Dar nespėjęs apsiplunksnuoti kaip kultūros viceministras, arogantiškas nacionalistinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Edvardas Trusevičius (Edward Trusewicz) niekieno neprašytas paskubėjo išgarsinti savo užduotis: „įteisinti užrašus dviem kalbomis ir nelietuviškų pavardžių rašymą“, – rašo Delfi.lt.
E. Trusevičius sau išsikėlė tikslą parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą, kuriuo būtų įteisinti dabar Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiantys lenkiški užrašai, taip pat nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose ne valstybine kalba.
Duodamas interviu rusiškai Delfi.lt redakcijai, jis nesivaržydamas pareiškė, kad „kitų abėcėlių (kirilicos, arabiškosios ir t. t.) neturėtų būti dokumentuose. Mano nuomone, rašant originalius vardus ir pavardes raidėmis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, dokumentuose galima transkribuoti lotyniškomis raidėmis…“
Toks karštakošiškas naujai iškepto viceministro iššokimas iš dar tik pradedančio važiuoti naujosios vyriausybės vežimo ir noras, mojuojant lenko korta, parodyti kur link visiems dabar jau reiks važiuoti, šiek tiek suglumino vyriausybės ir socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių. Pastarasis šiandien, sausio 17 dieną, kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Pozicija“ jautė pareigą pareikšti, kad tai buvo skubotas politinis pareiškimas.
„Kiekvienas ministras ir viceministras vadovausis vyriausybės priimta programa. Šiuo metu ruošiamas priemonių planas. Priemonių planas irgi ruošiamas atsižvelgiant į patvirtintą vyriausybės programą. Manau, kad politikavimo šioje srityje bus kuo mažiau“, – aptakiai teisinosi premjeras.
Socialdemokrato A. Butkevičiaus vadovaujamos 16-osios vyriausybės, kurioje dalyvauja ir LLRA, veiklos programoje 2012-2016 metams žadama išspręsti nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, esą atsižvelgiant į Europos Tarybos (ET) Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
Tokias vyriausybės programos nuostatas „Vilnijos“ draugija ir Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga yra įvardijusi kaip antikonstitucines. Dėl jų gruodžio 11 dieną šios visuomeninės organizacijos išsiuntė laiškus Lietuvos prezidentei ir Seimo pirmininkui.
Šiame laiške buvo atkreiptas aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesys į tai, kad „Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija“ reikalauja laikytis nacionalinių teisės aktų, o LR Konstitucija skelbia: valstybinė kalba – lietuvių kalba.
„Minėti klausimai seniai yra išspręsti. Valstybė ir Tauta atsisakė eiti “Jedinstvos” ir autonomininkų keliais. Konstitucinis teismas, Europos Sąjungos institucijos kelis kartus patvirtino, jog vardai ir pavardės asmens dokumentuose, oficialūs gatvių pavadinimai turi būti rašomi valstybine kalba“, – rašoma pareiškime.
Taip pat primenama, jog: „Lietuvos Respublika 1918 metais buvo atkurta etninėse lietuvių žemėse, kuriose autentiški vietovių pavadinimai yra lietuviški. Teisėtai ir džiaugsmingai atgavus Vilniaus kraštą visi autentiški vietovių pavadinimai valstybės įgaliotų institucijų buvo paskelbti 1939 metais, todėl dabar pagal autonomininkų reikalavimus vardų, pavardžių, gatvių, vietovių pavadinimų rašymo klausimus galima ne „išspręsti“, o tik sugadinti, pažeidžiant Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės aktus, Seimo nario priesaiką saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir jos žemių vientisumą“.
Europos rėminėje tautinių mažumų apsaugos konvencijoje dėl gatvių pavadinimų rašymo mažumos kalba sakoma, kad „šalys privalo deramai atsižvelgti į savo specifines sąlygas ir savo teisines sistemas“ ir aiškiai pabrėžiama, kad „tautinėms mažumoms priklausantys asmenys privalo gerbti Konstituciją ir kitus įpareigojančius jų šalių įstatymus“. Tad visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje yra privalomas Valstybinės kalbos įstatymas, nurodantis, kad „oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba“. Deja, nacionalistinės lenkų partijos veikėjai kursto antivalstybines ir antikonstitucines nuotaikas savo veiksmais demonstruodami, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai jiems nieko nereiškia. Lentelės su į lenkų kalbą išverstais lietuviškais gatvių pavadinimais pietryčių Lietuvos gyvenvietėse tebekabinamos, nepaisant įsiteisėjusių teismo sprendimų, jog jos yra neteisėtos. Lietuvos Respublikos teismų sprendimų nevykdantys valstybės tarnautojai, susimokėję eilines baudas, toliau tebedirba valstybinėje tarnyboje…
Tuo tarpu dėl galimybės rašyti nelietuvių pavardes Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose nevalstybine kalba jau kelis kartus yra pasisakęs Konstitucinis teismas (KT). KT išaiškinimas vienareikšmis: vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. KT taip pat yra pareiškęs, kad vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma galima įrašyti kitame paso skyriuje, tačiau, nepaisant šio įrašo galimybės, dokumente privalo išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“.
Praeitos kadencijos Seime tuomečio Lietuvos premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus pastangomis buvo parengtas ir Seimui pateiktas projektas leisti Lietuvos Respublikos piliečių pasuose pavardes rašyti nevalstybine kalba, tačiau Seimas šį projektą 2010 metų balandžio 8 dieną atmetė, kaip galimai prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai, nes siūlyta leisti Lietuvos piliečių pasuose pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita. Tuo pačiu Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko pateiktam projektui, kuris leidžia pavardes rašyti nevalstybine kalba, bet tik kaip papildomą įrašą šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Nors Seimas balsavo, kad šio projekto galutinis priėmimas būtų surengtas 2010 metų birželio 8 dieną, o vėliau šiam pasiūlymui pritarė net Lenkijos intelektualų forumo atstovai, tačiau LLRA (taip pat ir dabartinio kultūros viceministro E.Trusevičiaus) bei valdančiųjų konservatorių ir liberalų – Andriaus Kubiliaus, Emanuelio Zingerio, Remigijaus Šimašiaus – pastangomis šis įstatymas buvo pristabdytas ir priėmimui Seime nepateiktas, nepaisant net Seimo pirmininkės Irenos Degutienės raginimų tai padaryti.
Dar 2011 metų spalio 21 dieną Lenkijos intelektualai pritarė idėjai, kad Seimas imtųsi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos piliečiams turėtų būti suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais lotyniško pagrindo gimtosios kalbos rašmenimis, kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Toks pavardžių rašymo modelis jau yra pritaikytas Latvijoje ir jam priekaištų neturi jokios tarptautinės institucijos.
„Šis variantas atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimą, Lietuvos Konstituciją, būtų didelis žingsnis į priekį, nes priėmus tokį įstatymą nelietuviškos kilmės asmenvardžius pase būtų galima rašyti gimtaisiais rašmenimis kitų įrašų puslapiuose“, – lygiai prieš metus susitikime su Lenkijos intelektualais teigė I. Degutienė.
Tad kas trukdo dabar, naujai išrinktai valdžiai, priimti minėtą įstatymą ir nutraukti jau kelerius metus kurstomą ir, sprendžiant iš E. Trusevičiaus pareiškimų, toliau numatomą puoselėti antilietuvišką propagandą šiuo klausimu? Kokios neįveikiamos kliūtys trukdo mums tvarkytis su savo kalba, raštu ir kultūra savo Tėvynėje, savoje Lietuvos Respublikoje?
O gal naujoji vyriausybė jau baigia rengti programą, kaip išmokyti lietuvių tautą šokti pagal lenkų nacionalistų dūdelę?
www.alkas.lt, ekspertai.eu