ – nurodo, kad pirmame ŠLB-nės Įstatų punkte įrašytame
civilinio kodekso (ZGB Art.54) įstatyme ŠLB-nė turi teisę Vakarų
Europoje nuo 1952-02-17d. oficialiai vykdyti ideologinę politinę
organizacinę veiklą prieš Lietuvos okupaciją – o J. Caspersen ta teisę
dabar begėdiškai ignoruoja!!!
“Lietuva — be lietuvių”, multikultūrinė centralizuotos ES
teritorija, kurioje po pusšimčio metų ar kiek vėliau turi išnykti
paskutinis praradęs savo kalbą, istoriją ir tapatybę lietuvis.
Tokia yra PLB-nės valdybos ,,globalios Lietuvos“ ateities vizija ir
svajonė” (Vyt. Radžvilas 2024-07-22).
Kodėl PLB-nės valdyba imasi iniciatyvos naikinti Lietuvos meno
klasikų kūrėjų muziejinius butus – didžiausią nacionalinį Tautos turtą,
kokį lyg savo akies vyzdį saugo viso pasaulio valstybių
bendruomenės?
Naujiems emigrantams pakeitus ŠLB-NĖS įkūrimo datą, neliko
Lietuvių išeivijos buvusios veiklos grožio ir kūrybinių jos gyvenimo
galių svetimoje šalyje, pasididžiavimo, kad bendromis jėgomis buvo
įveiktas SOCIALIZMAS, o po to atnešant Lietuvai Tėvynei LAISVĘ ir
NEPRIKLAUSOMYBĘ.
Kremlius visada paniškai bijojo savo priešų susivienijusios Tautos!
PLB-nės išeivijos archyvai liudija, kad savo gilias tradicines
bendruomenines šaknis turėjusi bendruomenė, per 50 okupacijos
metų gyvendama krikščioniškoje Vakarų Europoje jų nepraradusi, o
savo širdyse nešiojusi kaip prigimtinę tautos kūrybą, džiaugsmą ir
vienybę, šiandien įklimpusi į dabartinės PLB valdybos dirbtinai kuriamą
globalizacijos liūną – pasiliks tik nieko verta gyvuliška banda…
Archyvai pasakoja, kad visi ŠLB-nės renginiai nuo pirmųjų metų
Šveicarijoje žydėjo lietuviškų tautinių rūbų spalvomis, lietuviškų
dainų/giesmių melodijomis, apsupti krikščioniškų tradicijų aura. Štai
Vykstant į Europos lietuviškų savaičių organizuojamus renginius 1974
m, Alpių kalnuose Morschache Vakarų Europos laikraščiai bangavo
nuo teigiamų pranešimų, nepamirštant pranešti, jog Šveicarijos
konfederacijos vyriausybė pasirūpino, kad Europos lietuviškų studijų
dalyviams iš konferencijos salės Morschache, traukiniu vykstant į
Liucernos parodų salę, kur vyko lietuviško meno kūrėjų paroda, būtų
paskirtas specialus vagonas, o kiekvienoje stotelėje per
garsiakalbius būtų paskelbiama, kad jame vyksta lietuvių tautos
delegacija… Taip sovietiniais metais pirmą kartą buvo pagarsintas iš
pasaulio žemėlapių ištrintas “Lietuvos valstybės vardas.”
Senoji ŠLB-nės išeivijos karta 60 metų jautė ir buvo auklėjama
krikščioniškosios kultūros pamatų dėsniais, ir gerai žinojo, kad mūsų
Vinco Kudirkos himnas sukurtas jausminiu tautos pamatu…