2025-02-01d. gavau Raseinių rajono savivaldybės nutarimą, kad
Kalnujų seniūnijos kiemo parkelyje bus pastatytas žymiam
pedagogui, LR Šaulių sąjungos jaunimo vadovui mokytojui JONUI
SURVILAI, Atminimo Ženklas – Lietuvos okupantų nužudytų
Mokytojų SIMBOLIS.
…1940-11-08d. į klasę įsiveržę ginkluoti enkavėdistai, išsigandusių
ketvirtokų akivaizdoje Mokytojui surišo rankas, nuvarė į Žuveliškių
kaime stovinčią Mokytojo sodybą, klykiant trims mažamečiams
Mokytojo sūneliams ir raudančiai nėščiai jų Motinai atliko brutalią
kratą, į sunkmežimį susikrovė 1941-jų žiemai sukauptus maisto
produktus, o Mokytoją įmetė į aplediejusį sovietinį sunkežimį…
1941-jų birželio 22-ją, krintant Hitlerio bomboms iš Raseinių kalėjimo
po keliolikos bado, šalčio ir kankinimo savaičių traukinys sustojo
Čkalovo srities Orienburgo kalėjime…
1941-jų gruodyje Jonui SURVLAI ir jo bendražygiams buvo suregzti
kaltinimai:
1.Survila priklausė kontrevoliucinei sukilėlių organizacijai „Šaulių
batalijonas“, kuris ginklavosi, siekiant nuversti sovietų valdžią;
2.Survila buvo karinės fašistinės organizacijos „Šaulys“ dalyvis,
buržuazinis mokytojas, buožė-pavojingo nacionalisto, draudžiamos
literatūros platintojo Martyno Survilos sūnus;3.Kaltinamas
nusikaltimais, numatytais RTFSR baudžiamojo kodekso
straipsniuose: 58-2, 58-4, 58-11;4 Neprisipažino esąs kaltas;5.
Nuteistas aukščiausia bausme – sušaudyti; 6. Mirties nuosprendis
įvykdytas 1941 12 19 dieną.
Apie be žinios dingusį Mokytoją 50 metų jokių žinių nebuvo, kol iš
Orienburgo, Škalovo srities VRV į Lietuvos genocido centro archyvus
byla atėjo 1992 m. rugpjūčio mėnesį.
Jono Survilos tardymo bylos Nr. 616.
2002-05-30d. parašėme PRAŠYMĄ įamžinti JONO SURVILOS
Atminimą su įrodymui prisegtais dokmentais:
- Aukščiausio teismo patvirtintas 1990-06-28 Laisvės kovų
dalyvio pažymėjimas Nr. 8-12802/90. - LR Genocido ir rezistencijos Centro dekretas Laisvės kovų
dalyvio statusą patvirtinantis pažymėjimas Nr. 3760. - Mirties įvykdymo/sušaudymo data ir vieta Čkalovo srities
Orienburgo kalėjime 1941-12-19d.
…1922-jų metų pavasarį Survila baigė Raseinių gimnazijos keturias
klases, o rudenį jau sėdėjo Tauragės Mokytojų seminarijos
auditorijoje, nes Tauragė užsibrėžė kilnų tikslą – ruošti Lietuvai
diplomuotus pradinių klasių Mokytojus, likviduoti Lietuvoje
analfabetizmą…
Rašytojas Viktoras Alekna rašo apie Survilos novatoriškus
sumanymus kaimo vaikams suteiktas galimybes į pradines mokyklas
ateiti bet kokiu metų laiku. Mokytojas nepavargdamas dirbo su visais
keturiais skyriais, o vakarais – dėstė ūkininkavimo žinių kursuose…
…Vieną 2016-05-22d, per Poezijos pavasario Kėdainių bažnyčioje
organizuojamas iškilmes, prie manęs priėjo LR Kėdainių rajono
Kalinių ir tremtinių Sąjungos pirmininkas, Jonas Šleževičius su mano
neseniai LR Rašytojų sąjungos leidykloje publikuota autobiografine
knyga “Užkoduotas likimas” rankose, ir ėmė pasakoti, kaip 1940-jų
metų lapkrityje nuvestas į pirmą Kalnujų pradinės mokyklos klasę,
mokykloje rado juodą gedulo dieną. Mokytojas Survila vakarykščiai
budelių jau buvo išsiųtas į nežinomybę…
Ne vienas Survilos bendradabis mokytojas ar jo buvęs mokinys
pasakojo apie Mokytojo Survilos įgimtą talentą įžvelgti rezultatus,
užsimojus likviduoti beraštingumą, ir savo veikloje matantį viso
gyvenimo prasmę. Atsiverstę istorijos vadovėlio paskutinį puslapį, kur
buvo įrašyti Mokytojo Survilos žodžiai. … “Dėkingumas
Aukščiausiajam už dovanotą sveikatą ir atmintį, įsisavinant Tautos
istorijos žinias, kuriomis visi turime iki mirties vadovautis, gerbti ir visą
gyvenimą įsiminti savo didyrių kraštą”, iki mirties yra išlikę ir Jonui
Šleževičiui.
1927-1935 metais Seminarijoje buvo moderniai išplėsta pradinių
klasių seminaristams – būsimiems mokytojams – pedagoginės
praktikos bazė vesti kvalifikuotas pamokas, kurių auklėjimo tiksluose
buvo patriotinis, labdaringas dėmesys neturtingam, dorovinis ir
religinis auklėjimas. Seminarija tuo metu turėjo talentingus lietuvių
kalbos, muzikos, matematikos, geografijos, tiksliųjų dalykų ir kt.,
mokytojus, kurie 1944-jų vasarą savo gyvybes išgelbėjo
pasitraukdami į Vakarus.
JONAS SURVILA – žymaus Kauno karo muziejaus steloje iškalto
žymaus Lietuvos Knygnešio Martyno Survilos jauniausias sūnus,
gimė 1990m.(pagal naują kalendorių) o jo gimimo mėnesių ir dienų datos
sutampa su Jo vyriausio sūnaus Algirdo ir mano anūko Aleksandro
gimimo datomis, o Janinos Survilaitės gimimo data sutampa su
Mokytojo mirties bausmės įvykdymo data gruodžio 19-ta.
Tokiu likiminiu numerologiniu tikslumu surikiuotos mano gyvenimo
datos visiems sutiktiems aiškiaregiams būdavo ypatingai daug
pasakančios…
J.Survila didelį dėmesį skyrė Jaunosios kartos patriotiniam istoriniam
tautos švietimui, dėdamas pastangas įsteigti Aliejų, Pašlynio, Kalnujų
pradines mokyklas, kur SURVILA kartu ėjo ir šių mokyklų mokytojo ir
vadovo pareigas. Pasiaukojantis jo darbas steigiant rajone pradinių
mokyklų tinklą, rodo jo įvairiapusiškiausius rūpesčius dėl Lietuvoje
augančios kartos lavinimo.
Viktoras Alekna rašo, kaip Mokytojas po kelis kartus apsuko visą
Raseinių rajoną, surasdamas turtingų ūkininkų, kurie sutikdavo savo
erdviuose namuose nemokamai įrengti pradines mokyklas.
Pastebėjęs, kad rudenį rajono ūkininkai į mokyklas atveža beveik tik
berniukus, susirūpino kaimo mergaičių likimais ir vėl iš naujo lankė
ūkininkus agituodamas ir ragindamas, kad pradines mokyklas būtina
lankyti ir būsimoms Mamoms…
J. Survila laikomas produktyviausiu rajono pedagogu savo praktine
patirtimi talkinęs vadovėlių autoriui Jonui Murkai, rengiant tobulus
mokyklinius pradinių klasių vadovėlius. Jo iniciatyva 1930-1940
rajone buvo organizuojami jaunųjų ūkininkų būreliai ir rajoninės
rudens „Derliaus šventės”. Pradėti vykdyti kultūriniai sodo vaisių ir
uogų skiepijimo bandymai, soduose ėmė bujuoti naujų rūšių obuoliai,
kriaušės, slyvos, vyšnios. Tikru gamtos stebuklu ūkininkai stebėjosi,
pamatę, kelis skirtingų rūšių vaisius ant vienos obels, kriaušės ar
slyvos šakų…
Visą Žuveliškių kaimą apjuosęs alksnyno pietinis pakraštys Survilos
su jo mokiniais (apie 200 metrų spinduliu) buvo apsodintas
raudonaisiais ir juodaisiais suskiepytais serbentais, kurių derlių lyg
didžiulius saulėje prisirpusius sunkius karolius ragavo arba
prisirinkusios nešėsi virti uogienes visos apylinkės moterys.
Daug pastangų įdėjo užveisiant rajone dar nematytų baltųjų didžiųjų
žąsų, pekino ančių ir taip vadinamų “stambiųjų bronzinių dedeklių”
vištų kartą. Ūkininkų sklypuose atsirado nauja perspektyvi
“Vaižganto” vardo linų augintojų karta, kuri džiugino kaimiečius savo
tvirtų, švelnių baltų lino pluošto pačių kalnujiškių šemininkių išaustų
drobių rietimais.
Mokytojo J.Survilos vadovaujami, rajono Jaunieji ūkininkai vykdė
mokslinius bandymus, kurių darbai buvo publikuoti Kauno botanikos
sodo prof. K. Regelio knygoje „Lietuvos augalų biografija“(IId.);
Kalnujų Seniūnijos parkelyje skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo,
Klaipėdos miesto kultūros magistro 2024m. vardą gavusio menininko
sukurtas Simbolinis Lietuvos Mokytojo ATMINIMAS mums visiems
kalbės apie mūsų kelių kartų istorijos pėdsakus įmintus, Laike ir
žūdbūtinėse kovose už Laisvę.
Janina Survilaitė: “Ilgai lauktas šimtmečio Mokytojas vėl
KALNUJUOSE”
2025-02-01d. gavau Raseinių rajono savivaldybės nutarimą, kad
Kalnujų seniūnijos kiemo parkelyje bus pastatytas žymiam
pedagogui, LR Šaulių sąjungos jaunimo vadovui mokytojui JONUI
SURVILAI, Atminimo Ženklas – Lietuvos okupantų nužudytų
Mokytojų SIMBOLIS.
…1940-11-08d. į klasę įsiveržę ginkluoti enkavėdistai, išsigandusių
ketvirtokų akivaizdoje Mokytojui surišo rankas, nuvarė į Žuveliškių
kaime stovinčią Mokytojo sodybą, klykiant trims mažamečiams
Mokytojo sūneliams ir raudančiai nėščiai jų Motinai atliko brutalią
kratą, į sunkmežimį susikrovė 1941-jų žiemai sukauptus maisto
produktus, o Mokytoją įmetė į aplediejusį sovietinį sunkežimį…
1941-jų birželio 22-ją, krintant Hitlerio bomboms iš Raseinių kalėjimo
po keliolikos bado, šalčio ir kankinimo savaičių traukinys sustojo
Čkalovo srities Orienburgo kalėjime…
1941-jų gruodyje Jonui SURVLAI ir jo bendražygiams buvo suregzti
kaltinimai:
1.Survila priklausė kontrevoliucinei sukilėlių organizacijai „Šaulių
batalijonas“, kuris ginklavosi, siekiant nuversti sovietų valdžią;
2.Survila buvo karinės fašistinės organizacijos „Šaulys“ dalyvis,
buržuazinis mokytojas, buožė-pavojingo nacionalisto, draudžiamos
literatūros platintojo Martyno Survilos sūnus;3.Kaltinamas
nusikaltimais, numatytais RTFSR baudžiamojo kodekso
straipsniuose: 58-2, 58-4, 58-11;4 Neprisipažino esąs kaltas;5.
Nuteistas aukščiausia bausme – sušaudyti; 6. Mirties nuosprendis
įvykdytas 1941 12 19 dieną.
Apie be žinios dingusį Mokytoją 50 metų jokių žinių nebuvo, kol iš
Orienburgo, Škalovo srities VRV į Lietuvos genocido centro archyvus
byla atėjo 1992 m. rugpjūčio mėnesį.
Jono Survilos tardymo bylos Nr. 616.
2002-05-30d. parašėme PRAŠYMĄ įamžinti JONO SURVILOS
Atminimą su įrodymui prisegtais dokmentais:
- Aukščiausio teismo patvirtintas 1990-06-28 Laisvės kovų
dalyvio pažymėjimas Nr. 8-12802/90. - LR Genocido ir rezistencijos Centro dekretas Laisvės kovų
dalyvio statusą patvirtinantis pažymėjimas Nr. 3760. - Mirties įvykdymo/sušaudymo data ir vieta Čkalovo srities
Orienburgo kalėjime 1941-12-19d.
…1922-jų metų pavasarį Survila baigė Raseinių gimnazijos keturias
klases, o rudenį jau sėdėjo Tauragės Mokytojų seminarijos
auditorijoje, nes Tauragė užsibrėžė kilnų tikslą – ruošti Lietuvai
diplomuotus pradinių klasių Mokytojus, likviduoti Lietuvoje
analfabetizmą…
Rašytojas Viktoras Alekna rašo apie Survilos novatoriškus
sumanymus kaimo vaikams suteiktas galimybes į pradines mokyklas
ateiti bet kokiu metų laiku. Mokytojas nepavargdamas dirbo su visais
keturiais skyriais, o vakarais – dėstė ūkininkavimo žinių kursuose…
…Vieną 2016-05-22d, per Poezijos pavasario Kėdainių bažnyčioje
organizuojamas iškilmes, prie manęs priėjo LR Kėdainių rajono
Kalinių ir tremtinių Sąjungos pirmininkas, Jonas Šleževičius su mano
neseniai LR Rašytojų sąjungos leidykloje publikuota autobiografine
knyga “Užkoduotas likimas” rankose, ir ėmė pasakoti, kaip 1940-jų
metų lapkrityje nuvestas į pirmą Kalnujų pradinės mokyklos klasę,
mokykloje rado juodą gedulo dieną. Mokytojas Survila vakarykščiai
budelių jau buvo išsiųtas į nežinomybę…
Ne vienas Survilos bendradabis mokytojas ar jo buvęs mokinys
pasakojo apie Mokytojo Survilos įgimtą talentą įžvelgti rezultatus,
užsimojus likviduoti beraštingumą, ir savo veikloje matantį viso
gyvenimo prasmę. Atsiverstę istorijos vadovėlio paskutinį puslapį, kur
buvo įrašyti Mokytojo Survilos žodžiai. … “Dėkingumas
Aukščiausiajam už dovanotą sveikatą ir atmintį, įsisavinant Tautos
istorijos žinias, kuriomis visi turime iki mirties vadovautis, gerbti ir visą
gyvenimą įsiminti savo didyrių kraštą”, iki mirties yra išlikę ir Jonui
Šleževičiui.
1927-1935 metais Seminarijoje buvo moderniai išplėsta pradinių
klasių seminaristams – būsimiems mokytojams – pedagoginės
praktikos bazė vesti kvalifikuotas pamokas, kurių auklėjimo tiksluose
buvo patriotinis, labdaringas dėmesys neturtingam, dorovinis ir
religinis auklėjimas. Seminarija tuo metu turėjo talentingus lietuvių
kalbos, muzikos, matematikos, geografijos, tiksliųjų dalykų ir kt.,
mokytojus, kurie 1944-jų vasarą savo gyvybes išgelbėjo
pasitraukdami į Vakarus.
JONAS SURVILA – žymaus Kauno karo muziejaus steloje iškalto
žymaus Lietuvos Knygnešio Martyno Survilos jauniausias sūnus,
gimė 1990m.(pagal naują kalendorių) o jo gimimo mėnesių ir dienų datos
sutampa su Jo vyriausio sūnaus Algirdo ir mano anūko Aleksandro
gimimo datomis, o Janinos Survilaitės gimimo data sutampa su
Mokytojo mirties bausmės įvykdymo data gruodžio 19-ta.
Tokiu likiminiu numerologiniu tikslumu surikiuotos mano gyvenimo
datos visiems sutiktiems aiškiaregiams būdavo ypatingai daug
pasakančios…
J.Survila didelį dėmesį skyrė Jaunosios kartos patriotiniam istoriniam
tautos švietimui, dėdamas pastangas įsteigti Aliejų, Pašlynio, Kalnujų
pradines mokyklas, kur SURVILA kartu ėjo ir šių mokyklų mokytojo ir
vadovo pareigas. Pasiaukojantis jo darbas steigiant rajone pradinių
mokyklų tinklą, rodo jo įvairiapusiškiausius rūpesčius dėl Lietuvoje
augančios kartos lavinimo.
Viktoras Alekna rašo, kaip Mokytojas po kelis kartus apsuko visą
Raseinių rajoną, surasdamas turtingų ūkininkų, kurie sutikdavo savo
erdviuose namuose nemokamai įrengti pradines mokyklas.
Pastebėjęs, kad rudenį rajono ūkininkai į mokyklas atveža beveik tik
berniukus, susirūpino kaimo mergaičių likimais ir vėl iš naujo lankė
ūkininkus agituodamas ir ragindamas, kad pradines mokyklas būtina
lankyti ir būsimoms Mamoms…
J. Survila laikomas produktyviausiu rajono pedagogu savo praktine
patirtimi talkinęs vadovėlių autoriui Jonui Murkai, rengiant tobulus
mokyklinius pradinių klasių vadovėlius. Jo iniciatyva 1930-1940
rajone buvo organizuojami jaunųjų ūkininkų būreliai ir rajoninės
rudens „Derliaus šventės”. Pradėti vykdyti kultūriniai sodo vaisių ir
uogų skiepijimo bandymai, soduose ėmė bujuoti naujų rūšių obuoliai,
kriaušės, slyvos, vyšnios. Tikru gamtos stebuklu ūkininkai stebėjosi,
pamatę, kelis skirtingų rūšių vaisius ant vienos obels, kriaušės ar
slyvos šakų…
Visą Žuveliškių kaimą apjuosęs alksnyno pietinis pakraštys Survilos
su jo mokiniais (apie 200 metrų spinduliu) buvo apsodintas
raudonaisiais ir juodaisiais suskiepytais serbentais, kurių derlių lyg
didžiulius saulėje prisirpusius sunkius karolius ragavo arba
prisirinkusios nešėsi virti uogienes visos apylinkės moterys.
Daug pastangų įdėjo užveisiant rajone dar nematytų baltųjų didžiųjų
žąsų, pekino ančių ir taip vadinamų “stambiųjų bronzinių dedeklių”
vištų kartą. Ūkininkų sklypuose atsirado nauja perspektyvi
“Vaižganto” vardo linų augintojų karta, kuri džiugino kaimiečius savo
tvirtų, švelnių baltų lino pluošto pačių kalnujiškių šemininkių išaustų
drobių rietimais.
Mokytojo J.Survilos vadovaujami, rajono Jaunieji ūkininkai vykdė
mokslinius bandymus, kurių darbai buvo publikuoti Kauno botanikos
sodo prof. K. Regelio knygoje „Lietuvos augalų biografija“(IId.);
Kalnujų Seniūnijos parkelyje skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo,
Klaipėdos miesto kultūros magistro 2024m. vardą gavusio menininko
sukurtas Simbolinis Lietuvos Mokytojo ATMINIMAS mums visiems
kalbės apie mūsų kelių kartų istorijos pėdsakus įmintus, Laike ir
žūdbūtinėse kovose už Laisvę.