Pagalbos imitacija – vėl skriaudžiami silpniausi: negalią turintys vaikai ir jų šeimos
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino informaciją, kad š. m. vasario 18 d. LR Vyriausybės pasitarime pritarta SADM siūlomam neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelio projektui, kuriuo numatoma nustatyti dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros (pagalbos) specialiuosius poreikius, pagal kuriuos bus skiriamos išlaidų tikslinės kompensacijos. Taip pat numatoma į neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimą įtraukti socialinius darbuotojus.
Mes, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“, atstovaudami negalią turinčio vaiko ir jo šeimos interesus, prieštaraujame šiam modeliui ir reikalaujame taip, kaip yra kitose ES valstybėse, nedelsiant priimti kiekvienam vaikui palankius sprendimus, patvirtinti poreikių lygius ir paslaugų lygius bei numatyti atvejo vadybininko funkcijas vaikui nuo gimimo iki pilnametystės pagal kiekvieno vaiko poreikius, tame tarpe ir turinčio negalią.
Lietuva – vienintelė ES valstybė, kurioje neliko pediatrijos. Vienoje iš daugelio sveikatos reformų buvo nuspręsta įkurti šeimos gydytojo instituciją, o tuo pačiu negalia vaikams ir suaugusiems pradėta nustatinėti kartu. Šią funkciją atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM.
Iki šiol, vertinant vaiką, buvo nustatoma negalia, jos lygis ir bendrieji pirminiai specialieji poreikiai: priežiūra ar slauga. Negalią turinčio vaiko pensijas: neįgalumo ir šalpos (priežiūros arba slaugos) gauna suaugęs jo teisėtas atstovas. Dažniausiai tai būna mama. Apie 80 proc. mamų, turinčių vaiką su sunkia, o kartais ir vidutine negalia, nedirba, nes slaugo ar prižiūri savo atžalą. Taigi, negalią turinčiam vaikui skiriami pinigai „užpudruoja“ skurdą, o šeimos silpniausias dažnai tampa vieninteliu šeimos maitintoju.
Svarbu pažymėti, kad negalią turinčiam vaikui skiriami priežiūros ar slaugos pinigai, įvardijami kaip šalpos pensija ir laikomi šeimos pajamomis. Paradoksalu, tačiau tokiu būdu „praturtėjusi“ šeima, nebegali pasinaudoti kitomis valstybės teikiamomis lengvatomis: brolių / seserų nemokamu maitinimu, paslaugų nuolaidomis už komunalinius mokesčius ir kt.
Visiškai neaišku dėl kokių priežasčių pagal naujai numatomą tvarką, šių bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių (priežiūros ar slaugos) išmokos yra mažinamos. Palyginimui: pagal dabar galiojančią tvarką, skiriama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 280 eurų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija yra 112 eurų arba 56 eurai ir transporto išlaidų kompensacija yra 9,5 euro; tuo tarpu pagal naująjį modelį – neįgaliesiems žmonėms numatomos dviejų lygmenų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (280 eurų ir 179,2 euro) ir dviejų lygmenų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (atitinkamai 112 eurų ir 22,4 euro). Taip pat naujasis modelis suteikia teisę savivaldybių darbuotojams kontroliuoti kaip naudojamos tikslinės kompensacijos, ir prireikus minėtas kompensacijas keisti socialinėmis ir kitomis asmens specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingomis paslaugomis.
Atkreipiame dėmesį, kad naujajame Neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelio projekte pažeidžiamos negalią turinčio vaiko, kaip neįgalaus vaiko pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir kaip vaiko, pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, teisės:
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija:
3 straipsnis
Šios Konvencijos principai:
- a) pagarbos asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui;
- b) nediskriminavimo;
- e) lygių galimybių;
- f) prieinamumo;
- h) pagarbos besivystantiems neįgalių vaikų gebėjimams ir pagarbos neįgalių vaikų teisei išsaugoti savo tapatybę.
7 straipsnis
Neįgalūs vaikai
- Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgalių vaikų visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą lygiai su kitais vaikais.
- Visuose veiksmuose, susijusiuose su neįgaliais vaikais, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus.
- Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad neįgalūs vaikai turėtų teisę laisvai reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais, kad į jų nuomonę būtų tinkamai atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandos lygį lygiai su kitais vaikais ir kad neįgaliems vaikams būtų suteikiama atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti minėta teise.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija:
4 straipsnis
Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės panaudoja kiek įmanoma daugiau savo turimų išteklių, o prireikus pasitelkia ir tarptautinį bendradarbiavimą.
6 straipsnis
- Valstybės dalyvės užtikrina didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis.
14 straipsnis
- Valstybės dalyvės gerbia tėvų ir, atitinkamais atvejais, teisėtų globėjų teises ir pareigas vadovauti vaikui įgyvendinant jo teisę taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus.
2015 m. rudenį LPF „Algojimas“ parengė ir pristatė JTO Neįgaliųjų reikalų komitetui alternatyvią ataskaitą apie negalią turinčių vaikų situaciją Lietuvoje. Lietuvoje gyvena apie 30 tūkstančių negalią turinčių vaikų. Kas dešimtas Lietuvos vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius. Negalia kasdien nustatoma 5-6 naujiems vaikams nuo gimimo iki pilnamestystės.
Apmaudu, kad deklaruodamos paslaugų plėtrą ir kompleksiškumą, perėjimą nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje, valdžios institucijos elgiasi priešingai. Toks imitacinis pagalbos modelis atima ne tik duoną ir dantis, bet ir ištraukia protezus.
2016 m. vasario 23 d., Vilnius
Nr. ALG-16-02-23/R-02
LPF „Algojimas“ vadovė
Aušra Stančikienė