Siunčiame tikrovės neatitinkančių faktų paneigimą.
Prieduose 2025-03-03 pretnzija, 2025-02-06 dienos laiškas „Psirūpinkime monsinjoro Alfonso Svarinsko palikimu“, 2025-03-06 atsiliepimas į 2025-03-03 pretenziją „Psirūpinkime monsinjoro Alfonso Svarinsko palikimu“.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
2025-03-13
*************
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Eminencijai Kardinolui Rolandui Makrickui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininkui Arkivyskupui Gintarui Grušui
LR Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
Vilniaus merui Valdui Benkunskui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto tarybos nariams
PASIRŪPINKIME MONSINJORO ALFONSO SVARINSKO PALIKIMU
Vilnius, 2025-02-06
Jis atėjo iš artojų, partizanų žeminių ir Sibiro gulagų. Jis buvo su mumis 25 atstatytos Lietuvos Nepriklausomybės metus. Tuos metus jis skelbė Aukščiausiojo tiesas ir mokė tarnauti Tėvynei. Tarnystė Tėvynei reikalaudavo daug kovų, nes reikia kovoti prieš politinį veidmainiavimą, ekonomines grėsmes, girtavimą, korupciją, prostituciją, bedarbystę, narkomanija, juodąją rinką, vokelius, vagystes, sukčiavimą, žmonių emigraciją, žudynes, globalizaciją, nepagarbą žmogui, istorijai, gimtajai kalbai ir Bažnyčiai, teisinį nihilizmą, netikusį valdymą ir valdančiųjų sustabarėjimą.
Jo žemiškoji kelionė buvo pašvęsta tarnystei Aukščiausiajam ir Bažnyčiai, parapijiečiams ir TEISYBĖS SAKYMUI. Jis buvo kvieslys geriems darbams ir Tautos saugojimui. Jis mokėjo patarti, pagirti ir pabarti.
Jo atlikti darbai vertinami ir niekas negali pasakyti, kad monsinjoras buvo neteisus, nors daugelis Jį teisė ir net rekomendavo pasitraukti iš Sąjūdžio, monsinjorą išvarė iš Katedros.
Mes mename prelatą aukojantį Šv. Mišias ir susitikimuose su vargdieniais, priimtą Šventojo Tėvo Vatikane ir JAV prezidento Ronald Reiagan misiją išlaisvinant iš sovietinio jungo, žygiuose Partizanų takais, Ariogalos sąskrydyje ir Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje.
Jeigu Tau kada bus sunku, tai pagalvok kaip Monsinjoras tarnavo Bažnyčiai ir Tėvynei – ir tu surasi kelią.
Daugybė žmonių Monsinjorą palydėjo į paskutinę kelionę – Jo gimtinės kapinėse Ukmergėje. Mes atsisveikinome su Bažnyčios tarnu ir Laisvės gynėju.
Vilniaus sąjūdininkai nekrologe rašė:
Mirus politiniam kaliniui, tremtiniui, Laisvės Kovotojui, aktyviam Sąjūdininkui, atsargos pulkininkui, Lietuvos partizanų kapelionui, pašventusiam gyvenimą tarnystei Dievui, Bažnyčiai ir Lietuvai Monsinjorui ALFONSUI SVARINSKUI
Vilniaus sąjūdininkai reiškia nuoširdžią užuojautą giminėms, artimiesiems ir bendražygiams.
JIS IŠĖJO NENUGALĖTAS
Kam nusviro galva,
Tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugelis mūsų pažinojome monsinjorą ir bendravome su juo. Monsinjoras ir kartu gyvenusi vienuolė Monikutė reto pavyzdžio Bažnyčios, Valstybės, Žmonių tarnai. Daugelis buvo tos nuomonės, kad monsinjoro patalpos taptų Bažnyčios ir visuomenės namais – muziejumi, o saugoma monsinjoro literatūra, baldai, rakandai, kūriniai būtų to muziejaus eksponatai. Žmonės kalba, kad kur atsiranda turtai ir pinigai – atsiranda kūrėjai, maitvanagiai, hienos, kojotai ir šakalai. Girdime daug kalbų, pamąstymų, pamokymų, nusivylimų dėl monsinjoro palikimo išsaugojimo. Norisi palinkėti sklandaus palikimo saugojimo. Nevalia Dievo tarno ir kažaržygio atminimo temdyti. Malonu, kad už nuopelnus ir žygdarbius buvo apdovanojama, bet reikia prisiminti ir pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms. Monsinjoras to nusipelnė. Jis buvo ir liko VALSTYBĖS ŽMOGUMI. Mirus monsinjorui niekas tinkamai nepasirūpino jo turtu ir palikimu. Tuo turėtų rūpintis ir visuomenė, ir Lietuvos vadovai, ir Bažnyčios vadovai
Pridedame Lauros Mikelionytės laišką dėl monsinjoro Alfonso Svarinsko buto ir archyvo likimo.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 0 674 38465
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS
Dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo
Gautieji:
Laura Mikelionytė <lauros.mikelionytes@gmail.com> 2025-02-04 10:47 (prieš 2 dienas)
Laba diena, gerbiamas Leonai Kerosieriau, Rašau Jums dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo, iš arti teko stebėti šią dramą ir niekšingą monsinjoro atminimo ištrynimą. Norėčiau daugiau apie tai papasakoti, jei Jums ar kitiems monsinjoro bendražygiams tai būtų įdomu ir svarbu. Vilniuje jokio iškilmingo renginio nebuvo monsinjoro šimtmečiui paminėti, bent jau aš apie tokį nieko nežinau, tad labai liūdna. Perskaičiau “XXI amžiuje” gerbiamo Gedimino Adomaičio straipsnį, skirtą mons. Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms. Straipsnio pabaigoje Gediminas Adomaitis rašo: “Liko neįvykdyta ir paskutinė monsinjoro valia- butą Odminių g. (10-2) niekam neatiduoti ir neparduoti, tegul jis lieka kaip paminklas Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos sukūrimui.” Labai norėčiau gerbiamam Gediminui Adomaičiui, Jums ir kitiems, kas neabejingas monsinjoro Alfonso atminimui, papasakoti, kaip buvo įvykdyta ši išdavystė, ir kur, mano manymu, dauguma vertybių iš buto buvo išvežtos su vienuolių, paveldėjusių butą, žinia ir susitarimu. Radau Sąjūdžio puslapyje Jūsų adresą, kuriuo ir siunčiu šį laišką.Esu mokytojos lituanistės Natalijos Bucevičiūtės (1930-2023), kuri gyveno Odmnių g. 10-1 bute (pirmame namo aukšte) dukterėčia. Gedimino Adomaičio straipsnį “XXI amžiuje” man parodė mano mama, Natalijos sesuo. Mums buvo labai skaudu stebėti, kaip Eucharistinio Jėzaus kongregacijos vienuolės pasielgė paveldėję mons. A. Svarinsko butą. Kam rašėme, į ką kreipėmės, kam pasakojome, niekas nieko negalėjo padaryti. Vyskupas J. Kauneckas dar 2020 m. rašė laiške, kad tikriausiai vienuolės parduos butą, nes nėjo į jokias kalbas apie muziejaus steigimą bent viename buto kambaryje. Tai siūlė ir tuomečiam Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui, tačiau jis nieko nesiėmė. Taip pat supratome, kad labai daug neteisingų kalbų apie Nataliją, ir apie namo reikalus buvo paskleista tam, kad būtų lengviau tyliai įvykdyti monsinjoro A. Svarinsko buto pardavimą. Monsinjoras su mano teta ir kitais namo gyventojais buvo įkūręs namo bendriją, kurios dokumentais vienuolės ir pasinaudojo, kad pamėgintų pasisavinti ne tik monsinjoro butą, bet ir palėpę, ir namo rūsį. Pernai spaudoje teko skaityti straipsnį “Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta”, jame labai tiksliai aprašyti buto pardavimo motyvai, tik yra netikslumas, parašyta, jog verslininkų buvo išpirkti visi namo butai. Tai netiesa, ir vienuolės šią klaidingą žinią sąmoningai visiems platino. Odminių g. 10-1 butas tebėra iki šios dienos neparduotas jokiems verslininkams. Mes, Natalijos artimieji, kuriems priklauso šis butas, vis dar tikimės išlaikyti jį ir išsaugoti jame esančius svarbius istorinius dokumentus, laiškus, nuotraukas ateities kartoms, kaip kad ir monsinjoras norėjo išsaugoti 10-2 butą kaip paminklą Lietuvai. Išlikusios Namų knygos byloja, kad čia gyveno ne tik prelatas M. Krupavičius, Lazdynų Pelėda ar kun. J. Tumas- Vaižgantas, bet ir arkivyskupas kankinys M. Reinys, karo metu žuvęs kun. Kristupas Čibiras, kiti Vilniaus krašto kunigai šviesuoliai. Jų dovanotos portretinės nuotraukos su atminimo užrašais namo savininkams, atvaizdai su Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojais ir moksleiviais, visi kiti namų knygos įrašai ir nuotraukų albumai yra išsaugoti Natalijos Bucevičiūtės bute Odminių g. 10-1, kuriame ji globojo ir slaugė senąsias namo savininkes. Šiame bute metus laiko gyveno 1964 m. iš antro kalinimo grįžęs kunigas A. Svarinskas, jis jų kambaryje aukodavo Šv. Mišias. Bute gyveno iki karo banke dirbęs Juozapas Žebrauskas, Vailokaičių giminaitis, 1964 m. priėmęs savo kambaryje gyventi monsinjorą. Jo sesuo mokytoja Ona Žebrauskaitė, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narė, dirbusi sykiu su kraštiečiu Jonu Basanavičiumi, ir sovietmečiu lankydavusi brolį Juozapą, atvykusi į Vilnių iš Pilviškių. Bute yra išlikę ir šios iškilios Žebrauskų šeimos nuotraukos. Su Natalija bendravo Nepriklausomos Lietuvos generolo Jono Juodišiaus našlė Leokadija Juodišienė, gyvenusi kaimynystėje pulkininko Prano Saladžiaus sesuo mokytoja vienuolė Uršulė Saladžiūtė, politiniai kaliniai Valentinas Ardžiūnas ir kunigas Kastytis Matulionis, Jadvyga Bieliauskienė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, s. Valerija Bungardaitė, kiti Lietuvos patriotai. Visus šiuos žmones atsimena mano mama, kuri studijuodama VU medicinos fakultete, gyveno pas savo seserį Nataliją. Yra išlikę politinio kalinio Viktoro Petkaus laiškai Natalijai, su kuriuo Natalija buvo susituokusi ir daug kartų jį lankė lageriuose. Tų laiškų ištraukas spausdino LKB Kronikoje, taip viešinant kalinimo aplinkybes, buvo įmanoma išsaugoti režimo nekenčiamo kalinio gyvybę. Natalija išsaugojo šiuos laiškus ir V.Petkaus užrašų sąsiuvinius, vestus nelaisvės sąlygomis, ir 1988-89 m. iš viso pasaulio plaukusius palaikymo laiškus politinių kalinių šeimoms. Daugybė nuotraukų, dokumentų ir laiškų yra niekur nepublikuoti, sovietmečiu name gyvenę žmonės užmiršti, o pastaruoju metu net bandoma juos juodinti, iškreipiant ir perkuriant istoriją. Prie savo laiško pridedu monsinjoro raštą apie sunkias įsikūrimo Odminių g. 10-2 aplinkybes. Pabaigoje pranašingai parašęs apie mafijozų nupirktą butą, jis ko gero nebūtų net susapnavęs, kad su tais mafijozais kuo gražiausiai bendraus ir butą savo noru jiems parduos s. Monikos Gavėnaitės vienuolija. Galėčiau smulkiau viską papasakoti, jei turėtumėte noro išgirsti visą istoriją. Dar turime vilties išsaugoti Odminių g. 10-1 butą su archyvu šiame name. Gaila, kad su 10-2 butu buvo taip pasielgta, tačiau neprarandu vilties, kad dalį mons. A. Svarinsko išvežtų vertybių dar galima būtų susigrąžinti, o ateityje kartu su Natalijos išsaugota namo istorine medžiaga įrengti butą-muziejų. Praneškite man, jei Jūs ar kas nors kitas iš monsinjorą atsimenančių ir jį gerbiančių žmonių norėsite susitikti ir išgirsti mons. A. Svarinsko buto ir jame saugotų vertybių dingimo aplinkybes. Mano tel. nr.: +370 670 833 29, Laura.El.paštas: lauros.mikelionytes@gmail.com PagarbiaiLaura MikelionytėVienas priedas • Nuskaitė „Gmail“
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontorai
SIA „LV Dolvera“
UAB „ Dolvera“
Eucharistinei Jėzaus seserų Kongregacijai
ŽINIAI:
„Lietuvos aidas“ redakcijai
Laurai Mikelionytei
A T S I L I E P I M A S
Į 2025-03-03 PRETENZIJĄ DĖL STRAIPSNIO „Pasirūpinkime monsinjoro Alfonso Svarinsko palikimu“
Vilnius, 2025-03-06
Daugelis pažinojo ir bendravo su monsinjoru Alfonsu Svarinsku, kuris 22 metus kalėjo sovietiniuose lageriuose.
Daugelis prisimena, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų žmonių išrinktas Prezidentas Rolandas Reiganas išlaisvino monsinjorą Alfonsą Svarinską iš sovietinio jungo.
Daugelis prisimena kaip išlaisvintas iš sovietinio lagerio monsinjoras Alfonsas Svarinskas ne vieną kartą pakviestas lankėsi Vatikane ir ne vieną kartą susitiko su Šventuoju Tėvu.
Daugelis prisimena monsinjorą vykdant Bažnyčios misiją ir tarnystę Tėvynei.
Mirus monsinjorui žmonės tikėjosi, kad monsinjoro bute Vilniuje Odminių gatvėje Nr. 10 – 2 bus įrengtas muziejus ir bus eksponuojami monsinjoro daiktai ir knygos. Ėjo laikas tačiau monsinjoro bute muziejus arba daiktų ekspozicija nebuvo įrengiama.
Ypatingai svarbūs renginiai vyksta kasmet liepos viduryje monsinjoro įkurtame Partizanų parke Ukmergėje kur labai daug diskutuojama apie monsinjoro nuveiktus darbus ir apgailestaujama, kad jo bute neįrengtas muziejus.
ŽMONĖS TURĖJO VILTIES IR TODĖL 2025-02-06 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino laišką Katalikų Bažnyčios hierachams, atsakingiems Lietuvos ir Vilniaus miesto vadovams „Pasirūpinkime monsinjoro Alfonso Svarinsko palikimu“.
Vilniaus Sąjūdžio tarybos paskelbto straipsnio tikslas – tinkamai pasirūpinti monsinjoro Alfonso Svarinsko palikimu ir atminimo įamžinimu.
Esame dėkingi SIA „LV Dolvera“, UAB „ Dolvera“, Eucharistinei Jėzaus seserų Kongregacijai, kad ėmėsi veiksmų ir darbų A. Svarinsko atminimui išsaugoti, apie kuriuos, deja, sužinojome tik iš Jūsų 2025-03-03 Pretenzijos, nes niekur ir niekada nesame girdėję ir viešai apie tai nebuvo skelbta.
Nekada nebus per daug dėmesio iškiliems Lietuvos patriotams įamžinti, todėl mūsų vartojami žodžiai „tinkamai pasirūpinti“, mes suprantame kaip į pasirūpinimo darbų tęstinumą. Pažymime, kad sąvoką tinkamai mes suprantame taip pat, kaip Jūs aiškinate Pretenzijos 4 puslapio 4 pastraipoje iš viršaus 5 eilutėje: „ … jį menantis turtas būtų tinkamai saugomas“.
PATIKĖKITE, kad rašant laišką nebuvo jokio tikslo žeminti namo savininkų ir testamento turėtojų – BUVO VIENINTELIS TIKSLAS, KAD BAŽNYČIOS IR LIETUVOS ATSAKINGŲ INSTITUCIJŲ VADOVAI PASIRŪPINTŲ IR PADĖTŲ, KAD MONSINJORO BUVUSIAME BUTE BŪTŲ ĮRENGTAS MUZIEJUS.
Maloniai prašome priimti mūsų atstovus susitikimui, kuriame galėtume aptarti susidariusios situacijos taikaus išsprendimo klausimą.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tel 0 674 38465, el. p. leonaslabora@gmail.com