2024 m. lapkričio 22 d. 14.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Seimo
rinkimų stebėtojo dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime
“Seimo rinkimų pažeidimai – teismas pažeidimų netirs, o prokuratūra?
Pažeidimų Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Nr.71 analizė.“
Dalyvauja Seimo rinkimų stebėtojas Gediminas Ustinavičius ir stebėtojai iš Londono, rinkimų
kandidatas Einaras Vildė.
2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse
bylose Nr.eR-70-415/2024 atsisakė priimti stebėtojų ir kandidatų skundus dėl Pasaulio lietuvių
rinkimų apygardos Nr.71.
Teismas nesivargino ir net nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo, sprendžiant skundo priėmimo
klausimą, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 189 str. 4 dalies, nustatančios, kad
stebėtojai ir kandidatai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali skųsti VRK
sprendimus tik dėl savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ar rinkimų į Europos Parlamentą balsų
skaičiavimo rezultatų, bet nesuteikiančios teisės skųsti teismui VRK sprendimus dėl Seimo ir
Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų. Pagrįstai manome, kad ši teisės norma
prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., nustatančiam visų asmenų lygybę, ir 30 str., suteikiančiam
visiems asmenims teisę ginti pažeistus interesus teisme.
Teismas net nepasisakė ir dėl mūsų prašymo, sprendžiant skundo priėmimo klausimą,
tiesiogiai taikyti Konstitucijos 29 ir 30 straipsnius.
Teismas tik paminėjo Respublikos Prezidento ir Seimo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą
dėl Išvados pateikimo apie jų išrinkimo pažeidimus. O kur stebėtojų ir rinkimų kandidatų teisės?
Juk Respublikos Prezidento ir Seimo teisės nepaneigia stebėtojų ir tuo labiau rinkimuose
dalyvavusių kandidatų konstitucinių teisių kreiptis į teismą.
Beviltiškas teisės normų kratinys Rinkimų kodekse ir šališkumo net neslepiančios VRK
elgesys ne tik padarė bet kokius rinkimus Lietuvoje neįmanomus organizuoti ir vykdyti, bet ir
visiškai diskreditavo demokratine save prisistatančios Lietuvos Respublikos gyrimąsi apie
tariamai demokratinius rinkimus Lietuvoje. Rinkimus, kuriuos ir stebėtojai paminėti.
Tik “pamirštama“ paminėti, kad su tokiu Rinkimų kodeksu ir tokiomis teismams
nustatytomis „taisyklėmis“ ir tokiu rinkimų organizavimu bei vykdymu, kuomet su pačiame
svarbiausiam valstybės įvykyje – rinkimuose – su rinkimų biuleteniais, kurie yra griežtos
apskaitos dokumentai, elgiamasi, kaip su paprastais popiergaliais. Tariama ir apsimestinė
stebėtojų ir net kandidatų teise kreiptis į teismą visiškai diskredituota pati demokratinių rinkimų
idėja ir prasmė – ir rinkimų stebėtojai, ir net patys rinkimuose dalyvaujantys VRK įregistruoti
kandidatai – jie net neturi realios teisės kreiptis į teismą dėl VRK savavaldžiavimo!
Stebėtojų teisėtai prašomų rinkimų dokumentų VRK neteikia arba teikia tik dalį ir
dažniausiai į stebėtojų prašymus atsako tik po rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, t. y. tada,
kai stebėtojai negali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kreipkitės, stebėtojai į
Regionų teismą, kur rezultatą pasieksite tada, kai jau bus kiti rinkimai.
Atvira patyčia iš stebėtojų statuso ir net beteisių kandidatų.
Tačiau stebėtojai darbą tęsia. Pirmosios žinios dėl Seimo rinkimų gautos iš prokuratūros.
Spaudos konferencijoje bus paaiškinta VRK ir Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje
sukurta visiško chaoso ir absurdo situacija, organizuojant ir vykdant Seimo rinkimus Pasaulio
lietuvių rinkimų apygardoje Nr.71. Šioje rinkimų apygardoje paštu balsavę rinkėjai neturi jokių
garantijų, kad tai jų užpildytus ir siųstus balsus “suskaičiavo” balsavimo komisijos Lietuvos
ambsadose ir konsulinėse įstaigose užsienyje.