Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkei Irenai Haasei
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkei Paulei Kuzmickienei
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
P R A Š Y M A S
DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO
Vilnius, 2023-10-04
2021 m. birželio 10 d Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą Nr. XIV-389, kurio antrame punkte nurodyta, kad Laisvės gynėjų grupės yra:
1) kariai savanoriai;
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;
3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;
4) Muitinės departamento pareigūnai;
5) policijos pareigūnai;
6) šauliai.
Mes didžiuojamės, kad daugeliui šių grupių atstovams jau suteikti Laisvės gynėjų statusai. GARBĖ JIEMS.
Džiaugiamės, kad 2023 įregistruoti įstatymų projektai, kuriais siūloma suteikti Laisvės gynėjo statusą Valstybės kontrolės ir Prokuratūros pareigūnams.
ATKREIPIAME DĖMESĮ. kad Lietuvos gynėjų sugrupavimas į 6 grupes nuo pat įstatymo paskelbimo iškėlė daug klausimų ir daugybės Lietuvos gynėjų pergyvenimų dėl įvertinimo ir parodė Seimo narių ir teisės žinovų užsiangažavimą ir susipainiojimą įstatymų labirinte ir krikščioniškoje moralėje. Turbūt niekas pasaulyje nesupras LR Seimo 2021-06-10 priimto įstatymo Dėl Laisvės gynėjo statuso TEISĖKŪROS SUBTILYBIŲ kai sovietų nužudyti pasieniečiai gali gauti Laisvės gynėjo statusą, o sovietų nužudytieji prie Televizijos bokšto negali gauti Laisvės gynėjo statuso. Dar daugiau klausimų ir neapykantos sukelia įstatymdavių aiškinimai,
kad nestatutiniams anksčiau buvo skirti valstybiniai apdovanojimai, invalidumo pensijos, už valdiškus pinigus laidojama. Visiems žinoma, kad ir statutiniai pareigūnai anksčiau panašiai buvo pagerbiami ir materialiai paskatinti. Įdomu tai, kad kai kurie Seimo nariai balsavę už įstatymą atsisako inresantams paaiškinti.
ĮSTATYMO PREAMBULĖJE RAŠOMA:
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“; konstatuodamas, kad:
Okupantų mėginimas 1991 m. sausio 11–13 d. įvykdyti karinį valstybinį perversmą baigėsi nesėkmingai; dėl okupantų vykdytos agresijos ginkluoto sovietų užpuolimo metu prie Televizijos bokšto bei Televizijos ir radijo komiteto žuvo 13 asmenų, apie 600 asmenų buvo sužeisti ir traumuoti, prie Spaudos rūmų 1991 m. sausio 11 d. sunkiai sužeistas Spaudos rūmų gynėjas;
Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybės gynyba rėmėsi individualiu gynybos principu, kai, nesant valstybės gynimo tarybos ar atitinkamos institucijos, nesant nuostatų dėl karo padėties ar mobilizacijos paskelbimo, piliečiai įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ir kariniams veiksmams;
ATKREIPIAME DĖMESĮ kad Konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ AIŠKIAI IR NEDVIPRASMIŠKAI AIŠKINA, kad Lietuvos piliečiai gynė objektus ir kai kurie nukentėjo.
Lietuvos žmonės nuo pat sovietinės agresijos pradžios, nesant ir niekam nežinant Seimo, Vyriausybės įstatymų, įsakymų, potvarkių ar rekomendacijų savo valia pasitardami su šeimos nariais, giminėmis ir artimaisiais ėmėsi Lietuvos gynybos veiksmų. Todėl masiškai žmonės rinkosi prie svarbiausių objektų ir ypatingai prie televizijos bokšto, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto, Parlamento, Sitkūnų radijo stoties ir kitur.
PAŽYMĖTINA, kad prie šių objektų rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių, kai tuo tarpu įstatyme paminėtų statutinių pareigūnų buvo ženkliai žymiai mažiau, o kai kur visiškai nebuvo.
VISI ŽINO, kad civiliai žmonės, gynę valstybinius objektus, nė su kuo nesudarinėjo sutarčių, nuo nieko negavo įpareigojimų ir pavedimų, nes SAVO INICIATYVA, GERBDAMI TĖVYNĘ, VALSTYBĘ IR BAŽNYČIĄ AUKOJOSI TĖVYNEI.
Žinoma, kad jie nepriiminėjo ir nesudarinėjo jokios juridinės priesaikos. Tačiau atvykimas į objektą karo grėsmių akivaizdoje jau yra žmogaus įsipareigojimas ir turėtų būti suprastas kaip priesaika įsipareigojimui įvykdyti. Be juridinės priesaikos prie Televizojos bokšto buvo nužudyti 14 Lietuvos gynėjų, apie
1 000 buvo sužeista, daugybė patyrė žlugdantį agresijos poveikį, patyrė materialinių nuostolių. Tačiau įstatymo rengėjai ir balsavę už jį numatė teisinį statusą suteikti tik ŠEŠIOMS statutinių pareigūnų grupėms.
Pergalės pamatai prieš rusiškuosius agresorius buvo padėti prie Televizijos bokšto ir prie Televizijos ir radijo komiteto ir galutinai pergalė buvo pasiekta kai Lietuvos gynėjai gyvaja grandine apjuosė Parlamentą.
2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo Vilniaus universitete: „Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Jūs iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš Jūsų atimti, Jūs pasakėte: „Ne! To niekada nebus“. 1991 metais, Sausio 13-ąją, Jūs vieningai gynėte savo televizijos bokštą. Jūs gynėte savo Laisvę. Už savo laisvę 14 didvyrių paaukojo savo gyvybę ir tai įrodė, kad niekas negali užgesinti šitos šalies Laisvės liepsnos. Telaimina Jus Dievas ir teapsaugo Jūsų Laisvę“. ATKREIPKITE DĖMESĮ, kad JAV Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė sovietų nužudytiems prie televizijos bokšto. Tai reiškia, kad didžiausios šlovės nusipelnė sovietų nužudyti Laisvės gynėjai. PARADOKSAS – tačiau Lietuvą valdantieji pagal generolo leitenento A. Pociaus iniciatyvas ir pageidavimus priėmė įstatymą tik buvusiems statutiniams pareigūnams suteikti Laisvės gynėjo statusą.
Žmonės, ėję ginti Tėvynę, įspėdavo vadovus, bendradarbius. Nė vienam jų nebuvo įrašyta pravaikšta ir buvo apmokėta kaip darbo diena. Barikadų statytojas autokranininkas Virginijus Baužys atsiminimuose rašė: “Kelionės lape derėjo parašyti SIUNČIAMAS GINTI TĖVYNĖS” Gal apie tai turėjo susimąstyti ĮSTATYMDAVIAI ir ypatingai A. Pocius. Daugelis Tėvynės gynėjų yra sunerimę ir jaučiasi nepagerbti.
SUSIDARO NUOMONĖ, KAD SUTEIKUS Laisvės gynėjo statusą nužudytiems ir sužeistiems prie Televizijos bokšto, gydytojams ir medicinos darbuotojams gydžiusiems ir dar dabar gydantiems Televizijos bokšto gynėjus, barikadų statytojams, prisiekusiems ir budėjusiems Parlamente nestatutiniams pareigūnams, kunigui Robertui Grigui, žurnalistams Eglei Bučelytei, Andriui Petrulevičiui, Albinui Kentrai ir kitiems gali kai kuriems seimūnams, teisininkams ar valstybės pareigūnams ištikti širdies smūgis arba dar daugiau.
Daugybė Lietuvos gynėjų daugybę kartų kreipėsi į aukščiausias Lietuvos institucijas prašydami, kad būtų papildytas įstatymas suteikti Laisvės gynėjo statusą sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiems ginklus.
Prašome gerbiamą Seimo Pirmininkę šį mūsų prašymą perduoti svarstyti LR Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijos nariai susirinkę svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių, buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininką atsargos pulkininką Joną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytą komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius Arnoldą Barysą, Audrių Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, Arnoldą Kulikauskį, Rimvydą Mintautą ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusių Lietuvos gynyboje atstovus, tame tarpe ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininką Stanislovą Žilinską. Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, kad pateiktų komitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų ir atskirų piliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniams Lietuvos gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausę paminėtų atstovų arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymo projektą dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo ir kad projektą pateiktų Seimo plenariniam posėdžiui svarstyti, kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupių nariams būtų suteiktas Laisvės gynėjo statusas.
Prašome gerbiamo Prezidento patarimo dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniams Lietuvos gynėjams.
Mes nesiskųsime Ginčų komisijai ir teismams, nesikreipsime į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
… ir, neduok Dieve, jeigu kas nors pabandytų … MES VĖL SUSIRINKSIME GINTI LIETUVĄ MŪSŲ TĖVYNĘ BRANGIĄ.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininkas S. Žilinskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Teirautis: L. Kerosierius tel. 867 438 465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius;
el. p. leonaslabora@gmail.com