2024 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo
Vaišvilos spaudos konferencija “Kodėl VRK bijo viešumo?“.
Spaudos konferencijoje dalyvauti kviečiama LR VRK pirmininkė Lina Petronienė.
https://www.youtube.com/watch?v=gO0U19ppmNs
Vienbalsiai priimtu 2024-09-26 sprendimu Nr.Sp-252 VRK nutarė, kad Zigmas Vaišvila,
pasinaudodamas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro statusu, kuriam, anot VRK,
suteikiama privilegija rengti spaudos konferencijas naudojantis valstybės biudžeto lėšomis,
spaudos konferencijose skleidė Eduardo Vaitkaus ir Lietuvos liaudies partijos politinę reklamą.
VRK savo iniciatyva pusmetį tyrė šias spaudos konferencijas ir nutarė, kad jose nebuvo
užtikrintas rinkimų kandidatų lygiateisiškumas, nes Z. Vaišvila į jas „formaliai“ kvietė visus
kandidatus. Į Z. Vaišvilos klausimą, kaip galima visus pakviesti ne „formaliai“, VRK atsakymo
nesugalvojo. Matyt, reikėjo neformaliai, t. y. neskaidriai, kviesti juos.
Kodėl E. Vaitkus ir Lietuvos liaudies partija paskelbti kaltais dėl to, kad kiti kandidatai
neatvykdavo į spaudos konferencijas, VRK taip pat neatsakė.
Neatsakyta į klausimus ir dėl to, kodėl šis tyrimas vykdytas be jokio skundo, kas yra būtina
tyrimui pradėti, kodėl netirtos kitų kandidatų – Seimo narių, Respublikos Prezidento Gitano
Nausėdos ir Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės – spaudos konferencijos, kodėl
informacijos pateikimas apie VRK vykdomus rinkimus – tai politinė reklama.
Diskusija buvo įspūdinga, nes VRK ne įrodymais, o spėlionėmis grindė teiginius, kad šioms
spaudos konferencijoms išleistos „didelės valstybės lėšos“, kad tuo atveju, jei spaudos
konferencijose būtų dalyvavę kiti dalyviai, Z. Vaišvila jų atžvilgiu būtų pasisakęs labai neigiamai.
VRK savo sprendimą grindė spėlionėmis ir net VRK nario Maksimo Reznikovo aiškiaregystėmis.
Tad šį klausimą aiškinsimės teisme.
Neišgirdome ir jokio protingo, sąžiningo paaiškinimo dėl šio VRK sprendimo, išskyrus politinį
užsakymą ar VRK kerštą. Mat ištirtose 27 Z. Vaišvilos spaudos konferencijose dauguma jų buvo
skirta aktualiausioms valstybės problemoms ir VRK veiklai bei pažeidimams rinkimų metu
nušviesti. Neatsikirsta į Z. Vaišvilos argumentą, kad VRK negali vertinti spaudos konferencijų,
kuriose nušviesta ir kritikuota pačios VRK veikla, nes universalus teisės principas nustato, kad
niekas negali būti teisėju savo byloje. Tyla, anot tautos išminties, reiškia sutikimą su šiuo
argumentu.
VRK pažeidė ir Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnį, užtikrinantį piliečiams teisę kritikuoti
valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudžiantį persekioti už kritiką.
Tačiau liūdniausia yra tai, kad VRK visiškai ignoruoja Rinkimų kodeksą ir jame įtvirtintas
stebėtojų teises. Ir šiame posėdyje VRK atsisakė svarstyti beveik prieš mėnesį pateiktus Seimo
rinkimų stebėtojų Gedimino Ustinavičiaus ir Zigmo Vaišvilos prašymus dėl informacijos apie
Seimo rinkimus pateikimo, balsavimo biuletenių gamybą ir užsienyje pradėtą balsavimą paštu, dar
tebevykstant teisminiams ginčams dėl to, kas kandidatas, kas ne.
Šiuo sprendimu VRK kreipėsi į Seimo valdybą ir kanceliariją, kad reglamentuotų spaudos
konferencijas Seime. Savotiška cenzūros forma.
Deja, ir ši Seimo valdyba yra šališka – š.m. spalio 8 d. Regionų administracinis teismas skelbs
sprendimą byloje prieš Seimo kanceliariją ir Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl 15
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nepriėmimo, nes Seimo pirmininkė nepriima šių
signatarų, ignoruoja jų prašymą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo dėl dingusių svarbių
valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų aplinkybių ištyrimo. Seimas tai ignoruoja, nors viešo
intereso gynimą atlikusi prokuratūra patvirtino signatarų nurodytų dokumentų dingimą ir nurodė
Seimui imtis priemonių, kad šie dokumentai būtų grąžinti valstybei.