Aktualijos

Armėnų tautos genocidui 100 metų

Written by admin · 2 min read

Jo Ekscelencijai Armėnijos  Respublikos Prezidentui Seržui Sargsianui
Armėnijos  žmonėms
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Armėnų tautos genocidui   100  metų

Senųjų babiloniečių istorikai  Armėniją mini 3000 metų  pr. Kristaus gimimą. Tokiame ilgame istoriniame laikotarpyje armėnų tauta pergyveno daugybę pakilimo ir nuosmukio periodų. 189  m. pr. Kr. buvo įkurtos : Nepriklausoma  Didžioji Armėnija  (šiaurėje)   ir Nepriklausoma Mažoji Armėnija ( pietinėje dalyje).

 

Romėnai, persai, arabai, Bizantija, turkmėnai, Turkija, Rusija ir kt. šalys nuolatiniuose karuose  grobė  ir dalinosi šią teritoriją. Kadaise siekusi Tigro upę Armėnija šiandien įsikūrusi pačioje Didžiosios Armėnijos šiaurėje, į rytus ir į vakarus nuo Sevano ežero.

Ypač sunkus ir sudėtingas  Armėnijos istorinis periodas prasidėjo kai 1514 m. Osmanų imperijos sultonas Selimas I prijungė Didžiąją Armėniją prie Turkijos. 1828 m. šiaurinę Didžiosios Armėnijos dalį iš Turkijos atėmė Rusija.

Didžiosios armėnų nelaimės Turkijos valdomoje teritorijoje atkreipė Vakarų Europos valstybių dėmesį  po 1877 m. rusų – turkų karo. Pradedant 1878.07.13 Berlyno sutartimi pasaulio valstybės  reikalavo palengvinti  armėnų gyvenimą, tačiau tai iššaukdavo tik dar didesnę priespaudą. Išskirtiniais istoriniais periodais – 1894 – 1895 m. visoje Turkijos teritorijoje, 1909 m. balandžio mėnesį  Kilikijoje, o ypač  1915.04.24 prasidėjusios žudynės tęsėsi iki 1923 m. Turkų ir Maskvos įveikta Armėnija 1920 m. gruodžio mėn.  pasirašo nelaimingą Aleksandropolio taikos susitarimą. Turkija, atsigriebtose srityse atkartojo baisias armėnų žudynes. Tuo metu nužudyta  mažiausia 20.000 žmonių. Tai atsikartojo ir po Turkijos – Graikijos karo 1921 m. Per visą šį istorinį laikotarpį  buvo išžudyta  apie 1,5 milijono armėnų.

Pasaulio visuomenė tokį nuoseklų vienos tautos naikinimą pripažįsta kaip tautos genocidą. Armėnų genocidą oficialiai pripažino Nuolatinis Žmogaus teisių Teismas (1984 m.), JTO Žmogaus teisių pakomisė (1985 m.), Europos Parlamentas (1987 m.), daugelis pasaulio šalių. Lietuvos Respublikos Seimas rezoliuciją dėl armėnų tautos genocido pripažinimo priėmė 2005 m.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, prisimindama 100 metų senumo  tragiškus Armėnijai įvykius užjaučia armėnų tautą ir tiki, kad tokie skaudūs įvykiai daugiau nebepasikartos.

Lenkiame galvas prieš nekaltai žuvusius.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas  G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius,  V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, V. Ramanauskas,  P. Rutkauskas, R. Simonaitis,  P. Sakalauskas L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111,    P. Rutkauskas: + 370 699 37691, G. Adomaitis 86 11 30131
                          el. p. vilnius@sajudis.com       www.sajudis.com

            2015-04-24 d. 12 val.
VILNIAUS ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE  BUS AUKOJAMOS ŠVENTOS MIŠIOS ARMĖNŲ TAUTOS GENOCIDO ŠIMTMEČIUI  1915 – 2015 PAMINĖTI.