Artūras Žukauskas, Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininkas diskusijoje dėl kitakalbių mokyklų likimo Lietuvoje sako, kad tie tautiškumo ar religijos klausimai visados yra toksiški. Tačiau pasirodo toksiškas nuo seno yra pats A. Žukauskas, buvęs VU rektorius, jau tada, rektoriaus poste, užsirekomendavęs kaip antilietuviškos veiklos žymūnas, naikinęs lituanistikos katedras, be visa ko kito, ne mažai prisidėjęs, kad tuomet Vytautas Radžvilas prarastų darbą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tą pačią zoologinės neapykantos lietuvių tautai ir kultūrai vagą anas varo ir Seime kaip vadinamosios Laisvės partijos atstovas Komiteto vadovo poste. Nevalingai jau dabar kyla klusimas, kur toks susireikšminęs ponas, pelnęs Autisto pravardę, pasidės, kur galės įgarsinti savo visuomenines-politines mintis, užsidarius Laisvės partijai? Ne dvėseliena anas yra, neužkasi!
Kas būtų pagalvojęs kitaip, A. Žukauskas bando įtikinti, kad tokį kultūrinį okupacijos paveldą kaip rusakalbės mokyklos mums reikia ir toliau saugoti nelyg akies vyzdį.
Dalyvavęs diskusijoje Kęstutis Dubnikas, tiksliai pastebi, kad A. Žukauskas įžeidžia mūsų brolius latvius, bandydamas įpiršti nuomonę, kad jie pradėjo kelti tą rusakalbių mokyklų klausimą dėl nesugebėjimo suvaldyti savo istorinio nepilnavertiškumo kompleksų. Lietuvai neva reikėtų pasielgti kitaip. Tačiau tas pats A. Žukauskas, kaip jau buvo užsiminta, nepraleidžia nė mažiausios progos pasityčioti ir iš lietuvių kultūrinių aspiracijų, taigi, kaip atrodo bent man, anas be didelių skrupulų užstatytų net ir savo sielą, jeigu galėtų įvaryti lietuviams kokius nors kompleksus dar ir papildomai savo, kaip apsėsto lietuvių kultūros nemylėtojo, iniciatyva.
A. Žukauskas minėtoje konferencijoje dar suspėjo patikinti, kad tokiu dideliu ponu tapo dėl to, jog bendrojo lavinimo mokykloje skaitė Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“, kitus anglų ir amerikiečių literatūros šedevrus anglų kalba, o ne, ką anas ypač pabrėžė, „Brisiaus galą“. Kas be ko, tai nesulyginami dalykai dėl žanro ir kontekste skirtumo, kita vertus, čia dirbtinai pritemto lyginimo intencija, daug nesislapstant, yra labai pikta, primenanti toksiško žmogaus atsiraugėjimą, kurio potekstė mums turėtų leisti suprasti, kad dora, labai puiki, paprasta ir skaidri kaip ašara novelė lietuvių kalba yra kažkas labai menka, jeigu ne baisus atsilikimas, slepiantis kraupų lietuvių tautos apsigimimą. Nieko panašaus nėra, – tačiau ir pačiam A. Žukauskui taip bukai sukomponuotame palyginime tikriausiai svarbiausias dalykas buvo ne estetinis kriterijus, o galimybė dar kartą išsakyti savo niekinamąjį požiūrį apie lietuvių kultūrą ir kalbą.
Kodėl A. Žukauskas taip elgiasi, ko trūksta iš aukščiausiojo rango komunistinės nomenklatūros gretų iškilusiam veikėjui dabartinėje Lietuvoje, kuri jam suteikia perteklines sąlygas daryti karjerą ir net spjaudytis ant mūsų nuodingais skrepliais. Kur čia slypi visa to uodega?
Pats A. Žukauskas liudija, kad jo tėvas yra žmogus su lenkiškomis šaknimis, o savo žmoną rusę, A. Žukausko motiną, anas esą parsivežė iš Rusijos. Toli gražu nežinau ar teisybė, bet viešojoje erdvėje plaukioja pasakojimas apie tai, kad A. Žukausko motina neva sakydavusi, kad „lietuvių kalbos nesimokys nė už ką“.
Dažniausiai nėra jokio reikalo kuistis dėl to, kokios tautybės yra žmogus, tačiau šios kadencijos politikų veikloje išryškėjo neįtikėtinas dalykas, kad į pirmąsias antilietuviškoje veiklos Lietuvoje gretas, visiškai praradę gėdos jausmą, daug nesivaržydami, stojo nelietuviškos prigimties žmonės…
visko per daug o kažko trūksta
augmenija netrukus pradės pūti nuo pertekliaus
vasaros spalvos pasiekusios piką jau rūgsta
žmogams nuo pertekliaus dygsta uodegos nuo lapų krenta erkės
////////////////////////////////////////////////////////////////////
///////////////////////////////////////////////////////////////////
kai per viršų išsprūdę net debesys stingsta
varnai jau lig valios prisikranksėję sotūs
užbaigtos formos sapnams netinkamos
nesmagi ramybė soduos
//////////////////////////////////////////////
/////////////////////////////////////////////
vėl gamta visu paviršiu nutilusi
iš obuolio centro kirmėlė atsirūgsta
renesanso tapybos stiliumi
visko per daug net uodeguotiesiems o kažko trūksta