Kovo 15 d. LRT laidoje „Studija 50“ laidos vedėjas Valentinas Mitė kalbino ilgametį, ištikimą Vytauto Landsbergio bendražygį Andrių Tučkų. Skelbiame ištrauką iš jos: „Mane paskutinį kartą bandė verbuoti, kai pasodino 1988 metais už Vasario 16-ąją. Pulkininkas Česnavičius (KGB – patikslinta redakcijos) ateina, sako, Andriau, reikia pašnekėt… Sakau, rūkyt turi? Sako, nerūkau. Tuoj pat davė komandą, atnešė cigaretes. Sako, reikia draugaut. Sakau, kaip draugaut? Neišeina draugaut, taigi žinai. Tai sako gaila, biografija gera, viskas tvarkoj. Nu viskas tvarkoj, bet, sako, gaila… Aš paskui galvoju, ką jis čia dabar atėjo? Nu aš atsėdėjau savo tas paras, paskui žiūriu – Sąjūdis atsirado. Žinai, Sąjūdis atsirado ir ten matau daug tokių iškilių veidų, komjaunuoliškais žvilgsniais degančiais, kurie nori „aukotis“ vardan Lietuvos: Tomkus, ten koks nors Vaišvila, Juozait… visi visi sulindo į priekines eiles. Tai man tada aišku pasidarė, ką darė pulkininkas Česnavičius mano kameroj. (Ir ką jis darė? – klausia laidos vedėjas Valentinas Mitė) – Rinko komandą. Nu tai aš taip įsivaizduoju, nu tai… Tai ką tu galvoji, jie, visi šitie komjaunuoliai jie bebūdami, sėdėdami partiniuose susirinkimuose svajojo, kaip pasiaukot Lietuvos labui? Nu baik, nu čia, humoras, aišku…“
Aišku, jei tikrai humoras baigtas, sugrįžkime prie KGB temos. Vakar visi trys Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Sąjūdžio pirmeiviai – Arvydas Juozaitis, Zigmas Vaišvila, Vitas Tomkus – kurie niekada nebuvo infiltruoti į Sąjūdį iš KGB, nebuvo KGB agentai ir nesėdėjo jokiuose partiniuose susirinkimuose, oficialiai kreipėsi į prokuratūrą dėl šmeižto (redakcijos pastaba).
Penktadienį, 14:15 val. į Generalinę prokuratūrą buvo nuvežtas pareiškimas dėl šmeižto, kurį pasirašė Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai ir Sąjūdžio steigėjai Arvydas Juozaitis, Zigmas Vaišvila ir Vitas Tomkus.
***
(Redakcijos darnus kolektyvas sveikina Sąjūdžio steigėjus ir visus, kurie be baimės juos palaikė, su 2018-aisiais – Sąjūdžio metais.)
*** Nuo žurnalistės Justinos GAFUROVOS
Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šmeižto penktadienį į Generalinę prokuratūrą pristatė Zigmas Vaišvila. Priėmime pareiškimą užregistravo vyriausioji specialistė Jurgita Zarauskienė. Tik pasinaudoti signataro teise būti priimtam be eilės Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio taip ir nepavyko. Specialistė vidiniu telefonu informavo sekretorę apie svečią ir pristatytą ypatingos svarbos pareiškimą. Tačiau ši pareiškė, kad generalinis prokuroras labai atsiprašo, tačiau šios dienos jo laikas jau suplanuotas. „Aš palauksiu, kol darbo laikas baigsis“, – nenusileido signataras. Specialistė apgailestaudama pareiškė, jog nieko nesprendžia, tik perdavė tai, ką išgirdo iš sekretorės. Z.Vaišvila pasiteiravo, gal gen. prokuroras rastų laiko priėmimui skubiu klausimu bent jau pirmadienį ryte: „Norėtume informuoti, kad reikalingas būtent generalinės prokuratūros sprendimas.“ Tam buvo pasiūlyta pasinaudoti vidiniu telefonu. Susisiekus su sekretore Janina Zimnickiene, ši informavo, kad Generalinis prokuroras kaip tyčia buvo pasitarime su pavaduotojais ir priimti Z.Vaišvilos dar tą pačią dieną, nebegalės… Artimiausias susitikimui numatytas laikas – kovo 21 d. 10 val.
*** Nuo redaktoriaus pavaduotojo Ričardo ČEKUČIO
Vakar aš paskambinau V.Landsbergio „adjutantui“ Andriui Tučkui ir paprašiau pasiaiškinti, dėl ko jis apšmeižė sąjūdiečius per LRT radiją. Atsakymas neužtruko: „Nieko su jumis nekalbėsiu, su Diev…“. Sutinku, kad sunku vienu metu kalbėtis ir su spauda, ir su Dievu. Ką gi, palaukiau. Belaukdamas, susisiekiau su tikruoju Sąjūdžio lyderiu Arvydu Juozaičiu, kuris man papasakojo, kaip jaučiasi apšmeižtas Landsbergio pakalikų.
A.Juozaitis teigė su Andriumi Tučkumi anksčiau beveik nebendravęs, prisimenantis jį tik iš Sąjūdžio laikų: „Aš jį atsimenu 1988 m., kaip baltapūkį Lietuvos Laisvės Lygos berniuką, kuris vis kažkaip prie Sąjūdžio prisiplakdavo ir žiūrėdavo į mus tokiom didelėm akim, lyg į didvyrius… Taip aš jį atsimenu. Jis tuo metu buvo Antano Terlecko ginklanešys, regis, taip jį ir vadinom. Iš jo tais laikais gavau ir pogrindinį A.Terlecko leistą „Vyties“ biuletenį, spausdintą ant A4 formato lapo… Taigi, aš jį tik tiek ir atsimenu, kaip tokį idealistiškai nusiteikusį tipažą. O kad paskui jis tapo visiška Vytauto Landsbergio pašluoste, šito nežinojau. Dabar tik paaiškėjo, kad jis taip juokingai ar net tragiškai pačiam sau evoliucionavo. Dabar jis mėtosi kaltinimais į kairę, į dešinę, neturėdamas nei garbės, nei gėdos. Apskritai, apie tokį KGB pulkininką Česnavičių girdėjau tik tiek, kad toks tipažas šmėžuoja kažkur tamsiuose KGB koridoriuose… Man tik gaila, kad jis Valentinui Mitei visa tai aiškina – V.Mitė yra mano labai gerbiamas komentatorius. Na, aišku, ne V.Mitė tai kalba, bet aš įsivaizduoju, kad jis galėjo A.Tučkų prispausti – ar turi dokumentų? Ar gali tai įrodyti? Čia jau reikėjo elgtis kaip gerame kalėjime: kuo įrodysi savo tatuiruotes, jeigu neįrodysi, tai čia pat duodam tau stiklą ir nusigramdyk jas nuo savo kūno… V.Mitė to neatliko. Man jau nejuokinga, kaip užsikrėtusi visa mūsų viršūnė.“
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, A.Tučkus būtent dabar apkaltino jį, Z.Vaišvilą ir V.Tomkų bendradarbiavimu su KGB, filosofas išvardijo konkrečius pastarųjų dienų įvykius: „Pirmiausia, sausio 3 d. Z.Vaišvila ištraukė į viešumą faktus, kad Vytautas Šustauskas su Žilvinu Razminu gavo pinigus iš A.Tučkaus teroristinio akto įvykdymui. Žinoma, už tai jau reikia kirsti iš peties. Na, V.Tomkui reikia kirsti visada tiesiog pagal apibrėžimą, o taip pat – dėl dabar publikuojamų KGB istorijų… O man, tikriausiai, už tai, kad neseniai televizijoje eilinį kartą pasakiau, jog V.Landsbergis galėjo tapti pilietinio karo priežastimi, jeigu būtų tapęs Lietuvos vadovu. Tai neįvyko tik per stebuklą. Aš manau, jog iš A.Tučkaus išpuolio sulaukiau būtent dėl to – viskas sutampa net pagal datas.“
***
Penktadienį gautas apšmeižtos Jolantos Jacovskienės-Balčiūnienės prašymas paneigti „Respublikoje“ pasirodžiusią informaciją
*** Nuo neetatinio spec.korespondento Vito TOMKAUS:
Paprašytas pakomentuoti mano mergaitės (ir Landsbergio, ir Balčiūno, ir Jokūbo Jacovskio, ir Eusiejaus Jacovskio, ir kt.) Jolantos Jacovskienės laiškelį redakcijai, aš, sėdėdamas ant lagamino, pareiškiu, kad DĖL INTYMIŲ SANTYKIŲ su skandalingai išgarsėjusia Jolanta NEGALIU NEI PATVIRTINTI, NEI PANEIGTI. (Esu šioks toks džentelmenas.) Kitų Jolantos norų kol kas, deja, irgi negaliu patenkinti, nes esu vedęs, savaitei išvykstu pailsėti, be to, nuogastauju dėl vis naujų ir naujų Jolantos užgaidų, juolab, kad jos apetitas kyla bevalgant… Ta proga drįstu priminti, kad viskas prasidėjo nuo jos, regis, nekalto noro nupirkti man su žmona bilietus į savo kupe atgalios į Lietuvą… O matote, į ką visa tai išvirto? Būtent po to pats sau daviau žodį, kad Jolantos aistringus norus tenkinsiu po truputį. Nepersistengdamas. Lai mano sugyventinė ir sugulovė Jolanta aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoja KOKIE KONKREČIAI sakiniai ar žodžiai ją skaudina ir žeidžia? Manau, kad per tą laiką, kol manęs čia nebus, ji ras laiko ir jėgų suvaldyti prasiveržusias moteriškas emocijas, suvaldys savo aistringus jausmus ir nusiraminusi pasitars su išprususiais juristais, kaip teisingai surašyti skundą redakcijai. Linkiu sėkmės. Iki (BUČKIS.)
***
Nuo redaktorės Jurgitos ŽEMAITYTĖS:
Šiuo metu V.Tomkus atleistas iš vyr. redaktoriaus pareigų ir darbuojasi tik kaip laisvai samdomas neetatinis spec. korespondentas.
Nuo signataro Audriaus BUTKEVIČIAUS:
Prisipažįstu! Mane sukurstė V.Tomkus. Netiesiogiai. Negalėjau be jaudulio skaityti jo atsiminimų apie miegus su J.Jacovskiene… Žodžiu, jaunystės atsiminimai užplūdo pavasariniu srautu ir aš taip pat nutariau papasakoti. Pradėkime nuo to, kad su Jolanta aš „ni..ni“. Ne dėl to, kad KGB agentė (tai būtų tik pliusas), bet todėl, kad tais laikais (1992 ) aš dar buvau labai moralus. Tikiuosi suprasit: mušti per ranką šešiasdešimtmečiui Aukščiausios tarybos pirmininkui man atrodė nepadorumo viršūnė! Tuomet tokio amžiaus žmogus, mano galva, buvo labai senas. Tikiuosi, mielas skaitytojau, atleisi jaunam žmogui naivumą! Aš tikrai pagalvodavau, kad jis su ja… ir todėl…Žodžiu, politinė korupcija tokiu kilniu pagrindu, man neatrodė didelis „griekas“. Ach, geri buvo laikai, jokių „metoo“. Tai dabar aš suprantu, kad protingi vyrukai iš KGB buvo pristatę „Dėdulei“ kontrolierę. Taip sakant „užpakaliniu protu“ suprantu. Senis Jėzus Jacovskis visada garsėjo žydišku naglumu ir tai greitai demaskavo ir jį, ir šitą „meroprijatiją“. Deja, ne Jolantą.
Kaip dabar atsimenu, tai buvo jau 1992 vasara, į mano kabinetą įsiveržė pasienio tarnybos viršininkas, kurio žinyboje buvau sukoncentravęs ir paslėpęs kontržvalgybos grupę (oficialiai veikianti kontržvalgyba, G.Vagnoriui padžiuginti, buvo tiesiog dekoracija) ir tėškė ant stalo apystorę papkutę. „Raminkis, Virguti!”, stabdžiau aš lietuvišką „Čapman“ pagavusį bičiulį. Santykiai mūsų tarnybose tais gerais laikais buvo neformalūs… Virgis siautėjo ir reikalavo „realizuoti informaciją“. Kaip supratote, papkutė buvo apie KGB aplinkos įsiskverbimą į „auksčiausius Lietuvos valdžios ešalonus“. Mano „specai“ tais laikais naudojosi sovietinių tarnybų naudotų terminų vertiniais, todėl viskas „iš šono“ galėjo atrodyti kaip tarybinis filmas apie buržuazinių nacionalistų veikimą… Užbėgdamas į priekį pasakysiu, kad Virgis, taip ir neatlaikė ant jo nukritusios „paslapties“ svorio ir nubėgo perspėti pagrindinį Lietuvos patriotą, garbės rezistentą ir garbės savanorį apie tai, kas vyksta jo pašonėje. Deja, tai buvo klaida! Ši istorija liūdnai baigėsi ir mano kontržvalgybos šefui, ir jo vadovaujamai tarnybai. Bet tai jau kita istorija, ir jeigu Tomkus dar kartą prasižios, tai ir aš, atkimšęs butelį košerinio „Petit Castel“, papasakosiu viską maloniajam skaitytojui.***
Nuo prasikaltusių „Vakaro žinių“
Mūsų kolektyvas „Vakaro žinių“ laikraštyje įvėlė apmaudžią klaidą, kurią pastebėjo mūsų mylimi skaitytojai. Jolantos Jacovskienės-Balčiūnienės vyras pas mus buvo įvardintas, kaip Adomas. Iš tikrųjų, Adomas yra ne tik pirmasis žemės gyventojas, bet ir Jolantos vyro Jokūbo brolis. Bet kuriuo atveju, ir Jacovskis Jokūbas, ir Jacovskis Adomas yra sūnūs paties žiauriausio NKVD, KGB darbuotojo Eusiejaus Jacovskio, kuris išgarsėjo sadizmu ir su pasigardžiavimu žudė smetoninės Lietuvos kareivėlius (vien jo posakis, „einu papietauti lietuviais“, ko vertas!). O po to, tokių kaip Landsbergis dėka ilgai ir laimingai iki žilos senatvės pragyveno Nepriklausomoje Lietuvoje, kurios patriotus negailestingai naikino.
Bet kuriuo atveju, atsiprašome Jolantos už tai, kad sumaišėme jos vyrus, bet iš dalies ir ji pati kalta, nes gyvena tai su Jacovskiu, tai su Balčiūnu, tai su Tomkumi, tai su Landsbergiu… Greičiau apsispręstų, kurio labiau nori, visiems būtų ramiau gyventi.
respublika.lt