Dar birželio 29-ąją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palaimino vieno referendumo iniciatyvinę grupę, o jau liepos 1 d. ta pati VRK nusprendė iniciatyvinei grupei neišduoti parašų dėl referendumo rengimo rinkimo lapų bei prieigos prie elektroninių parašų rinkimo sistemos. Tačiau šį sprendimą apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), pastarasis konstatavo, kad teisė rinkti parašus privalo būtų suteikta.
Piliečių iniciatyvos esmė – labai paprasta ir aiški: referendumu atsiklausti žmonių, ar jie sutinka, kad reikia pakeisti Konstitucijos nuostatą ir leisti rengti referendumą, kai yra surinkta nebe 300 000, o 100 000 parašų. VRK birželio pabaigoje pritarė tokiai iniciatyvai ir įregistravo referendumo iniciatyvinę grupę.
Tačiau liepos 1 d. VRK vėl rinkosi į posėdį, kurio vienas iš klausimų buvo minėto referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų aptarimas. VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė komisijos nariams paaiškino, kad birželio 29-ąją sprendimas registruoti iniciatyvinę grupę buvo priimtas pagal tuo metu galiojusį Referendumo įstatymą. Tačiau nuo liepos 1 d. įsigaliojo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kad šis įstatymas yra antikonstitucinis, todėl esą komisija nebegali tęsti referendumo rengimo procedūrų. Mat bet koks teisės aktas nebegalioja nuo tos dienos, kai įsigalioja KT sprendimas, pripažinęs jį antikonstituciniu. Todėl VRK nubalsavo, kad iniciatyvinei grupei nebus išduoti nei parašų rinkimo lapai, nei suteikta prieiga prie elektroninės sistemos. J.Petkevičienė dar siūlė į sprendimą įtraukti nuostatą, kad, Seimui pataisius Referendumo įstatymą, referendumo rengimo procedūros būtų automatiškai atnaujintos, tačiau VRK nusprendė, kad tokia nuostata nereikalinga.
Vakar referendumo iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila paskelbė: LVAT, kuriam buvo apskųstas VRK sprendimas, pastarąjį panaikino.
Savo nutartyje LVAT konstatuoja: liepos 1 d. Referendumo įstatymui netekus galios ir Seimui iki to laiko nepataisius įstatymo susidarė teisinė spraga, ribojanti referendumo iniciatyvos teisę. Tačiau teisine spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių. Ir priminė KT konstatavimą, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo dviem pagrindinėmis organizacinėmis priemonėmis: nacionaliniais rinkimais bei referendumu. Taip pat KT yra išaiškinęs, kad teisės spragas teismai gali užpildyti esant konkrečiai situacijai, nagrinėjamai teisme. Tą šioje byloje LVAT ir padarė. Tiesa, iš jo sprendimo peršasi išvada, kad naujos iniciatyvos iki tol, kol Seimas pataisys Referendumo įstatymą, nebus galimos, o šioje konkrečioje byloje piliečiams palankus sprendimas priimtas todėl, kad iniciatyvinė grupė registruota dar iki liepos 1-osios.
„Tad teismo sprendimu išsaugota konstitucinė piliečių teisė į referendumą ir jo iniciatyvą. Teismas patvirtino, kad ši konstitucinė piliečių teisė neturi būti pažeista. Skeptikai sako, kad nieko nebus, VRK nieko nedarys. Galiu jiems pasakyti: VRK jau patvirtino, kad liepos 21 d. 14 val. išduos lapus parašams rinkti ir suteiks prieigą elektroniniu būdu pasirašyti dėl šios referendumo iniciatyvos. Juk yra toks Baudžiamasis kodeksas, kurio 245 str. numato baudžiamąją atsakomybę už teismų sprendimų nevykdymą”, – reziumavo Z.Vaišvila.
