Jei tvirtai laikytis obalsio – kalbėkime lietuviškai, – tai ir šį straipsnio pavadinimą derėtų išversti į Tautinę šneką. Bandom. Informacija – tai yra žinios, o jos valdymo (žinau – valdau) pagrindas, taigi, ypatingai svarbus valstybingumo faktorius. Priešdėlis „dez“ lietuviškai reikštų žinių nepatikimumą. Ar įsivaizduojate kaip susibalamutina visa valdymo sistema, gaudama netikras žinias?
Taigi, dezinformacija lietuviškai būtų – trumpas bet skambus žodis „melas“.
Melas – tai vienkartinis žinių iškraipymas, o pastovus – tai jau melagystė.Va šitaip turėtų vadintis ir siūlomas straipsnis – Melagystė – tačiau neskamba ir baigta. Ypač jei šį žodį vartoti šalia valstybingumo reikalų.
Na patys pasvarstykite, kaip atrodo valdžios dezinformacija, korupcija, afera, finansinė krizė ir tie patys veiksmai lietuvių kalba – melagystė, grobstymas, sukčiavimas, vagystė? Na labai jau neprašmatniai ir todėl neįdomiai.
Net ir senovės pasakoriai gražino ir puošė šiuos neišvaizdžius žodelius bei jų vartotojus (dažniausiai raganas ir vilkus) varė pas kalvį raudongalvį, kad jiems liežuvius paplonintų… Ir prabildavo raganos bei vilkai lakštingalų trelėmis, kad net širdis apsaldavo. Iš to kilo ir priešpriešinis posakis „baik trelinti“, tai yra meluoti! Melagiai susiprato ir išvedė pirmąją melagysčių taisyklę: nebūk per saldus, nes praris ir ne per kartus, nes išspjaus! Va, nuo šios taisyklės ir prasideda melagysčių kūrimas, švietimas ir įdiegimas į valstybės gyvenimą. XX amžiuje šio mokslo saldūs vaisiai buvo dėstomi partinėse mokyklose, tiek bendrojo lavinimo rėmuose – partinei nomeklatūrai – tiek ir akademiniame lygyje – partijos Centro komiteto vadovams.
Tiesa, po „perestrojkos“ Lietuvos Seimas panaikino ir partines mokyklas ir jų diplomus, tačiau labai išmintingai „pamiršo“ partinių akademijų moksliukus. Tik šito dėka šiandien mes turime ir Prezidentę, baigusią Maskvos partinę akademiją…
Bet grįžkime prie melagysčių mokslo pasiekimų ir viršūnių. Pagal melavimo būdą, tikslą ir rezultatus melagystės skirstomos į propagandą, politiką, diplomatiją. Šios trys melagysčių rūšys taikomos skirtingoms žmonių grupėms ir siekiant skirtingų tikslų.
Universaliausia (lietuviškai – visiems tinkama) yra propaganda. Reikėtų ir šį žodį išversti į lietuvių kalbą, bet straipsnis tada panešėtų į žodyną,. Todėl palikime jį, juo labiau, kad ir taip šis žodis labai panašus į gandonešį.
Taigi, propaganda propagandai nelygi. Sakykime pokario laikotarpy už „geležinės uždangos“ slaptomis klausomas „Amerikos balsas“ išlaikė Lietuvos partizanus miškuose 10 metų!!! O pasirodo, kad tai KGB amerikonų vardu vis žadėjo „ateiti išvaduoti“…
Šis būdas melagysčių moksle vadinamas „informacinė neutralija“.
Šiandien – atvirkščiai: nuo žinių „cunamio“ žmonija nebežino kaip ir išsigelbėti, kuo patikėti, o kuo ne.Todėl kuriami dvigubo pasitikėjimo šaltiniai – dažniausiai „persekiojamieji“ – ir jie tada tampa kaip ir „adekvačių“ žinių skelbėjai, nes teikia ir tokią, ir anokią (priešingą) dokumentaciją, o jūs, maždaug patys atsikaskite tiesą…
Pats akivaizdžiausias toks žinių „cunamio“ pavyzdys „WikiLeaks“ ir vargšu persekiojamu herojumi padarytas jos įkūrėjas Julianas Assange. Jo paskleistos melagystės, kaip „išvogta“ „slapta“ informacija padarė daug pasaulinio masto žalos tiek Libijos ir Sirijos vidaus reikalams (sukilėlių), tiek biologinio ginklo (užkrėstų vakcinų), išplatinime, tiek dirbtinas šalių ekonomikos ir finansinių krizių aktyvinimas.
Yra būdų ir kaip tokių melagysčių potvynių pranašautoją atpažinti.Ogi teisybės pusėje yra tokia taisyklė – pasakyk , kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu!
Tai, „WikiLeaks“ autoriaus draugas – milijonierius bankininkas Rotšildas, o rėmėjai – to milijonieriaus įvairios tarptautinės kompanijos, kaip „Amnesty Internaction“, „Financial Times“, ir eilė susietų tarptautinių bankų, kurie vis apdovanoja J.Assange ir apdovanoja solidžiai…
Tai ir Lietuvoje, peržiūrėjai, kad tą ar aną žiniasklaidą ar organizaciją remia, ir žinai kieno naudai jis dirba. Didžiausią organizaqcinį tinklą – net 20 dukterinių padalinių sukūrė pasaulinio sukčiaus Sorošo įkurtas Atviros Lietuvos Fondas, bei paremtas 200 milijonų litų!!! Ir iškart aišku, kad šios organizacijos dirba globalizmo, o ne Lietuvos Tautos naudai.
Retkarčiais patys melagysčių autoriai išsiduoda, kas beesą! Pavyzdžiui, kaip garantuotai už katalikiško „Bernardinai“ pavadinimo pasislėpęs tinklapio vyr. redaktorius ėmė ir apsiskelbė, kad jis didžiuojasi beesąs ir gėjus, ir žydas!!! Tai kokią jis ideologiją skleidžia savo sveitainėje? Aha.
Matyt priešingą ir katalikybei ir Tautiškumui. O kaip pavadinimas visus apgauna?
Va taip, per rėmėjus galima nusistatyti tikruosius melagius ir tų melų skleidėjus. O per šią grandinę ir tą siekiamą politiką, kuri po melais paslėpta raudona (dažniausiai) linija eina!
Sakykime, taip propaguojama „rinkos teorija“ ar „bankinė krizė“ praktiškai yra akivaizdžiausia politinė propaganda (melagystė), dangstanti juodų juodžiausią dirbtinę konkurencijos be konkurentų situaciją versle ir imitacines bankų griūtis, tuo lyg ir „teisėtai“ apgrobiant ir sužlugdant milijonus žmonių. Panašiai kaip „Snoro“ banko nebaigta epopėja ar AE statyba Lietuvoje, kurią paneigia jau pirmas nepakeičiamas argumentas – tektoninė zona! Ir viskas. Nors šiuo atveju AE statybą neigia ir ekonomika (vietoj pelno nuostoliai), ir planavimas, statyba bei eksploatacija (nėra specialistų) ir finansai (reikia skolintis).
Lietuvoje šitokius Tautą žlugdančius teorinius „šedevrus“ labai išmoningai kuria suinteresuotos ekonominės grupuotės, kurioms „politkorektiškus“ įstatymus priiminėja tiek pozicijoje, tiek opozijoje esantys parlamentarai, o pastaruoju metu – netgi solidariai abi pusės ir centras kartu!!!
Bet aukso laikas (Seimo kadencija) baigiasi ir politiniai žaidimai (melagystės) persiformuoja į diplomatinius.
Akivaizdu, kad galioja taisyklė trečias kartas nemeluoja. Taip ir konservatoriams trečią kartą apgauti rinkėjų jokiais pyragais nepasiseks. Nebent „užlūžę kompiuteriai“ padėtų. Dvi kadencijas (trumpą ir dvigubą) atsėdėję Seime socdemai irgi prie komunistinio taip ir neprisiaugino „žmogiškojo veido“, nors Švedija visokeriopai mačijo.
Taigi, lieka kurti naujas struktūras, programas ir vadus, kaip kad diktuoja inovacijos mokslas: nauji žmonės, naujos idėjos ir naujos struktūros. Bet be desovietizacijos Lietuvoje politiškai aktyvūs tik buvę ir nepražuvę, tai yra komunistėliai, kagėbistėliai ir rezervistai.
Tai ir matome lyg ir 3-ose naujose struktūrose, bet senus kadrus ir senas programines dainas…Tai buvusius cėkašnikus, marksizmo dėstytojus, sužlugdyto Sąjūdžio – prarastos Lietuvos vilties – daužytojus ir liberalių vaivorykštinių vėliavų dažytojus.
Lenkai tam atvejui turi posakį – kompanija nie vielika, no bardzu pšiemna – ir išskaičiuoja, šiandienos terminologija tariant, tris nusiorientavusias ir jų ideologiją…
Diplomatijos kriterijai nesikeičia, todėl išsiaiškinę rinkimuose kiek dalyvaujančioje organizacijoje nusiorientavusių ir Mordochėj Levi (K.Markso slapyvardžiu) socializmo teoriją palaikančių – nebalsuokite.Tai ta pati biblijinė trijulė (komunistai, kagėbistai, rezervistai), tačiau išmoningai persikrikštiję į nepartinius, buvusius sąjūdinius, Lietuvos-Lietuvoje (gaila, kad ne širdyje) sąrašinius ir visokio kitokio plauko, bet nuolatinius…
Diplomatinė melagystė pasižymi gražiomis manieromis kalbomis ir mokslingais rėmėjais, tačiau lemiamu (rinkimų pabaigoje)momentu trenkiama dezinformacinė bomba (melagių melagiausias melas) ir trenkiama, kai nelieka laiko ją paneigti. O po rinkimų laimėtojų juk nieks neteisia?
Bet vienas lauke karys – ne karys. Dar būtina į rinkimų konkurentų tarpą įkorporuoti savą destruktorių – o čia tai kiaulystė!! Sakykime, į visų širdingai remiamą antipedofilinį „Drąsos kelią“ įkorporuoti…pederastą?!! Jau vien jo epopėjos išryškinimas kiek rinkėjų nuimtų, o ką bekalbėti kaip jis „nuraitytų“ organizacijos viduje programas, planus ir kitus dokumentus?
Arba. Į jungtinį – nepartinį sąrašą įkorporuoti patį aršiausią komunistą, buvusį centro komiteto narį ir Sąjūdžio Seimo Vyriausybėje, ir būtent toje, kai suformavo Sausio 13-osios įvykius kainų pakėlimu?! O jei įkorporuoti ne vieną ir ne du, o kelis – atsargumo dėlei…
Tai čia šauniausias momentas, prie visų įprastų Lietuvoje metodų. Apie juos kalbant jau drąsiai galime manipuliuoti 10-20 proc. skaičiais.
Nes be įkorporuotų partijos net neregistruoja!!!
Buvo Lietuvoje keli bandymai sukurti “desovietizuotas” partijas, net įrašant į įstatus, kad narystė tik be buvusių komunistais! Tai inkorporuoti savo darbelį atliko ir nei partijos (pvz. – Nepriklausomybės) neliko, nei narių, o pirmininkas – apkaltintas KGB…
Tataigi.
Kaip praplaukti tą melo jūrą rudenio rinkimų metu, vėlgi mums sufleruoja biblija – jūs mane pažinsite iš darbų!
Belieka pažiūrėti buvusių rinkimų programas, pasižymėti ką žadėjo ir netesėjo bei išbraukti tokią grupę iš sąrašų. Dar galima pasižymėti, ką blogai padarė – ir jau tada ne tik už juos nebalsuoti, bet ir draugams, pažįstamiems ir kaimynams pasufleruoti.
Geriausiai, kad būtų paviešinti bent 5 balsavimai už moralius įstatymus (narkotikus, alkoholį, vaikų žinias, Klonio šturmą ir N.Venckienės imunitetą) ir visiems būtų aišku be visų parlamentarų korupcinių uodegų, avarijų ar mergų. Būtų aišku kaip kas vykdė savo rinkėjų priesakus. Ir nereikėtų nei melagysčių, nei politkorektiškumo, nei diplomatijos.
Argi neprivalėtų Vyriausioji rinkimų komisija tokias balsavimo lenteles iškabinti rinkiminiuose punktuose šalia kandidatų sąrašų?
Bet tai šio rudens spalio mėnesio problemos.
Šiandien, rinkiminių sąrašų sudarymo metu visų vadovų rūpestėlis paslėpti „trefnus“, o visuomenės pareiga juos išryškinti ir iš savo sarąšų savalaikiai išpyškinti