Seimo narys akademikas Eugenijus Jovaiša, matydamas, kaip kai kurie veikėjai vėl stumia svetimų diakritinių ženklų įteisinimą lietuvių kalboje, labai motyvuotai išaiškino, kuo tai pavojinga.
„Netrukus mes svarstysime pateikimą įstatymo projekto, kuriuo iš tikrųjų siekiama įteisinti lotynišku pagrindu sukurtus visus diakritinius ženklus. Bet pirmiausia noriu pastebėti, kad skaitydamas įstatymo projektą surandu tokių keistenybių, kad nesuprantu, kaip tai padaryti. Nes teigiama, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmenybę, tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės akto įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis iš įstatymo išbraukiant frazę „be diakritinių ženklų”. Ką tai reiškia?
Mes turime žinoti, kad lotyniška abėcėlė turi 28 ženklus ir iš jų tik vienas yra su diakritiniu ženklu, mažoji i raidė. Vadinasi, šitaip užrašius, kitataučiai Lietuvos piliečiai, ar jie būtų lenkai, ar jie būtų vokiečių kilmės, ar jie būtų čekų kilmės, ar kitos kilmės, neturi tokios galimybės. Čia įstatymo rengėjai turėjo visai ką kita, turėjo omenyje lotyniškų rašmenų pagrindu padarytas sistemas, kurių yra kelios. O ta sistema, apie kurią mes kalbame, yra tokia, kad joje, be pagrindinių ženklų, yra 128 diakritiniai ženklai”, – iš Seimo tribūnos akcentavo akademikas.
Pasak E.Jovaišos, ką tai reiškia Lietuvos kultūrai, ką tai reiškia lietuvių kalbai, valstybinei lietuvių kalbai, yra labai nesunku susivokti.
„Nesunku suvokti, kai žinai, jog užrašymas ne šiaip sau yra užrašymas, bet užrašymas yra toks, kuris patenka į mūsų registrus, kuris patenka į vartojamąją kalbą, kuris patenka į visas registrines sistemas. Bepigu lyginti su Lenkijos pavyzdžiu, kai daugelis net nežino, jog Lenkijos Respublika leidžia užrašyti pavardę, tarkime, Jovaiša su š raide. Bet Lenkijos įstatymai neleidžia į registrą įvesti papildomo diakritinio ženklo ir toks pilietis Jovaiša, nors pase ir yra įrašytas, registruose neegzistuoja. Tokia yra tiesa ir jos reikia paisyti. Mes gi…
Nežinia kada, nežinia kas, nežinia, kaip padarė, kad į mūsų registrus atėjo ženklai, kurie nėra būdingi lietuviškajai, lotynišku pagrindu padarytai abėcėlei ir dabar mes įleisime dar 128 ženklus. Juk nepasakys įstatymo rengėjai, kad įleiskite tik tas kelias raideles, kurios patenkins, tarkime, lenkišką asmenvardžių rašybą, o kitų mes neleisime. Taip, demokratiški žmonės daro teisingai – 128 ženklai. Žinote, aš negaliu to suprasti. Ar gali suprasti visa lietuvių tauta, kaip šitaip yra stumiama valstybinė lietuvių kalba iš mūsų viešojo gyvenimo?”, – baisėjosi Seimo narys.
Jis perskaitė Teisės departamento išvadą, „kuri yra labai teisinga, kuri yra parašyta iš esmės“.
„Noriu priminti Seimui ir teikėjams, kad Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad tik esant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymui įstatymu gali būti nustatytos tokios asmens vardo ir pavardės rašymo piliečių pase taisyklės, pagal kurias kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniško pagrindo rašmenis (pabrėžiu – lotyniško pagrindo rašmenis, bet ne lotyniškos abėcėlės rašmenis) tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo”, – reziumavo E.Jovaiša.
