Efraimai Zurofai, aš suprantu, kodėl ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje ir čia bandote pasiekti „teisingumą“. Atvykote su kaltinimais, esą „Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo vienas iš sukilėlių grupių vadų, jo būrys aktyviai persekiojo žydus, šaudė komunistus, o tie komunistai dažnai buvo žydai“(citata iš delfi.lt). Bet žmonės supranta, kad savo kaltinimais norite pridengti jums ypač nepalankų faktą, kad Seimas pareikalavo spręsti konkrečių asmenų – komunistų, vykdžiusių okupacinio režimo nusikaltimus, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą.Pasak „rašytojos“ Rūtos Vanagaitės, E.Zurofas yra mūsiškis, litvakas. Jis dar vadinamas pikčiausiu nacių medžiotoju. Reikėtų patikslinti, kad jūs, žydai, sakydami „naciai“, turite omenyje rudąjį fašizmą. Kad žydų tauta patyrė genocidą yra visuotinai pripažintas faktas. Tačiau lietuvių tauta nukentėjo dvigubai – nuo rudųjų nacių bei raudonųjų fašistų, t.y. sovietinių komunistų. E.Zurofas teigia: „Aš paskyręs gyvenimą holokausto studijoms ir mokymui apie jį, bandau pasiekti teisingumą. Manau, ši žinia Lietuvos žmones šokiruos“ (citata iš delfi.lt). Bet kodėl žmones, veikiančius žydų tautos vardu, šokiruoja faktas, kad A.Ramanausko-Vanago būrys gynė savo tėvynę – naikino komunistus, į kurių sąrašą pateko su sovietais kolaboravę žydai, lietuviai, rusai, ukrainiečiai ir kitų tautų atstovai?
Turbūt neatsitiktinai sudrumsdama žmonių rimtį ir susikaupimą artėjant Visų Šventųjų dienai, taip vadinama jūsiškė-mūsiškė Rūta Vanagaitė pasiuntė savotišką įspėjantį pranešimą – „gerą žinią Lietuvai ir blogą žinią Lietuvos antisemitams: „Žydai grįžta!“ (citatos iš delfi.lt), Bet aš galvoju, kad nėra nei logiška, nei teisinga Lietuvos žmones skirstyti į žydų šalininkus ir antisemitus, t.y. kas yra ne su mumis, tas – prieš mus. Prisiminkime sovietinius ideologus, dirbtinai kūrusius priešpriešą – tarybinė liaudis prieš liaudies priešus, internacionalistai-komunistai prieš nacionalistus, socialistinis lageris prieš „pūvantį“ kapitalizmą ir t.t.
Efraimai Zurofai, aš suprantu žydų tautos tragediją, paskelbtą karą naciams bei negailestingą žydšaudžių persekiojimą. Ar Lietuvos valstybė turės drąsos paskelbti karą raudoniesiems naciams, tebevykdantiems lietuvių tautos genocidą? Kiek dar sėdėsime nieko nedarydami ir žiūrėsime kaip užhipnotizuoti į vieną tašką? Iš savo patirties žinau, ką reiškia būti neteisingai apkaltintam, būti be jokio pagrindo persekiojamam, patirti neproporcingas teisėsaugos ir teisėtvarkos represijas, būti niekinamam ir žeminamam naudojant fizinę ir psichinę prievartą.
Žydų aš nešaudžiau, bet jaučiuosi Lietuvoje nuožmiai persekiojamas ir medžiojamas labiau, nei E.Zurofo pasirinktas taikinys. Nuo 2014-ųjų man keliamos nepagrįstos baudžiamosios bylos už tai, kad rašydamas skundus prokuratūrai, teismams ir skelbdamas tekstus internete neva trukdžiau prokuroro veiklai, esą įžeidžiau dešimt policininkų bei pareiškiau nepagarbą devyniems teisėjams. Man sufabrikuota baudžiamoji byla su „smurto artimoje aplinkoje“ ženklu jau antri metai nagrinėjama teisme.
2014-aisiais pagal žydų tautybės prokurorės Vidos Bracevičienės prašymą buvau nepagrįstai suimtas 50 dienų terminui. 2015-aisiais ta pati prokurorė ir buvęs prokuroras, žydų tautybės advokatas Aivaras Alimas aktyviai reikalavo teismo imtis ir kitos neproporcingos priemonės – atimti man laisvę uždarant į psichiatrijos įstaigą. Bet po alinančio teisinio karo man pavyko išvengti nuožmios akistatos su teismo psichiatrais. Beje, nustatant pavardės „Alimas“ kilmę, galima būtų remtis XIX a. judaizmo įkvėpėjo ir filosofo Rebbe Nachman‘o aiškinimu, kad žodis „chalim“ turi prasmę „chalom“ (svajonė) ir yra susijęs su vienybės idėja, kadangi, pasak filosofo, svajonė „chalom“ susideda iš dviejų galių – angelo ir demono.
Prokurorai ir teismai pasiekė, kad būčiau išmestas iš nuosavo gyvenamojo namo tiesiog į gatvę. Prokurorė nutarė iš manęs atimti dokumentus, įskaitant ir vairuotojo teises. Po to, kai pasirodė pirmosios mano publikacijos „Laisvame laikraštyje“, mane nepagrįstai sulaikė ir išvežė į policijos areštinę. Buvau kankinamas, grasinta atimti man gyvybę. Valžiažmogis, karišku batu smūgiuodamas į mano nugarą, didžiavosi esąs „pagamintas Sovietų Sąjungoje“. Nuolat gaunu grasinančius priminimus, kad būsiu neišvengiamai nuteistas. Iškėliau bylą generalinei prokuratūrai ir Kauno apskrities policijos komisariatui dėl neteisėto mano asmens laisvės suvaržymo.
2016-ųjų pavasarį „Laisvame laikraštyje“ paskelbiau publikaciją – „Kokį pavojų kelia prokuratūroje naudojama slaptoji smegenų plovimo technologija“. Iš prokurorės Vidos Bracevičienės dokumento teksto matyti, kad pagal KGB smegenų plovimo juodąsias technologijas sukonstruoto „demono“ tikslas – pulti ir prievartauti žmogaus psichiką, radikaliai keisti asmens nuomonę, daryti slaptą poveikį asmens (pvz., sprendimą priimančio teisėjo) sąmonei. Šio dokumento kopiją PDF formate rasite internete adresu http://zigmantassegzda.blogr.lt/?page_id=75
Dėl pikčiausių represijų bei nesibaigiančių žmogaus teisių pažeidimų esu parašęs ne vieną dešimtį pareiškimų prokuratūrai, teismams, Teisėjų tarybai. Dar 2015-ųjų vasarą viešojoje erdvėje lietuvių ir anglų kalba išplatinau pranešimą spaudai dėl gresiančio pavojaus žmonių saugumui. Paskelbiau sąrašą „etatinių“ teisėjų ir prokurorų, susijusių su priimtais itin nepalankiais man sprendimais. Tai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokurorai – Vida Bracevičienė, Jolita Kančauskienė, Ričardas Kubilius, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis.
Didžiausią nerimą kelia faktas, kad žinias apie teisėjų tautybę, sovietinę praeitį, jų gimines ir priklausomybę sovietų komunistų partijai Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus ir Ukmergės rajono apylinkės teismai teikti atsisako. Dėl šios aplinkybės neįmanoma visuomenės informuoti, kurie teisėjai gali būti pažeidžiami ir valdomi ekskomunistų nomenklatūros kompromatų pagalba.
Pasitvirtinus faktams, kad egzistuoja pagal tautinį požymį suformuoti profesinės veiklos klasteriai, ir nustačius jų priklausomybę veikiančiai penktajai kolonai, galima būtų konstatuoti apie grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Manau, kad teisės viršenybės principo nepaisymas policijoje, prokuratūroje ir teismuose diskredituoja Lietuvos valstybę, sukuria pagrindą žmonių beteisiškumui, nepasitenkinimui ir iš to kilusią emigracijos bangą. Šie faktai suteikia papildomus kozirius informacinio karo architektams. Rusijos viešojoje erdvėje jau seniai Vakarų pasaulio piliečiui pašaipiai pravardžiuojami „tugodumcais“(siaurapročiais), „lochais“, „žlobais“, t.y. ant propagandos meškerės kimbančiomis žuvelėmis su vištos galva. Beje, jidiš kalba žodžio „loch“ prasmė – tai skylė, pro kurią išteka pinigai. Kito jidiš žodžio „schlub“ reikšmė – kvailys.
Apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino prieteliaus Vilniaus apygardos prokuratūros šefo Ramučio Jancevičiaus požiūris į žmones toks: „Į klausimą, ar žmogus gali nusikalsti, galima būtų atsakyti tik tuomet, jei jam būtų sudarytos ekstremalios sąlygos. Žmogus yra tik žmogus. Tam tikromis aplinkybėmis visi galime pasielgti neadekvačiai“ (citata iš „l.rytas.lt“). 2017-ųjų bado akcijos Daukanto aikštėje išvakarėse Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas, pratęsdamas dabar jau atleisto iš prokuroro pareigų Ramučio Jancevičiaus mintį, ciniškai ironizavo, kad „jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Pasak „l.rytas.lt“, turtingą sovietinę praeitį turintis Ramutis Jancevičius didžiuojasi, kad jį auklėjo ir taip išauklėjo sovietinė mokykla bei sovietinė aplinka, ir mano, kad šiandien žmonių moralė pakrikusi. Kas tai, jei ne teisėsaugos sąmoningas veikimas prieš savo šalį priešo naudai?!
O štai Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis kala prie sienos valstybę, kad ši jam atlygintų moralinę žalą dėl gyvsidabriu užterštų teismo patalpų. 2017- ųjų spalio 11 d. teisėjas Rinaldas Adamonis Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės teisėjos Irinos Serafin priimtą sprendimą niekinančiai pavadino pasityčiojimu. Supraskite, moralinę skriaudą patyrusiam teisėjui suteikta vos ne konstitucinė teisė viešai reikšti apmaudą dėl to, kad teismas jam priteisė iš mokesčių mokėtojų kišenės pernelyg mažai!
Valstybė turi apsispręsti ir atsakyti į klausimą – kas kelia didesnį pavojų Lietuvos valstybingumui – kaimyninės šalies propaganda ar mūsų valstybėje nevaržomai veikiančios ekskomunistų grupės priimami sprendimai, neturintys nieko bendra su teisės viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms. Manau, kad mūsų valstybę griauna tūlo lietuvio pasąmonėje tvyranti kraują stingdanti grėsmė dėl valdžiažmogių užmojų sodinti už grotų kiekvieną, kuris nepaklus ekskomunistų sukurtai represinei struktūrai.
2017-ųjų birželio 19 d. Seimas priėmė Rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Seimas, pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo. Seimas paragino Vyriausybę kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Seimas pabrėžė, kad šioje rezoliucijoje yra sprendžiama Lietuvos komunistų partijos kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais.
Nespręsdami šio klausimo iš esmės, galime sulaukti laikų, kai Lietuvoje liks gyventi tik vergai nužemintieji ir jų prižiūrėtojai – raudonieji fašistai.
Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus
Ramunė Kubiliūtė