Vienas agresyviausių Garliavos antpuolio herojų advokatas Gintaras Černiauskas ne tik 2012 metų gegužės 17-ąją įsiveržęs į svetimus namus smurtavo prieš vaiką, bet ir kreipėsi į prokurorus, kad šie iškeltų baudžiamąją bylą tiems, kurie viešai pasmerkė advokato smurto veiksmus.
Tyrinėdama advokato G. Černiausko herojiškus žygius, Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė pakalbino Vilniaus universiteto dėstytoją Darių Kuolį, kuriam šaunusis advokatas yra grasinęs baudžiamosiomis bylomis.
Ar advokatas G. Černiauskas savo grasinimus įvykdė – ar po 2012-ųjų gegužės 21-ąją parodytos Rūtos Grinevičiūtės laidos „Kodėl?“ Jums buvo iškelta baudžiamoji byla?
Regis, advokatas G. Černiauskas padarė viską, ką galėjo. Jam talkinantys prokurorai taip pat stengiasi, bet jiems šiuo atveju sekasi kiek sunkiau. Iš tikrųjų, prabėgus metams po televizijos laidos sulaukiau tyrėjos R. Ivanovos malonaus kvietimo apsilankyti Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje.
Pasirodo, kad prokuratūra, advokato G. Černiausko paprašyta, dar pernai rudenį iškėlė baudžiamąją bylą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jau daug mėnesių ji tiria galimą nusikalstamą veiką – žinomo advokato šmeižimą ir įžeidimą. Baudžiamojo kodekso 154 ir 155 straipsniai už šiuos nusikaltimus numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas G. Černiauskas nurodė, kad laidoje „Kodėl?“ esu pasakęs jo „garbę ir orumą žeminančius teiginius“. Deja, bylą tiriančiai Vilniaus apylinkės prokurorei Orijai Audronei Kolbienei taip ir nepavyko surinkti „pakankamai reikšmingų objektyvių duomenų“ įtarimams dėl padaryto nusikaltimo pareikšti. Todėl prokurorė priėmė nutarimą apklausti mane ne įtariamuoju, bet „liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką“. Kaip „galimų savo nusikaltimų liudytojai“ šioje byloje taip pat apklausti žurnalistė Rūta Grinevičiūtė ir aktorius Audrius Nakas.
Ar paliudijote padaręs nusikaltimą?
Išsamiai atsakiau į visus tyrėjos R. Ivanovos klausimus. Paaiškėjo, kad advokatas G. Černiauskas pasijuto įžeistas ir apšmeižtas, kai buvo pavadintas egzekutoriumi. Tyrėjai buvo smalsu, kodėl būtent taip garsųjį advokatą televizijos laidoje pavadinau, ar nenorėjau tokiu žodžiu jo pažeminti. Atsakiau, kad tik įvardijau tikrovę – pavadinau advokato suteiktas paslaugas tikruoju vardu. Paaiškinau, kad senas lotyniškas žodis exsecūtor lietuviškai reiškia „vykdytoją“. O advokatas G. Černiauskas Garliavos šturmo metu ir atliko teismo sprendimo vykdytojo vaidmenį. Savo žodžiais nesiekiau advokato pažeminti – jis pats pažemino save atgrasiais smurto veiksmais.
Tiesioginėje televizijos laidoje mums buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje advokatas prievarta nešė iš gimtųjų namų klykiančią mergaitę, vėliau ją bejėgę grabinėjo mašinoje, šiurkščiai šmaikštaudamas aiškino, kad mergaitei tektų atlikti gamtinius reikalus apsauginių akivaizdoje. Šiuos advokato poelgius laidos vedėja paprašė pakomentuoti. Nesugebėjau įžvelgti jų estetinio ir moralinio grožio. Man jie – šlykštūs, atgrasūs, gėdingi. Tokie atrodė laidoje prieš metus, tokie atrodo dabar. Tai sąžiningai paliudijau kriminalinės policijos tyrėjai R. Ivanovai. Advokatas G. Černiauskas žemino ir niekino vaiką, griebėsi brutalios fizinės jėgos prieš mergaitę – mažą moterį – po to, kai ji pasakė „ne, nenoriu“. Ar Lietuvos žurnalistai, politikos apžvalgininkai, politikai, heroizuojantys tokius advokato veiksmus, tikrai nori, kad jais sektų mokinukai, gimnazistai, teisės studentai? Ar jie nori, kad taip būtų elgiamasi su jų pačių vaikais? Tyrėjai R. Ivanovai sakiau: jei G. Černiausko smurtavimo metu būčiau buvęs šalia, daryčiau viską gelbėdamas vaiką nuo jo prievartos.
Advokato elgesys su Garliavos mergaite buvo ne tik bjaurus ir gėdingas. Ar jis teisėtas? Kokie įstatymai leido advokatui imtis fizinės jėgos prieš vaiką? Klausiau šito policijos tyrėjos. Ji prisipažino tokių įstatymų nežinanti.
Kaip vertinate teisėtvarkos vaidmenį ginant advokatą G. Černiauską ir kovojant su jo oponentais?
Ir advokatas G. Černiauskas, ir jam talkinantys prokurorai bei teisėjai stumia Lietuvą atgal į sovietinę tikrovę, į makabrišką George’o Orwell’o tapytą pasaulį. Būtent šio pasaulio žodyną jau mėgina įtvirtinti Klaipėdos prokurorai ir teisėjai, teigdami, kad advokatas-vykdytojas meluodamas nemelavo, kad policijos pareigūnai Garliavoje smurtaudami nesmurtavo. Advokatas G. Černiauskas ir jį gelbstinti teisėtvarka siekia, kad būtų paneigta akivaizdi, žmonių matyta tikrovė. Juk reikalaujama, kad lietuvių visuomenė ne tik nutylėtų atgrasius ir pasibjaurėtinus advokato veiksmus, bet pripažintų juos buvus teisėtus ir moraliai nepriekaištingus. Neva tokie buvę ne tik valdžiai paslaugas teikusio advokato, bet ir visų Garliavos smurto organizatorių ir vykdytojų veiksmai. Ar su tokiais reikalavimais turėtume sutikti?
Lietuvos piliečiai, kaip sovietmečiu, šiandien spaudžiami išsižadėti moralinio jautrumo: juk kiekvienam, klausiančiam, kas ištiko „valstybės paslaptimi“ paverstą Garliavos mergaitę, jėgos grupuočių kontroliuojama „viešoji erdvė“ grasina patyčiomis ir pažeminimu. Ar tikrai su tokiais reikalavimais turėtume sutikti? Ar ciniškuose jėgos žaidimuose, mums tylint, gali būti aukojamas mažo vaiko likimas? Ar Lietuvos resovietizacija nėra per didelė kaina už teisėtvarkos gelbstimą aukščiausių pareigūnų, įsakiusių smurtauti Garliavoje, „reputaciją“?
Ačiū už pokalbį.
Tiesos.lt