Tautinių mažumų įstatymo projektas: ką iš tikrųjų įstatymo pataisų rengėjai siūlo

Grupė Lietuvių kalbos instituto mokslininkų 2025-03-05 paskelbė Pastabas dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto.

Laima Kalėdienė

Koncentruotai pateikiant šią lituanistų nuomonę aiškėja, kad iš tikrųjų įstatymo pataisų rengėjai siūlo:

1. Paneigti Konstitucijos doktriną, kad Lietuvoje yra tik viena valstybinė kalba – lietuvių.
2. Panaikinti valstybinės kalbos atliekamą piliečius vienijančią, integracinę, funkciją.
3. Įteisinti kelias valstybines kalbas „pagal poreikį“.
4. Intensyvėjant migracijai įteisinti uždarus getus, nes tam tereikėtų 10 proc. kitakalbių: tadžikų, uzbekų ir kt.
5. Užkirsti kelią kitakalbiam jaunimui integruotis, nes būtų plečiamas mokyklų ne ugdomąja lietuvių kalba tinklas.
6. Varžyti piliečių teisę bet kurioje Lietuvos vietoje susižinoti lietuvių kalba, nes įteisinamas kitų kalbų vartojimas valstybės valdyme.
7. Leisti valstybės lygiu topografiniuose ženkluose iškraipyti autentiškus baltiškus vietovardžius, kurių dalis buvo įvesta priverstiniu būdu Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą 1920–1939 m.
8. Leidžiant rašyti tautinių mažumų kalbomis topografiniuose ženkluose ir gatvių pavadinimuose, iš esmės siūloma naikinti du Valstybinės kalbos įstatymo straipsnius: 1) 17 straipsnį: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“ ir 2) 14 straipsnį „Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos lietuvių kalba“.

Dėl Lietuvos Respublikos

TAUTINIŲ MAŽUMŲ Nr. XIV-3079 1, 2, 3, 4, 6, 7, 11 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO[1]

 Vilnius

2025-03-05

Pateikiame keletą esminių pastabų dėl šio projekto (nevertiname teisinių riktų ir kalbos taisyklingumo aspekto).

1. Dėl lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statuso keitimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. lietuvių kalba yra įteisinta kaip vienintelė valstybinė kalba. Šiuo projektu siekiama pakeisti valstybinės kalbos statusą – lietuvių kalbos funkcijas ir vartojimą susiaurinti, įteisinant kai kuriose srityse ir vietovėse daugiau valstybinių kalbų.

Valstybinės kalbos funkcijos ir vartojimas viešajame gyvenime kai kurių savivaldybių teritorijose (kuriose tautinės mažumos sudaro ne mažiau kaip 10 proc. gyventojų) siaurinami keliais atžvilgiais:

1) norima įteisinti tautinių mažumų kalbas kaip lygiagrečias ir lygiavertes valstybines kalbas:

a) viešai bendraujant žodžiu ir raštu;

b) viešojoje rašytinėje informacijoje: topografiniuose ženkluose, užrašuose su gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimais.

2) siekiama silpninti valstybinės kalbos statusą švietimo sistemoje, nes bloginamos sąlygos išmokyti valstybinės kalbos ir ją visavertiškai vartoti.

Visa tai ne tik pažeidžia valstybinės lietuvių kalbos statusą, siaurina jos funkcijas, bet ir varžo Lietuvos Respublikos piliečių teisę viešajame gyvenime vartoti valstybinę kalbą, gauti ir suvokti svarbią informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų valstybine kalba, taigi apsunkina valstybės valdymą.

Atsižvelgiant į dabartinius migracijos procesus, įvairių sutelktai gyvenančių tautinių mažumų ateityje gali padaugėti, taigi pagal tokį įstatymą lietuvių kalbos vartojimas viešajame valstybės gyvenime būtų dar labiau susilpnintas ir fragmentuotas, prarastų Lietuvos Respublikos piliečių integracinę funkciją.

Taip pat pažymėtina, kad vietovardžių topografiniuose ženkluose ir gatvių pavadinimų lentelėse rašymas tautinių bendrijų kalbomis prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 17 straipsniui: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba’“.

Absoliuti dauguma gyvenamųjų vietų, kuriose gyvena daugiau kitoms tautinėms bendrijoms priklausančių gyventojų, pavadinimų yra baltiškos (lietuviškos) kilmės. Tie pavadinimai yra pirmapradžiai, o kitų tautinių bendrijų vartojamos jų formos nėra substratinės. Jos nėra tautinių bendrijų etninio tapatumo ženklai. Tuo mūsų gyvenviečių pavadinimai skiriasi nuo Punsko krašto vietovardžių, kurie toje teritorijoje neabejotinai yra baltiški, substratiniai, taigi tradiciniai. Leidimas oficialiai vartoti tautinių bendrijų gyvenviečių pavadinimų formas vertintinas kaip autentiškų baltiškos kilmės vietovardžių kraipymas valstybiniu lygiu. Baltiškos kilmės vietovardžių lenkiškos formos susidarė ne tik natūraliu būdu (jas vartojant vietiniams nelietuvių tautybės ar nutautėjusiems gyventojams), bet ir priverstiniu būdu, nes Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą visi šios teritorijos gyvenamųjų vietų vardai buvo sulenkinti, kai kurie iš jų – netgi išvertus juos į lenkų kalbą. Be to, siūlymai leisti rašyti tautinių bendrijų vartojamas vietovardžių formas prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 14 straipsniui: „Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba’“.

2. Dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardo ir pavardės rašymo su diakritiniais ženklais.

Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba šiuo klausimu 2024 m. vasario 20 d. yra pateikusi išvadą. Prieiga internete: https://lki.lt/lietuviu-kalbos-instituto-mokslo-tarybos-isvada-del-asmens-vardo-ir-pavardes-rasymo-lietuvos-respublikos-piliecio-asmens-tapatybe-patvirtinanciuose-dokumentuose-civilines-bukles-aktu-irasuos/

Tautinių mažumų įstatymo papildymų projekto politinį ir teisinį aspektą – galimus neigiamus padarinius pilietinės visuomenės sanglaudos tvarumui ir valstybės teisinei sistemai – įvertinti yra politikų ir teisininkų kompetencija.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

dr. Albina Auksoriūtė

habil. dr. Ona Aleknavičienė

dr. Laimutis Bilkis

dr. Rita Miliūnaitė

dr. Darius Ivoška

dr. Aurelija Tamulionienė

[1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/1b143d10f4d411ef9d99d2fe6e18f3b4 (registruota 2025-02-27).

pozicija.otg