Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, perskaičiusi OMON smogikams Boleslovui Makutynovičiui ir Vladimirui Razvodovui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad dėl priimto nuosprendžio iš savo draugų sąrašo pašalino teisėjų kolegijai pirmininkavusį teisėją Audrių Cininą.
To paties Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja O. Gasiulytė, kaip pati savo įraše prisipažino, negali patikėti, kad jos kolegos priėmė tokį verdiktą: „Nežinau, ką pati būčiau dariusi tokioje situacijoje, bet pasirašyti po tokiu nuosprendžiu nebūčiau galėjusi“.
„Nemanau, kad turiu aiškintis, kodėl savo kolegą A. Cininą pašalinau iš draugų tarpo. Pagal Teisėjų etikos kodeksą mes neturime teisės kritikuoti kolegų sprendimų. Aš to ir nedarau, juolab absoliučiai neišmanydama baudžiamosios teisės (35-erius metus esu civilistė). Tačiau gyvenimas – toks sudėtingas dalykas, kad sausa įstatymo raidė nebūtinai reiškia teisingą sprendimą (mes civilistai tam turime CK 1.5 str. – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai). Dar kartą kartoju: nekomentuoju, nekritikuoju, bet man – tai nesuvokiama, ką jis padarė 25-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, t.y. Lietuvos teismas pasakė, kad mes nebuvome okupuoti, kad nebuvo karinių veiksmų ir pan., kai Rusijos kariuomenė Lietuvą paliko tik 1993 m.
Mano Tėtis – 10 metų kasęs Vorkutos šachtose anglis už tai, kad šieno kaugėje slėpė sužeistą Lietuvos partizaną, grabe vartosi, tokius dalykus girdėdamas. Dar kartą kartoju – nekritikuoju, nekomentuoju.
Nežinau, ką pati būčiau dariusi tokioje situacijoje, bet pasirašyti po tokiu nuosprendžiu nebūčiau galėjusi. Aukštesnės teismų instancijos sudėlios taškus ant i, bet man, kaip nepriklausomos Lietuvos pilietei (nukentėjusiai nuo sovietų okupacijos), toks nuosprendis nesuvokiamas, kaip ir kas ten beaiškintų, kas kaltas – prokurorai ne taip suformulavo kaltinimus ar dar kas nors. Glitu, neskanu ir labai negera… Ne kaip teisėja, bet kaip nepriklausomos Lietuvos pilietė, aš turiu teisę į tokią nuomonę – juk gyvename demokratinėje šalyje? Ar jau nebe?
Labai gaila, kad Lietuvoje nebuvo laiku priimtas Desovietizacijos įstatymas, todėl tokie dalykai ir vysta dabar.
Kartais šieno kupetoje norisi pasislėpti, kad tu esi savo brangiausios Tėvynės teisėja, bet nieko nepadarysi – ir sovietiniai, parsidavę anai valdžiai, visokie KGB rezervistai turi vienodas teises, o tu nieko negali padaryti. Tada norisi kaukti, bėgti iš savo darbo, bet kodėl? Aš myliu savo darbą, jį išmanau, nekolaboruoju su svetima valstybe. Bėkit Jūs – parsidavėliai… Gerai, išmeskit mane, nes aš nebaliavojau su žinomu Kaišiadorių verslininku, o Jūs baliavojot ir tame nieko blogo neįžiūrit – kaip atpirkimo ožį išmetėt kanclerį iš darbo, o patys – švaručiai. Na, nežmoniškai šlykštu.
Veidaknygė