DĖL ŽUVININKYSTĖS PATIRTIES LENKIJOJE

           ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“ 

ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

L.Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel+370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Jo Ekscelencijai Lenkijos Respublikos Prezidentui Andrzej Duda

Lietuvos Rrespublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen 

Lenkijos Respublikos Parlamento Pirmininkei Elzbieta Witek

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lenkijos Respublikos  Ministrui Pirmininkui Mateusz Morawiecki

Lietuvos Respublikos Seimo nariams 

Lenkijos Respublikos Parlamento nariams

Žvejams

Žiniasklaidai           

                      DĖL ŽUVININKYSTĖS PATIRTIES LENKIJOJE 

                          Vilnius,  2021-03-30

Pagal Seimo nutarimą Nr. XIII-2955 „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“ šiais metais vyks daugybė renginių ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. 

    Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su koalicijos partneriais ir rėmėjais  2020-12-11 priėmė Seimo nutarimą, kuriame parašyta BUS UŽDRAUSTA VERSLINĖ ŽVEJYBA. 

    Po šio Seimo nutarimo dešimtys žvejų verslininkų organizacijų kreipėsi į Lietuvos vadovus, valstybės pareigūnus, politikus aiškindami, kad taip negalima daryti  nes pažeidžia LR Konstituciją, v alstybės turtas perduodamas vienai socialinei grupei – žvejams mėgėjams, kai likusieji Lietuvos piliečiai negalės įsigyti Lietuvos gėlavandenių žuvų, kurias parduotuvėms pateikia žvejai verslininkai, turizmo mėgėjai negalės įsigyti šviežiai rūkytų žuvų, kai be darbo paliekami ir žvejai verslininkai ir jų produkcijos perdirbėjai, kai bus sunaikinti teisėti Lietuvos žmonių lūkesčiai. Į siunčiamus  raštus Lietuvos vadovams, valstybės pareigūnams, politikams   sekdavo – padėkojimai  už informaciją, kai kada buvo rašoma persiuntėme susipažinimui, o dažniausiai visiška tyla,  jokios reakcijos ir jokio atsakymo. Buvo jaučiama, kad valstybės institucijose, nesitariant su žvejais ir mokslininkais rengiamasi įgyvendinti  Seimo nutarimą. 

    2021-03-09 dieną buvo parašytas kreipimasis   „Dėl krikščionių demokratų nekrikščioniškos veiklos“  Jo  Šventenybei Popiežiui Pranciškui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchams, Lietuvos, Europos Sąjungos institucijų ir Pasaulio valstybių vadovams.   Dokumentas lietuvių ir anglų kabomis buvo patalpintas internetinėje svetainėje www.fisheryabc.eu   ir buvo išsiųstas  adresatams tame tarpe ir Lenkijos vadovams.

    2021-03-15 dieną  40 Seimo narių užregistravo įstatymo projektus Nr. XIVP-343, Nr. XIVP-344 ir Nr. XIVP-345 dėl verslinės žvejybos draudimų (Aistė Gedvilienė, Ingrida Šimonytė, Andrius Vyšniauskas, Linas Jonauskas, Andrius Mazuronis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Mažeika, Audrius Petrošius, Arūnas Valinskas, Viktoras Pranckietis, Romualdas Vaitkus, Kasparas Adomaitis, Tomas V. Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas, Artūras Skardžius, Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, Vaida Giraitytė, Emanuelis Zingeris, Tomas Bičiūnas, Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Laima Andrikienė, Mykolas Majauskas, Algis Strelčiūnas, Arvydas Pocius, Jurgita Sejonienė, Irena Haasė, Dalia Asanavičiūtė, Sergejus Jovaiša, Domas Griškevičius, Matas Maldeikis, Andrius Kupčinskas, Paulė Kuzmickienė, Valdas Rakutis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Žygimantas Pavilionis).   

    Lietuva yra VIENINTELĖ PASAULIO VALSTYBĖ, kur viskas daroma, kad būtų uždrausta verslinė žvejyba ir būtų priešinami žmonės.

    ATKREIPTINAS DĖMESYS, kad Lietuvoje yra  apie 30 labai gilių ežerų, kuriuose veisiasi ir verslininkai gaudo seliavas. ŽINOMA, kad seliavos masiškai išmiršta kas 5 – 6 metai ir kad jų labai sunku pagauti net ir labai įgudusiems žvejams mėgėjams. Įstatymų rengėjai nutarė uždrausti ir seliavų gaudymą, kad nė vienas verslininkas negalėtų uždirbti keletą šimtų eurų.  

Lietuvą valdantys žuvininkystės klausimus sprendžia pagal „Lašišos dienoraščio“ teikiamą informaciją.  40-ies  iniciatorių tarpe šalia A. Gedvilienės esanti I. Šimonytė sustiprino dokumentą, kad nebijodami visi pasirašytų verslinės žvejybos naikinimo tris įstatymo projektus.  Įstatymų projektuose viskas daroma, kad kuo greičiau sunaikinti verslinę žvejybą. Jiems net nesvarbu, kad svarbiausia žuvų išteklių gausinimo priemonė yra bet kokios žvejybos uždraudimas. Tai ir kitos priemonės buvo siūlomos ne kartą-BUVO  ATKAKLIAI  NEREAGUOJAMA, nes reikėjo pasitarnauti „Lašišos dienoraščiui“ ir tuo pačiu galimai Gazpromui.

 PAŽYMĖTINA, kad 2020 metų rinkiminėje kampanijoje krikščionių  demokratų  

lyderė I. Šimonytė (nr. 1), buvusi kandidatė į prezidentus,  šalia esantys partijos įžymybės  A. Gedvilienė (nr.  20), M. Majauskas (nr. 16) bei  ambasadorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas  majoras A. Pocius (nr. 31) kvietė uždrausti verslinę žvejybą VERSLINEI ŽŪKLEI NE!

    Krikščionys demokratai per žvejų verslininkų lavonus veržėsi į valdžios olimpą. 

Lietuva kaip ir Lenkija yra labai ežeringas kraštas. Lenkijos  Parlamentas, Vyriausybė ir  savivalda suteikia išskirtines teises valstybės, nuosavus ir nuomojamus vandens telkinius naudoti ir mėgėjiškai, ir verslinei žvejybai. Ten verslininkų sugautų šviežių, specialiai apdorotų arba išrūkytų  žuvų galima įsigyti pakelėse, paežerėse, kaimų ir miestų parduotuvėse. Ten žvejams mėgėjams už papildomą užmokestį gali būti suteikiamos įvairiausios paslaugos. 

 Lenkijoje  Prezidentas, kandidatai į Parlamentą, abiejų Parlamentų rūmų deputatai,  ministrai, merai, viršaičiai tolerantiškai viską daro, kad žvejybos verslas klestėtų, kad  būtų daugiau surenkama lėšų į valstybės biudžetą. kad mokslo pagrindais būtų vadovaujama žuvininkystė, kad būtų gausinami vandens ištekliai, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos,   kad žvejų mėgėjų laimikiai būtų gausūs. Ten nėra sukelto politinio antagonizmo ir priešpriešos  prieš  žvejus verslininkus. Ten viskas sprendžiama vadovaujantis moksliniais  tyrinėjimo darbais. Ten žymiai mažiau  žuvininkystę reguliuojančių teisės ir poįstatyminių aktų. 

    Ten įvairių vietinių žuvų pilnos parduotuvės, daug jų eksportuojama uždirbant valiutą ir niekas nerekomenduoja sunaikinti verslinę žvejybą ir prisivežti žuvų iš užsienių – turbūt ten tokie iniciatoriai  būtų  paskelbti PERSONOMIS NON  GRATA, o kai kur tokie vadinami INKVIZITORIAIS. 

PRIMENAME, kad  2006 – 2009 metais su Kaliningrado sritimi ir Lenkija dalyvaujant Latvijai, Baltarusijai ir Ukrainai buvo vykdomi  Europos Sąjungos finansuojami projektai INTERREG (vadovas A. Domarkas)  ir TACIS (Kaliningrado srities vadovas L. Kerosierius). Projektų metu buvo sprendžiami verslinės ir mėgėjiškos žuvininkystės, pasienių bendruomenių aktyvaus susibūrimo ir mokslinių tyrinėjimų klausimai. Buvo išleista 19 leidinių.- knygų. 

Aplinkos ministerija kasmet moksliniams  tyrimams  skiria apie 120 tūkstančių  eurų, apie  800 tūkstančių  eurų moksliniams tyrimams paskirta Aplinkos apsaugos agentūrai tačiau 40 Seimo narių komanda vadovaujama A. Gedvilienės pateiktuose 3-se aukščiau paminėtuose projektuose nepateikė nė vienos mokslininkų citatos apie žuvų išteklius, apie Europos Sąjungos finansuojamas studijas.

PRIDEDAME studijos skyrelį apie Lenkijos vidaus vandenų verslinę žvejybą, kurios medžiagą parengė Žuvininkų sąjungos prezidentas  Algirdas. Domarkas. 

PRAŠOME Gerbiamus Lietuvos Prezidentą, Seimo  Pirmininkę ir Ministrę Pirmininkę sudaryti darbo grupę iš Seimo narių, mokslininkų, valstybės pareigūnų, verslinės ir mėgėjiškos žuvininkystės bei profesinių sąjungų  atstovų nuvykti į Lenkiją susipažinti  su verslinės ir mėgėjiškos žvejybos organizavimo klausimais. Nesant galimybės skubiai nuvykti į Lenkiją reikėtų gauti iš Lenkijos įstatymus ir poįstatyminius aktus ir lenkų  patirtį apie verslinės ir mėgėjiškos žvejybos organizavimą ir parengus pažymą iki prasidedant Seime įstatymų svarstymo procedūroms išplatinti Seimo nariams, žvejams, žiniasklaidai, visuomenei. 

Lenkijos  patirtis sudarytų sąlygas geriau susipažinti su šiuolaikinėmis žvejybos organizavimo patirtimis ir nesiimti drastiškų žvejybos verslo draudimo priemonių.   

PAŽYMIME, kad Lenkijos vadovybė ir partijos viską daro, kad didėtų gyventojų užimtumas, kad racionaliai būtų panaudojami žemės plotai. Lietuvoje tūkstančiai hektarų žemės dirvonuoja. Ten stengiamasi, kad  Lenkijos mėlynieji plotai būtų kuo racionaliau išnaudojami.

Turime vilties, kad  Lietuvos vadovai per 20 kalendorinių dienų painformuos mus apie aukščiau pateikto prašymo įgyvendinimą.

Jūsų Ekscelencijos Lenkijos vadovai, jeigu Lietuvos vadovai nepatenkins mūsų aukščiau pateikto prašymo – tai  prašome Jūsų leisti su juo žvejų verslininkų, mokslo ir profesinių sąjungų atstovams kreiptis į Jus.  

Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas  Leonas  Kerosierius

Pasiteiravimui tel.   8674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com    www.fisheryabc.eu

PRIEDAS

2.2.4. Lenkijos vidaus vandenų verslinės žvejybos apžvalga

   Lenkijoje yra 9300 ežerai, didesni kaip 1 ha. Daugiausia jų šiaurėje (Mozūrijos ir Pamario ežerynai) ir Didžiosios Lenkijos bei Liubušo ežerynuose. Jų bendras plotas yra apie 281 000 ha, o tai sudaro maždaug 1 procentą šalies ploto. Beveik visi ežerai ledyninės kilmės. Šiaurės rytų regionas, žinomas kaip Mozūrijos ežerynas, yra retai apgyvendintas ir miškingas, jame yra daugiau nei 2500 ežerų (apie 142 000 ha). Didžiausias ežeras – Sniardvai, jo plotas 113,8 km2, antras pagal dydį – Mauras (Mamry, 104,4 km2), giliausias yra  Ančios ežeras (108,5 m). Pamario (Pomeranijos) ežerų krašte yra apie 4000 ežerų (kurių bendras plotas -115 000 ha). Pajūryje yra lagūninių (Lebsko, Gardno) ir deltinių (Dąbie, Druzno) ežerų.

   Didžioji dalis Lenkijos upių priklauso Baltijos jūros baseinui. Dauguma jų (90 proc.) yra Vyslos ir Odros upių baseinuose. Bendras plotas – apie 140 000 ha.

 Ant upių yra tik kelios didesnės vandens talpyklos. Visų jų plotas – apie 55 000 ha.

 Kitokių vandenų (karjerų telkiniai ir t.t.) plotas – apie 40 000 ha. Bendras visų vidaus vandenų plotas – apie 600 000 ha, iš jų žuvininkystei naudojama apie 480 tūkst. ha. Beje, kitaip negu Lietuvoje Vislos ir Ščecino įlankos nėra skaitomos vidaus vandenimis.
Lenkijos vidaus vandenyse iš viso pastoviai gyvena 55 žuvų rūšys.
Ežerai, upės ir vandens talpyklos yra valstybės žinioje. Jie (išskyrus kelias saugomas teritorijas) yra apjungti į maždaug 2500 žvejybinių rajonų (plotų), kurių plotas nuo kelių iki kelių tūkstančių hektarų.

    Lenkija yra viena iš 20 – ies ES šalių, kuriuose vykdoma verslinė žvejyba. Versliniai žuvų sugavimai Europoje pastaruosius 25 metus pastoviai mažėja. Visose ES valstybėse verslinės žvejybos vidaus vandenyse ekonominė reikšmė menka, tačiau atskiruose regionuose ji svarbi kaip tradicija ir kultūros dalis. Taip yra ir Lenkijoje. Versliniai sugavimai Europos Sąjungos vidaus vandenyse sudaro apie 0,3 % bendro ES žvejų laimikio (ec.europa.eu/eurostat/statistics). Nepaisant to, kad žuvininkystės sektorius sudaro tik nedidelę dalį Lenkijos bendrame vidaus produkte, jis daro didelį poveikį socialinei ir ekonominei kai kurių regionų gerovei. Yra net specialus Lenkijos Olštyno Stanislovo Sakovičiaus vidaus vandenų žuvininkystės institutas,  su kuriuo 2010 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis galioja iki šiol (anksčiau su Lenkijos žuvininkystės institutu bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta tuometinio Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro, kuris 2010 m. buvo reorganizuotas). 

   Žuvų išteklių naudojimo reguliavimas vykdomas pagal dešimtmečius žuvininkystės ekonominius planus. Jie yra paruošiami visiems žvejybiniams rajonams (plotams). Manoma, jog žuvų išteklių atkūrimas yra labai svarbus žuvininkystės elementas ir tik jo dėka galima žvejoti ungurius, žiobrius, sykus, lašišas, šlakius, marguosius upėtakius, seliavas.

  Lenkijoje versline žvejyba ir žūkle žuvivaisos tikslais gali užsiimti tik valdžios įgalioti personalūs ir juridiniai asmenys. Tik šie asmenys gali dalyvauti  Lenkijos vandenų valdymo regioninių valdybų organizuojamuose konkursuose gauti teisę naudoti žvejybinio rajono (ploto) vandenis žvejybai. Didžioji dalis žvejybinių plotų naudotojų apsisprendžia juos naudoti tik rekreacinei žūklei (pvz., dauguma Lenkijos meškeriotojų asociacijos padalinių), kita dalis nusprendžia suderinti verslinę ir rekreacinę žūklę. Plotų naudotojas gali valdyti vieną ar kelis žvejybinius rajonus (plotus), kurių bendra teritorija gali siekti tūkstančius hektarų. Esančius maždaug 2500 žvejybinius rajonus (plotus) valdo apie 800-900 valdžios įgaliotų personalių ir juridinių asmenų. Jie privalo teikti informaciją apie verslinius ir mėgėjiškus sugavimus, bet realiai tai daro tik apie 400 plotų naudotojų, valdančių apie 400 000 ha vandenų ploto (o tai yra apie 80 proc. viso vidaus vandenų ploto) iš 1800 žvejybinių rajonų (plotų).

Informacija apie žvejybos plotų naudotojus

 Vidaus vandenų žuvininkystėje dirbo 3 515 žmonės, o jūrų žvejyboje – 2 378 žmonės (iš jų 3% buvo moterys). Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Danijoje milijonui gyventojų tenka mažiau nei 20 vidaus vandenų žvejų verslininkų, Lenkijoje – 20 (18),  Lietuvoje – daugiau nei 100. 

    2017 m. buvo užregistruoti 834 žvejybiniai laivai. Daugiau nei 75% laivų buvo trumpesni nei 12 m ir naudojo pasyvius įrankius.

 Lenkijos Respublikos vidaus vandenyse sugauta produkcija 2014-2018 m. (tonos)

Šaltinis – http://www.fao.org/fishery/facp/POL/en#CountrySector-Statistics. 

Matyt, aukščiau esančioje lentelėje turimi omenyje bendri versliniai ir mėgėjiški sugavimai. Žemiau esančioje lentelėje yra Lenkijos institucijų pateikti duomenys apie vien verslinius sugavimus.

Lenkijos Respublikos vidaus vandenyse sugauta verslinė produkcija 2015-2019 m. (tonos)

* – duomenys tik apie sugavimus iš 270 00 ha ežerų  (iš viso yra apie 480 tūkst. ha) ŽINOTINA, kad 2013 – 2015 metais Lietuvos valdžia uždraudė ežeruose ie Kauno mariose verslinę žvejybą 

Pastaba: lentelėje pateikti duomenys apie tas žuvų rūšis, kurios kiekvienos sugauta ne mažiau kaip 100 t/m.

   Lenkijos Baltijos jūros pakrantės ilgis yra 528 km, joje yra 74 uostai, žvejybos prieglaudos ir iškrovimo vietos. Lenkijos teritoriniai vandenys užima 8 628 kv. km.  

    2017 m. iš viso pagauta 226 400 tonų žuvų (208 300 tonų jūroje ir 18 100 tonų vidaus vandenyse). Taigi vidaus vandenyse sugaunama 8,7 proc. viso žuvų laimikio. Palyginimui Lietuvoje sugavimai vidaus vandenyse sudaro apie 0,8% bendro Lietuvos žvejų sugauto žuvų kiekio. 

 Sugavimai Lenkijos respublikoje 2014-2018 m. (tonos)

 Verslinė žvejyba ES pastoviai traukiasi dėl konkuravimo su mėgėjų žvejyba, akvakultūra, dėl mažėjančio pelningumo, verslinės žvejybos uždraudimo kai kuriuose telkiniuose dėl aplinkosauginių ar socialinių priežasčių. Net ir Lenkijoje, kurioje sudarytos visos sąlygos verslinės žvejybos plėtrai, versliniai sugavimai mažėja. Šioje šalyje yra apie 1,5 mln. aktyvių žvejų mėgėjų.

     Lenkijos vidaus vandenyse gyvena trys vėžių rūšys – plačiažnyplis Astacus astacus ir siauražnyplis  Astacus leptodactylus bei rainuotasis Orconectes limosus. Apie dvidešimt metų buvo bandoma įveisti ketvirtąją rūšį – žymėtąjį vėžį, bet stabilių populiacijų taip ir nepavyko sukurti. Iš visų rūšių tik plačiažnyplis vėžys turi didesnę verslinę reikšmę. Po antrojo pasaulinio karo tiek plačiažnyplio, tiek ir siauražnyplio vėžių ištekliai žymiai sumažėjo. 1958 metais jų bendras laimikis buvo 58 tonos, 1969 metais – 28 tonos. Nuo 1980 m. buvo vykdomi vėžių veisimo darbai. Visgi versliniai laimikiai mažėjo ir praeito amžiaus pabaigoje jie nukrito iki 3 t/metus. Plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžiai begyvena tik atskiruose vandens telkiniuose, tuo tarpu rainuotasis vėžys tapo įprasta rūšimi daugumoje gėlavandenių telkinių.

Akvakultūra

Lenkijoje yra apie 85 000 ha žuvininkystės tvenkinių. Juose auginami daugiausia karpiai ir upėtakiai. Akvakultūroje Lenkijoje 2017 m. išauginta 38800 tonų žuvų, tai sudaro 14,6 proc. nuo tais pačiais metais sužvejotų 265200 tonų žuvų. 2018 m. akvakultūros produkcija pasiekė 43361 t. Bendras užimtumas akvakultūroje, dirbant visą darbo dieną ir ne visą darbo dieną, buvo 6 262 žmonės.

Lenkijos respublikos akvakultūros produkcija 2014-2018 m. (tonos)

Žuvų perdirbimas ir prekyba

   Lenkijos žuvų perdirbimo pramonė sparčiai vystosi po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais. 2017 m. žuvies ir žuvininkystės produktų importas siekė 2,3 milijardo USD, o eksportas – 2,2 milijardo USD. Buvo apskaičiuota, kad 2016 m. vienam Lenkijos gyventojui teko maždaug 11 kg žuvies.