Praėjusią savaitę pradėjusi dirbti XVII Vyriausybė pasiuntė žinutę visuomenei, kad pagaliau Lietuvoje gyventi bus geriau ar bent šiek tiek lengviau. Vienas iš svarbiausių naujos valdžios užmojų – kaip reikiant praretinti išsikerojusį valstybinį aparatą. Pasirodo, pagaliau atėjo politikai, kuriems, kaip ir žmonėms, atrodo keista, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų kasmet daugėja valdininkų. Uoliausiai efektyvinti valstybinį aparatą ketina Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms“ buvusi Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centro, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė neslepia, kad biurokratizmo spragos pradėjo badyti akis jau pirmomis dienomis. – Kokie įspūdžiai po pirmųjų trijų dienų naujame darbe einant Vyriausybės kanclerės pareigas? Pirmieji žadėtos optimizacijos pokyčiai laukia būtent kanceliarijos?
– Pirmiausia peržiūrėsime visą darbo reglamentą ir įvertinsime, kokie procesai, dokumentai yra pertekliniai, ką galima eliminuoti, kad būtų sutaupyta laiko ir jį būtų galima panaudoti kur kas efektyviau. Jau dabar elektroniniu būdu man atsiunčiami šūsniai dokumentų vizuoti, nors daugiau nei pusė iš jų yra absoliutus formalumas.
Antru žingsniu sieksime, kad Vyriausybės kanceliarija būtų ne tik aparatas, kuris užtikrina sklandžią veiklą, bet ir tas, kuris imasi permainų. Žinoma, reikalinga kitokia struktūra. Struktūrą keisime, pritrauksime žmonių, kurie darys reformas, tad valstybiniame sektoriuje laukia nemažos permainos.
– Apie biurokratinio aparato mažinimą kalbėjo be išimties visos vyriausybės. Kitados tam buvo įkurta Saulėlydžio komisija. Tačiau situacija ne tik nepasikeitė, bet ir blogėja.
– Manau, kad tai sunkus ir sudėtingas darbas. Čia reikia ne tik ryžto ir supratimo, kaip tai daryti, bet ir politinės valios. Būtent užsitikrinti politinę valią kartais ir būna sudėtinga. Man atrodo, kad šiuo metu situacija yra gana palanki, nes ir premjeras, ir naujasis Ministrų kabinetas į tai žvelgia kaip į vieną pagrindinių prioritetų. Manau, kad gana didelę įtaką gali turėti ir patirtis, įgyta privačiame sektoriuje, ir pačios kanceliarijos pertvarkymas taip, kad ji ne tik darytų reformas, bet ir užtikrintų sklandų darbą. Manau, visa tai ir gali lemti, kad tikslai, kurių siekiame, bus įgyvendinti.
– Kaip tai bus daroma praktiškai ir ar įmanoma patikrinti kiekvieną ministeriją, biudžetinę įstaigą, įmonę?
– Žinoma, tai labai sunku, bet įmanoma. Pagalvokime, kiek iš viso žmonių dirba ministerijose ir valstybinėse įstaigose. Juk tai tūkstančiai žmonių, bet tai nėra daugiau nei didelėje korporacijoje, kuri nuolat priversta mažinti kaštus ir didinti apyvartą. Pas mus kaštai lygiai taip pat skaičiuojami kaip bet kurioje kitoje įmonėje, o vietoj apyvartos turėtume vertinti rezultatus, kurie susiję su įstaigų teikiamomis paslaugomis. Manau, pirmiausia visos ministerijos ir įstaigos turės išgryninti aiškius ir griežtus tikslus, kuriuos turi pasiekti. O kad jie būtų pasiekti, turės efektyvinti savo veiklą. Užuot analizavę ir tik sakę, kas blogai padaryta, sukurtume sistemą, kad įstaigų ir ministerijų vadovai būtų suinteresuoti pasiekti rezultatus. Kanceliarija inicijuos šiuos pakeitimus ir dirbs su vadovais, kad iškelti tikslai būtų ne popieriniai, o realūs. Padėsime ir dirbsime kartu, kad rezultatai būtų pasiekti efektyviai.
– Esate pasiruošę pasipriešinimui?
– Jo tikrai bus. Manau, čia taip pat labai svarbu politinė valia. Man padarė įspūdį naujų ministrų noras efektyvinti savo veiklą.
– Jau formuojate savo komandą. Kaip nutiko taip, kad jūsų pavaduotoju tapo buvęs kancleris Almantas Mačiulis?
– Kiek esame girdėję, čia buvo pasinaudota įstatymų spragomis, kai politinio pasitikėjimo pareigas einantis kancleris, galėjo kandidatuoti į valstybės tarnautojo vietą kaip vicekancleris ir tą konkursą laimėjo. Viskas kaip ir teisiškai, bet aš manau, kad turėtume atsižvelgti į šią situaciją ir užtikrinti, kad ateityje tokių spragų nebūtų. Kita vertus, vicekancleris turi daug patirties ir labai gerai supranta, kaip veikia Vyriausybės aparatas, tad man tikrai pagelbės perimant visus darbus. Vėliau žiūrėsime, kaip viskas klostysis, ir jei matysime, kad dirbti išvien negalime, spręsime, kokias daryti išvadas.
– Kaip vertinate tai, kad dar nepradėjus dirbti naujai Vyriausybei, iš jos kandidatų jau buvo tyčiojamasi ir abejojama jų profesionalumu, o Seimo darbe pagaliai į ratus pradėti kaišioti jau per pirmąjį posėdį?
– Manau, kad visuomet naujai atėję žmonės sulaukia kritikos. Lengva kritikuoti ir labai juokinga matyti, kai nuolat kritikuojami žmonės, kurie per daug ilgai dirba valstybiniame sektoriuje, ir kartu tie, kurie ateina iš šalies ir neturi patirties. Manau, labai gerai, kad yra žmonių, turinčių įvairiausios patirties. Žinoma, atėjęs dirbti į Vyriausybę privalai suprasti, kaip viskas veikia. Komandoje turi būti tiek tų, kurie turi patirties, tiek tų, kurie atėjo iš šalies ir turi visai kitą požiūrį. Man atrodo, kad šioje Vyriausybėje yra visokių žmonių. Ministerijose yra aparatas, kuris užtikrins, kad ministrai, atėję be politinės patirties, galėtų efektyviai dirbti.
– Šiemet teko bendrauti su buvusiais Seimo nariais, kurie nutraukė politiko karjerą ir atvirai pripažino, jog sistema iš vidaus yra tiek supuvusi, kad neįmanoma pasiekti permainų. Nebijote nusivilti?
– Dažnai girdžiu tokius argumentus, bet aš visuomet sau sakau, kad, jei atrodo, kad turėtų būti kitaip ir tas kitaip bus geriau, tuomet tikrai galima surasti būdą, kaip tai įgyvendinti. Nusivylimo galbūt bus tiek, kiek bus neįgyvendinta tikslų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“