Aktualijos

Ataskaita

Written by admin · 4 min read

Skaitau, girdžiu ir stebiuosi žmonėmis, kurie giria, visaip liaupsina Valstybės saugumo departamento ataskaitą, remiasi joje pateiktais teiginiais. Lyg pirmą kartą girdėtų, kad Rusija užsiima šnipinėjimu, priešiška Lietuvos valstybės interesams veikla. Nesuprantu tokių žmonių. Ar jie nesupranta? Ar jiems nusispjauti? Ar jie politinius žaidimus žaidžia? Ar turi asmeninį interesą?

 

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje VSD viešai prisipažino, kad jis valdo valstybę, ir atskleidė jos valdymo mechanizmą. Departamentas prižiūri nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, kad jų vadovai priimtų departamentui tinkamus sprendimus. Apie tai jie parašė savo ataskaitoje. Tokia yra jų paskirtis.

Juokas juokais, tačiau departamento paskirtis, vieta valstybės aparate, pavaldumas ir uždavinių formavimo mechanizmas tikrai kelia grėsmę demokratiškai visuomenei. Departamentas laisvai gali tapti įrankiu valstybei valdyti ir valdžiai išlaikyti. Atidžiau pažiūrėkime, ką apie save jie rašo.

Apie paskirtį

Departamento ataskaitoje parašyta, kad „Teisėsaugos institucijos užsiima rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų išaiškinimu ir užkardymu, o Departamentui keliamas mažai ką bendro su nusikalstamų veikų tyrimu turintis tikslas – identifikuoti grėsmes valstybės saugumui ir, teikiant informaciją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, sudaryti joms sąlygas priimti tinkamus sprendimus.“

Pabandykime pasiaiškinti paprasta žmonių kalba.

Departamentas teigia, kad jis netiria nusikalstamų veikų. Visos nusikalstamos veikos, tarp jų ir valstybei, yra konkrečiai ir aiškiai aprašytos Baudžiamajame kodekse. Ten galima rasti tokias itin pavojingas visuomenei ir valstybei nusikalstamas veikas kaip valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, teroristinis aktas, valstybės paslapties atskleidimas ir taip toliau, ir panašiai. Kyla natūralus klausimas, o kas tiria šias nusikalstamas veikas? Juk kontržvalgybos esmė yra laiku pastebėti, atskleisti ir užkardyti itin pavojingas valstybei ir jos interesams nusikalstamas veikas.

Departamentas identifikuoja grėsmes. Ką tai reiškia? Norint suprasti, reikia sau atsakyti į klausimą: o kas yra grėsmė? Tai – gresiantis pavojus. O pavojus yra didelė nelaimė, kuri gali pasireikšti galimu gyvybių ir sveikatos praradimu, didelių materialinių nuostolių patyrimu. Pavyzdžiui, karo grėsmė, terorizmo grėsmė. Skamba tikrai grėsmingai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad grėsmė yra gresiantis pavojus. Ji gali įvykti, o gali ir neįvykti. Kai grėsmė įvyksta, tai ji jau ne grėsmė, o didelė nelaimė. Grėsmė yra ne nusikalstama konkreti veika, tai – tendencija, prognozė, padaryta remiantis atlikta analize ir padarytomis išvadomis. Mes manome, kad mūsų šalį gali užpulti kita šalis, todėl sukūrėme ir išlaikome kariuomenę, kuri, mes tikimės, mus apgins. Tačiau gresianti grėsmė gali niekada netapti realia grėsme.

Departamentas teikia informaciją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Departamentas renka informaciją apie galimas grėsmes. Ją analizuoja ir vertina. Atpažįsta grėsmę ir ją aprašo. Pažymą apie grėsmę pateikia institucijoms. Departamento darbas pasibaigė. Jis savo padarė. O jūs, gerb. ponai institucijų vadovai, ką norite tą ir darykite su ta grėsme. Gresiantis pavojus gali būti šimtus metų, tai šimtus metų departamentas ją ir aprašinės, ir pateikinės institucijoms. Pavyzdžiui, departamentas mato, kad yra visuomenės narių, žurnalistų, kurie pasisako prieš naujos atominės elektrinės statybas. Departamentas kritikus stebi, renka apie juos informaciją. Juos ir jų kritiškus pasisakymus įvardija grėsme nacionaliniam saugumui. Surinktą informaciją perduoda institucijoms. Puikus darbas. Klausytis pokalbių, aprašyti juos ir perduoti institucijoms. Nereikia rinkti įrodymų. Nereikia užkardyti nusikalstamų veikų. Reikia tik išsakyti savo nuomonę.

Departamentas sudaro nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms sąlygas priimti tinkamus sprendimus. Šiame pasakyme mums yra įdomūs du momentai. Pirmas. Departamentas sudaro sąlygas institucijoms priimti tinkamus sprendimus. Institucijose sprendimus priima vadovai. Tai departamentas sudaro sąlygas vadovams priimti tinkamus sprendimus. Ką tai reiškia? Jie vadovus prižiūri, kontroliuoja, veža į mišką, kankina, grasina, pamalonina, nugarą pakaso ar kitaip daro poveikį, kad jie priimtų tinkamą sprendimą? Antra. Kas yra tinkamas sprendimas? Kam jis yra tinkamas? Gali suprasti, kad tinkamas sprendimas yra departamento vadovui ar vadovo vadovui.

Kaip turi būti demokratinėse šalyse? Departamento pagrindinis tikslas turi būti neleisti padaryti žalos valstybei ir jos interesams. Jo uždaviniai:

• laiku atpažinti nusikalstamas veikas valstybei ir jos interesams ir jas išaiškinti;

• perspėti. Čia turima omeny įvairios prevencinės priemonės. Nedaryti iš vaikų teroristų. Neleisti jiems „plauti smegenų“. Apsaugoti juos, o ne sodinti.

• neutralizuoti ar užkardyti nusikalstamą veiką.

• sudaryti nepakenčiamas sąlygas nusikalstamoms veikoms atsirasti.

Tokiu atveju departamentas visiškai įvykdys savo uždavinius, apsaugos visuomenę nuo itin pavojingų nusikalstamų veikų. Tokiu atveju departamentas įgaus žmonių pasitikėjimą ir pateisins išleistus mokesčių mokėtojų pinigus.

Apie tyrimo pagrindą

VSD ataskaitoje yra rašoma, kad „šiuo metu Departamentas atlieka tyrimus ir operacijas ne nustatęs nusikalstamos veikos požymius, o pagal Valstybės gynimo tarybos suformuotus žvalgybos informacijos poreikius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.“

Pabandykime išsiaiškinti, ką pasakė departamentas.

Departamentas atlieka tyrimus ir operacijas pagal Valstybės gynimo tarybos suformuotus žvalgybos informacijos poreikius. Valstybės gynimo taryba nurodo departamentui, kokius tyrimus atlikti, kokius asmenis ar asmenų grupes sekti, kokias operacijas vykdyti. Kaip jūs žinote, Valstybės gynimo tarybą sudaro penki žmonės. Trys iš jų yra glaudžiai susiję su kariuomene. Tai – prezidentė (vyriausioji kariuomenės vadė), krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Be jų, į tarybos sudėtį įeina Seimo pirmininkas ir Vyriausybės vadovas. Penki žmonės, kurie per metus susirenka vieną, du kartus, nurodo Departamentui, ką ir kada sekti.

Kaip turi būti demokratinėse valstybėse? Tokiose valstybėse departamentas turėtų griežtai vadovautis ĮSTATYMU, o ne niekieno nerenkamu (čia neturima minty nei prezidento, nei Seimo rinkimų), glaudžiai susijusiu su kariuomene PENKETUKU. Kiekvienas tyrimas, kiekvieno žmogaus sekimas, jo teisių pažeidimas turi būti pagrįstas Baudžiamajame kodekse, kuris yra visuomenės pripažintas, sutartas ir priimtas, nurodytomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis. Kontržvalgybos darbuotojai, prokurorai, teisėjai, vertindami asmens galimai nusikalstamą veiklą, privalo vadovautis Baudžiamojo kodekso įstatymu, o ne kažkieno nuomone apie grėsmes. O jeigu ta nuomonė pamiš, išprotės ir taps nevaldoma?

Išvados:

• Departamentas negaudo šnipų, teroristų ir kitų pavojingų nusikaltėlių (nes šnipai ir teroristai vykdo nusikalstamą veiką). Departamentas stebi grėsmes ir apie jas informuoja institucijas.

• Sudarytos palankios sąlygos departamentui tapti politiniu įrankiu valdyti valstybę ir išlaikyti valdžią. Jis atsiskaito ir jam formuoja uždavinius niekieno nerenkamas penketukas.

• Žvalgybos įstatyme suformuotos nuostatos dėl atsiskaitymo ir uždavinių formavimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybės gynimo tarybos paskirtis yra užsiimti šalies gynybos klausimais, o ne sekti visuomenę ir kištis į jos gyvenimą. Konstitucijoje numatyta Valstybės gynimo tarybos funkcijos yra neteisėtai praplėstos įstatymu.

• Atsiranda pavojinga tendencija aktyvius visuomenės narius, kurie kritiškai pasisako vienais ar kitais visuomenei svarbiais klausimais, įvardyti grėsme ir valstybės priešais. Pradėti juos sekti, tramdyti ir kitaip varžyti jų teises. Tokia tendencija gali sukelti nestabilumą, nereikalingas įtampas, visuomenės nepasitenkinimą šalyje.

• Departamentas, netirdamas itin pavojingų valstybei ir jos interesams nusikalstamų veikų, praranda kontržvalgybinę patirtį. Veiklos imitavimas visuomenei yra nereikalingas. Visuomenei reikia saugumo, kuris ją gintų.

Keisčiausia yra tai, kad departamentas nepažeidžia Žvalgybos įstatymo reikalavimų. Buvusi valdančioji dauguma paskutinėmis savo darbo minutėmis priėmė šį Konstitucijai prieštaraujantį ir sudarantį sąlygas pažeidinėti žmogaus teises įstatymą. Galime jiems padėkoti už „rūpestį“.

Ne vieną kartą sakiau, kad reikia suprasti ir suvokti, kas yra žvalgyba, o kas yra kontržvalgyba. Tai – visiškai atskiros sritys. Jas būtina atskirti. Žvalgybos metodų negalima naudoti prieš savo visuomenę ir savo šalies teritorijoje. Tik diktatūrinės šalys šį įrankį naudoja valstybei valdyti, visuomenei kontroliuoti, jos aktyviausiems nariams tramdyti bei valdžiai išlaikyti.

Pasakysiu dar kartą. Būtina stiprinti kontržvalgybą, kuri atskleistų nusikalstamas veikas, jas išaiškintų, neutralizuotų ir užkardintų. Tuomet pamatytume kitokią ataskaitą ir kitokius departamento darbo rezultatus.

Alfa.lt