Zigmantas Šėgžda. Įsivėlęs į pinigų plovimo skandalą Danijos bankas traukiasi

2018-04-27 dieną Danske Bankas paskelbė pasitraukiantis iš verslo Baltijos šalyse. Didžiausias Danijos laikraštis „Berlingske“, remdamasis JAV ir Italijos valstybės institucijų duomenimis, nuo 2017 m. pavasario pradėjo skelbti informaciją apie tai, kad įtariami nusikaltėliai šios šalies bankuose buvo atsidarę sąskaitas, kurias jie naudojo nelegalių pinigų persiuntimui. 2017 m. kovo mėnesį „Berlingske“ pranešė, kad du Danijos bankai buvo susiję su 230 milijonų dolerių organizuotos vagystės ir kyšininkavimo bylomis.„Estijos filiale mes nepakankamai kontroliavome tokio pobūdžio klientus ir mums nepavyko pastebėti įtartinų pinigų pervedimų,“ – teigė vienas iš Danske banko vadovų Flemming‘as Pristed‘as. Didžiosios Britanijos laikraštis „The Financial Times“ 2018 m. vasario 27 d. paskelbė, kad Danijos valdžia nubaudė Danske banką 2 milijonų USD dydžio bauda už pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimus.

Pinigų plovimas yra apibrėžiamas, kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Baudžiamojo kodekso 216 straipsnyje numatyta, kad tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Pasak „The Financial Times“, Danijos finansų įstaigų priežiūrą atliekanti institucija (Danish Financial Supervisory Authority) negalėjo komentuoti, ar ji tyrė Danske banką. Ši institucija pasisakė, kad Estijos valstybės įstaigų pareiga yra atlikti Danske banko Estijos filialo priežiūrą, susijusią su pinigų plovimu. Tačiau Danijos finansų įstaigų priežiūros institucija mano galinti įsitraukti į procesą, jei pareikšti įtarimai būtų itin rimti.

Laikraštis „Berlingske“ dabar gali atskleisti, kad ir minėto banko Lietuvos filialas leido savo klientui – ofšorinei kompanijai „Yellowstone Import Ltd“ atlikti įtartinus pinigų pervedimus. Laikraščio turimi duomenys rodo, kad 2012 metais minėta kompanija kelis kartus pervedė pinigus iš Danske banko Lietuvos filialo sąskaitos į šio banko Estijos filialo sąskaitą. Pagal „Berlingske“ turimą informaciją, 2014–ųjų žiemą banko vidaus auditoriai informavo Danske banko aukščiausius vadovus apie pinigų srautus, einančius per Lietuvą į Estijos filialą.

Dar 2016-06-04 Danske banko Lietuvos filialas perleido mažmeninės bankininkystės verslą bankui Swedbank. Tai reiškia, kad Danske suteiktos būsto paskolos buvo perkeltos į banką Swedbank. Tačiau šiemet Danske informavo teksto autorių, kad šis bankas vis dar teikia mažmeninės bankininkystės paslaugas buvusiai Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai Sigitai Jurgelevičienei. Bankas pastarajai yra suteikęs būsto paskolą su nekilnojamojo turto įkeitimu.

2018-03-21 autorius padavė pareiškimą Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui, prašydamas patikrinti, ar Danske teikiamos mažmeninės paslaugos išskirtinai Sigitai Jurgelevičienei ir kitiems įtakingiems valstybės tarnautojams yra susiję su galima banko korupcine veika siekiant per įtakingus valstybės asmenis gauti turtinės naudos. Lietuvos banko buvo prašoma išsiaiškinti, ar mainais už naudingus sandorius Danske gali duoti įtakingiems valstybės tarnautojams užmaskuotus kyšius įvairių lengvatinių paslaugų pavidalu.

Be to Lietuvos banko buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kokiam skaičiui fizinių asmenų (atskirai nurodant valstybės tarnautojų, policijos ir prokuratūros pareigūnų, teisėjų skaičių) Danske vis dar teikia mažmeninės bankininkystės paslaugas, įskaitant būsto paskolas, vartojimo paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu.

Atsakydamas į autoriaus pareiškimą, 2018-03-30 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis nurodė, kad Lietuvos bankas nėra atsakingas už Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtų užsienio bankų filialų riziką ribojančios priežiūros vykdymą.

V.Valvonis informavo, kad už Danske banko Lietuvos filialo priežiūrą, kurios tikslas prižiūrėti, kaip bankas laikosi reikalavimų, skirtų užtikrinti saugią ir patikimą jo veiklą, yra atsakinga anksčiau minėta Danijos finansų įstaigų priežiūrą atliekanti institucija (Danish Financial Supervisory Authority). Kartu V.Valvonis patikino, kad Lietuvos bankas neturi duomenų apie tai, kad Danske nesilaiko teisės aktų, nustatančių finansinių paslaugų teikimo tvarką, reikalavimų.

Autorius negali suprasti, kodėl Lietuvos bankas, įdarbinęs daugiau kaip 600 valstybės tarnautojų, nerenka ir neskelbia informacijos apie Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pažeidimus.

Sunku paaiškinti, kodėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius V.Valvonis ir toliau ramiai samprotauja, kad jo bankas nėra atsakingas už Lietuvoje veikiančių užsienio bankų veiklos priežiūrą, kai tuo tarpu Estijos finansinės priežiūros tarnyba nuo 2014 metų atliko du Danske Banko filialo veiklos patikrinimus dėl pinigų plovimo.

Lietuvos banko pirmininke Vitai Vasiliauskai, prašau atsakykite, už kokią (ne)priežiūrą valstybė Jums moka pasakiško dydžio darbo užmokestį?

Kitas galimas variantas, manau, kad Lietuvos banke nardantys „bebrai“ turi tikslą nuslėpti rimtus savo darbo trūkumus. Autoriaus nuomone, ne Danijos valstybės institucija, bet Lietuvos finansinės priežiūros tarnybos privalėjo užtikrinti saugią ir patikimą Danske banko Lietuvos filialo veiklą.

Ponas Jeppe Kofod‘as, Europos Parlamento Socialdemokratų frakcijos narys, šio Parlamento mokesčių vengimo komiteto narys, atidžiai seka tekste išdėstytą pinigų plovimo atvejį. Jis laiko įtartina pastarąją informaciją, susijusią su Danske banko Lietuvos filialu: „Esant tokio dydžio sumoms yra reali rizika, kad tai buvo nusikaltėlių pinigai ir šešėlinis verslas,“- teigia Jeppe Kofod‘as.