Aktualijos

Dėl tebevykstančio Rusijos karo Čečėnijoje

Written by Biciulystė Siūlo · 3 min read

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 13 metų  

J.E. Jungtinių Tautų organizacijos Generaliniam Sekretoriui Ban Ki Munui

J.E. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Generaliniam Sekretoriui Lamberto Zannier 

J.E. Europos Sąjungos Prezidentui Donaldui Tuskui

J.E.Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Barakui Obamai

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Europos Parlamento nariams

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariams

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

ČEČĖNŲ TAUTAI

 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus  taryba   

K R E I P I M A S I S  Dėl tebevykstančio Rusijos karo Čečėnijoje                                                 

Prieš 22 metus prasidėjo vienas iš kruviniausių puslapių čečėnų tautos istorijoje. 1994 m. gruodžio 11 d. Rusija užpuolė Čečėnijos Respubliką. Į Čečėniją įsiveržė apie 40 tūkst. Rusijos karių,  tūkstančiai   vienetų įvairios  sunkiosios   ginkluotės: tankų, artilerijos pabūklų, taktinių raketų, reaktyvinių įrenginių, šarvuočių, be to, buvo naudojama daugybė šautuvų, granatsvaidžių, reaktyvinių ir rankinių granatų, įvairiausių rūšių minų ir kt.  Rusijos karinė aviacija be perstojo daugelį metų bombardavo Čečėnijos Respublikos miestus ir kaimus.

1996 04 21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Taip pat buvo nužudyti Prezidentai: 2004 02 13 – Zelimchanas Jandarbijevas, 2005 03 08 – Aslanas Maschadovas, 2006 06 17 – Abdul-Chalim Sajdulajevas.

1997 05 12 Rusijos Federacija ir  Čečėnijos Respublika Ičkerija sudarė Taikos sutartį. Ją pasirašė Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentas Aslanas Maschadovas. Taigi Rusija pripažino Čečėnijos Nepriklausomybę de facto ir de jure. Šis dokumentas yra pagrindinis Čečėnijos  Respublikos Nepriklausomybės liudijimas.

1999 m. rugsėjo mėnesį Rusija, sulaužiusi Taikos sutartį, vėl pradėjo dar žiauresnį ir baisesnį karą, kuris tęsiasi iki šių dienų. Į Čečėniją buvo įvesta apie 100 tūkst. Rusijos karių. Prieš Čečėniją buvo pasiųsta 200 rusiškų bombonešių, tūkstančiai tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos. Kai kada Rusijos karinis kontingentas siekė iki 200 tūkstančių karių.

Per daug žiauraus ir naikinančio karo  metų buvo išžudyta apie 300 tūkst. Čečėnijos gyventojų, iš jų daugiau kaip 40 tūkst. vaikų. Rusija viso pasaulio akivaizdoje įvykdė čečėnų tautos genocidą.

Kad paniekintų čečėnų tautos kovą dėl valstybės Nepriklausomybės ir priverstų pasaulį patikėti „čečėnišku terorizmu“, Rusijos valdžia ir specialiosios tarnybos suorganizavo teroristinius išpuolius Maskvos ,,Dubrovkos“ teatro komplekse, visame pasaulyje žinomame kaip „Nord-Ost“,  taip pat Šiaurės Kaukazo mieste Beslano mokyklos užpuolimą bei sunaikinimą su mokiniais ir įkaitais.

Rusijos armija ir įvairių specialiųjų tarnybų padaliniai Čečėnijoje vykdė baudžiamąsias operacijas: masiškai šaudė ir žudė taikius gyventojus, rengė pogromus, gyventojų grobimus, kankinimus, prievartavimus, slaptus masinius laidojimus, nuolatinius „valymus“. Nužudytųjų ir nukankintųjų palaikus parduodavo giminėms ir artimiesiems. Rusija Čečėnijos teritorijoje įrengė keliasdešimt koncentracijos stovyklų, kuriose žiauriai tardė, kankino, prievartavo ir žudė įvairaus amžiaus ir lyties čečėnus, net ir vaikus.

Be žmonių aukų, Čečėnija patyrė nepataisomų ekonomikos, infrastruktūros, kultūros ir švietimo nuostolių. Buvo naikinami ištisi miestai ir gyvenvietės, gamyklos ir fabrikai, kultūros, mokslo ir medicinos įstaigos, architektūros, istorijos ir kultūros paminklai.

Metų metus trunkantys bombardavimai ir artilerijos apšaudymai katastrofiškai užteršė vandens išteklius, dirvožemį ir orą. Nepataisomai suniokota gamtinė aplinka, flora ir fauna. Nuo ilgai trunkančio karo veiksmų Čečėnijoje masiškai miršta gyventojai, gimsta vaikai su įvairiais fiziniais ir protiniais negalavimais, kyla įvairiausios nepagydomų ligų epidemijos.

Rusija Čečėnijoje pažeidė visus  tarptautinės teisės principus bei normas, apibrėžiančias karo veiksmų metodus ir priemones. Rusija panaudojo visų rūšių ginkluotę, net  uždraustą tarptautinėmis konvencijomis, ir  cheminį ginklą bei ginklus su nuskurdintu  uranu. Čečėnija buvo paversta  mirties zona.

Tarptautinės organizacijos ir pasaulio valstybių lyderiai neįvertino Rusijos karo veiksmų Čečėnijoje, vykdomų prieš visą tautą. Nepareikalavo Rusijos atsakomybės už nusikaltimus čečėnų tautai.

Kur teisė ir teisingumas?

Daugiau kaip 300 tūkst. čečėnų paliko savo Tėvynę ir tapo pabėgėliais. Šis procesas tęsiasi iki šiol. Kiekvienais metais iš Čečėnijos į Europą bėga dešimtys tūkstančių žmonių, negalinčių gyventi savo valstybėje dėl kriminogeninės situacijos, bėga nuo teroristinio režimo, represijų ir priespaudos, įvestos Rusijos valdžios Čečėnijoje.

Mes,  Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai, manome, KAD  RUSIJA:

prieš čečėnų tautą keletą amžių vykdo sunkiausius nusikaltimus;

paneigia čečėnų tautos teisę  saviraiškai ir valstybės Nepriklausomybei;

1785-1864 Kaukazo karo metu ir karinio įsiveržimo į Čečėnijos Respubliką Ičkeriją 1994-1999 metais Rusija čečėnų tautą kolonizavo.

Mes, vadovaudamiesi humaniškais tikslais ir teisiniais principais, KVIEČIAME JUS:

  1. Vadovaujantis tarptautinės teisės ir teisingumo principais įvertinti Čečėnijos problemas.
  2. Atlikti visapusišką objektyvų Rusijos karo nusikaltimų čečėnų tautai ir                     nusikaltimų žmogiškumui tarptautinį tyrimą.
  3. Patraukti nusikaltėlius tarptautinėn atsakomybėn už  karo nusikaltimus, padarytus čečėnų tautai.

Prašome  kiekvienais metais gruodžio 11 dieną tylos minute pagerbti Rusijos karo Čečėnijoje aukų atminimą.

Tarybos pirmininkas  L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius  A. Budriūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, V. Augustinas,  A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,   J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius,   J. Parnarauskas, G. Rotomskienė,   P. Sakalauskas,  M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteirauti: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111,

Adresas korespondencijai Balsių 59. LT-08400, Vilnius

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com