2004 metais Borisas Nemcovas parašė viešą laišką, kuriame išdėstė penkias putinizmo grėsmes. Laiškas labai įžvalgus ir lieka aktualus net ir prabėgus 12 metų. Deja, šis politikos atliko Kasandros vaidmenį.
Tai laiškas tiems, kurie abejingi laisvės ir demokratijos vertybėms. Tiems, kurie nelabai nusimena dėl to, kad uždaromi televizijos kanalai, kišeniniais tapo teismai ir žeminamai nuolankus parlamentas, kurių nejaudina karas Čečėnijoje, didėjantis specialiųjų tarnybų vaidmuo visuomenės gyvenime ir verslininkų bei kitaip galvojančių asmenų persekiojimas. Rašome tiems, kuriuos tenkina vienpartinė sistema ir sovietinė simbolika. Taigi kreipiamės į daugumą šių dienų Rusijos gyventojų, kurie šiandien myli ir gerbia Prezidentą už jo energiją ir blaivų mąstymą, už reguliariai mokamus atlyginimus ir pensijas, už rublio ir Rusijos autoriteto pasaulinėje arenoje įtvirtinimą, už aktyvią kovą su oligarchais. Šis laiškas tiems, kurie kovo 14 dieną balsuos už Vladimirą Putiną.
Dabartinės Rusijos santvarkos ramsčiai – didelės naftos kainos ir cenzūra
Rusijoje tikrai ne visada taip sekėsi tvarkyti išorines gyvavimo sąlygas, kaip per pastaruosius ketverius metus. Stabiliai didelės naftos kainos, santykinė ramybė tarptautiniuose santykiuose ir Jelcino valdymo metais sukurtas rinkos ekonomikos karkasas – visa tai leido valdžiai be didesnių pastangų didinti ekonomikos augimą ir socialinį stabilumą. Kadencijos pradžioje Putinas bandė imtis reformuoti mokesčius, vykdyti teisinę reformą, keisti situaciją žemės ūkyje ir darbo santykiuose. Tačiau antroji kadencijos pusė tebuvo stagnacija ir restauracija.
Šiandien neatsakingai praleidžiamos puikios galimybės. Vietoj ekonominės ir socialinės modernizacijos mūsų šalyje nulipdytas milžinas molinėmis kojomis – autoritarinis Putino ir jo bendrų iš buvusio KGB režimas, paremtas socialinės bei ekonominės gerovės regimybe. Šią regimybę, kurią Rusijos gyventojai priima kaip tikrą pagerėjimą, palaiko tik du ramsčiai – didelės naftos kainos pasaulio rinkoje ir cenzūra. Naftos faktoriaus ir virtualaus televizijos vaizdelio derinys yra tikrasis dabartinės santvarkos pamatas. Rusijoje sukurta socialinė ekonominė sistema nestabili savo esme, vadinasi, dešimtys milijonų Rusijos gyventojų yra priklausomi nuo pasaulinės rinkos svyravimų, o autoritarinė politinė sistema – nuo vienintelio žmogaus nuotaikos ir sveikatos.
Penkios putinizmo grėsmės
Taigi pastarųjų ketverių metų patirtis liudija, kad buvo suformuota ir įsitvirtino nauja visuomeninė politinė formacija – putinizmas. Jo formulė tokia: vienpartinė sistema, cenzūra, marionetinis parlamentas, priklausoma teisėtvarka, griežta valdžios ir finansų centralizacija, hipertrofuotas specialiųjų tarnybų ir biurokratijos vaidmuo. Putinizmas – tai gyvenimas pagal Kremlių.
Ką reiškia liberalios demokratijos vertybių atmetimas milijonams Rusijos gyventojų? Jis turi tiesioginę įtaką. Galima išskirti penkias svarbiausias putinizmo grėsmes. Jos kelia pavojų tai pačiai daugumai žmonių, kurie remia dabartinį prezidentą.
Pirmoji grėsmė – „kazarmų“ banditizmas bei Karinių pajėgų griūtis
Kiekvienais metais 210 tūkst. Rusijos jaunuolių kenčia dėl nestatutinių santykių kariuomenėje, dėl tokių santykių kasmet žūsta tiek žmonių, kad būtų galima sudaryti atskirą batalioną. Neskaičiuojant Čečėnijos aukų, ten per pastaruosius ketverius kruvinus metus žuvo daugiau nei 5 tūkstančiai jaunuolių (žuvusių taikių gyventojų niekas neskaičiuoja). Nors Rusijos armijos karinės galios klausimas yra griežtas tabu, tačiau „paslaptį“, kad šiandien Rusijoje nėra nė vienos tikrai veiksmingos divizijos, visi žino. Armija yra tapusi tyčiojimosi iš žmonių mašina ir negali atlikti savo pagrindinės funkcijos – garantuoti valstybės saugumo. Tuo tarpu dabartinės valdžios požiūrį į reformas armijoje taikliai išreiškė kelionės po Tolimuosius Rytus metus Rusijos federacijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas (artimas Putino bičiulis iš KGB laikų), jis teigė: „Kardinalių reformų laikotarpis Rusijos karinėse pajėgose iš esmės baigtas. “
Antroji grėsmė – skurdi senatvė 70 milijonų dirbančių Rusijos gyventojų
Putino vykdoma pensijų reforma tereiškia pensijų sukaupimą Valstybiniame pensijų fonde. Panaši sistema egzistuoja tik Afrikos valstybėse. Karti patirtis mus moko, jog, kai piliečių pinigus imasi „saugoti“ valstybė, jie paprastai netrukus ištirpsta. Taip atsitiko su Stalino, Chruščiovo, Brežnevo laikų „savanoriškai priverstinėmis“ valstybės obligacijomis, taip pat tai patyrė ir tie, kurie prieš dešimt ar daugiau metų kaupė santaupas Taupomajame banke. Valstybė retai rimčiau susimąsto, prieš „pasiskolindama“ piliečių surinktus pinigus. Veikiausiai taip ji pasielgs ir tuo atveju, jei sumažės pasaulinės naftos kainos (o tai neišvengiamai kada nors atsitiks). Daugelį metų kaupti piliečių pinigai gali paprasčiausiai pranykti.
Trečioji grėsmė –nusikalstamumo šėlsmas
2000 metų rinkimuose kandidatas Putinas tvirtino paskelbsiąs žiaurų karą kriminaliniam pasauliui. Tačiau, kaip rodo Rusijos statistikos departamento duomenys, vien per praėjusius metus nusikaltimų Rusijoje padaugėjo 8 nuošimčiais, o buitinių nusikaltimų (vagysčių, grobstymų, sukčiavimo) padaugėjo 20 nuošimčių. Tuo tarpu nusikaltimų atskleidimas visoje Rusijoje, pasak Rusijos Federacijos VRM spaudos tarnybos, sumažėjo net 18,2 nuošimčiais. Tokia tendencija išlieka.
Ketvirtoji grėsmė – verslininkų persekiojimas
Šiandien Rusijoje persekiojami verslininkai, t.y. ta klasė, kuri normaliomis sąlygomis turėtų garantuoti stabilų ekonomikos augimą. Rusijos Federacijos prokuratūra JUKOS kompanijos akcininkams pateikė kaltinimus, kuriuos dėl netobulos mokesčių sistemos galima pateikti dar 15 milijonų Rusijos verslininkų. Vadinasi, užuot stiprinęs palankią aplinką verslui, režimas verslininkus siunčia už grotų. Šiuo metu neatsitiktinai vyksta didžiulis kapitalo „nutekėjimas“ į užsienį. Rusijos Federacijos centrinio banko duomenimis, 2003 metų III ketvirtyje iš Rusijos „iškeliavo“ 8,6 mlrd. JAV dolerių.
Penktoji grėsmė – Rusijos provincijos nuskurdinimas bei miestų komunalinės infrastruktūros suirimas
Boriso Jelcino laikais 50 nuošimčių surinktų mokesčių likdavo regionams, o šiandien centras atima 65 nuošimčių pelno. Klestinčios Maskvos, kurioje kasdien išauga nauji dangoraižiai ir prekybos centrai, dešimtyje regionų žmonės nesuduria galo su galu. Nelygybės „žirklės“ tarp centro ir regionų vis didėja: Maskvoje vidutinės pajamos siekia 20 tūkst. rublių per mėnesį, o regionuose – vidutiniškai 3–5 tūkst. Taigi skirtumas – net 4–5 kartai. Šiandien kyla grėsmė ir milijono gydytojų, mokytojų, kultūros ir socialinės sferos darbuotojų gerovei. Valstybė mieliau skiria vis didesnius pinigus specialiosioms tarnyboms, o ne minėtų profesijų atstovams. 2004 metų biudžete smarkiai padidėjo išlaidos karinei-policinei mašinai. Armijai bus skirta 19,5 nuošimčių, o milicijai ir FST – 26,7 nuošimčiais daugiau lėšų. „Prezidento funkcionavimo“ aptarnavimas taip pat padidintas net 20 nuošimčių. Tuo tarpu gydytojų ir mokytojų atlyginimai „užšaldyti“. Nepamirškime, jog šiemet planuojamas biudžeto deficitas – net 83,4 mlrd. rublių. Šie skaičiai vaizdžiai parodo, kokie yra dabartinės valdžios prioritetai.
Rusija kryžkelėje: klestinti demokratija ar „trečiojo pasaulio“ tipo diktatūra
Grėsmes, skirtingai nuo ekonominio gerėjimo regimybės, nesunku pajusti. Tai grėsmė kiekvienam dabartinės Rusijos gyventojui. Kad jas įvertintume, nereikia būti ekonomistais ar politologais. Net nebūtina suprasti sąsajos tarp politinės laisvės ir piniginės. Putinizmas šiandien – tarsi „trečiojo pasaulio“ diktatūros, kuriose taip pat buvo socialinės situacijos gerėjimo regimybė. Prisiminkime Lotynų Ameriką, Filipinus ir Indoneziją, diktatorių valdymo laikotarpiu.
Daugelis Rusijos liberalų iš pradžių rėmė putinizmą, nes vylėsi, kad politinis spaudimas bei laisvės atsisakymas bus panaudoti įveikti ekonomines problemas. Šiandien akivaizdu – šios viltys nepasitvirtino. Reformatoriškumu Putinas gerokai nusileidžia, pavyzdžiui, Nursultanui Nazarbajevui, kuris Kazachstane įvykdė pensijų ir komunalinę reformas, o politinės laisvės Putino Rusijoje panašios kaip Kazachstane bei artėjama prie Lukašenkos Baltarusijos.
Užuot eksportavę laisvę ir demokratiją į NVS šalis, apie ką kalbėjo Anatolijus Čiubaisas, Rusija šiandien eksportuoja Lukašenkos, Nazarbajevo ir, neduok Dieve, Turkmėnijos diktatorių tipo diktatūras. Putino kelias suka „trečiojo pasaulio“ link. Tai – kelias, kuris pavers Rusiją vien tik žaliavų tiekėja. Tai – akligatvis.
Mes kategoriškai nesutinkame eiti tokiu keliu. Esame įsitikinę, jog mūsų valstybė nusipelno geresnio gyvenimo. Todėl teigiame kokybiškai kitokią valstybės vystymosi strategiją, alternatyvią dabartiniam putinizmui. Mes teigiame demokratinę alternatyvą, kuri remiasi pilietine visuomene ir parlamentarizmu, spaudos laisve ir nepriklausoma teisėtvarka. Federalizmu, dinamiška rinkos ekonomika, kurios pamatas – smulkus ir vidutinis verslas. Tai kelias, kuris atvedė į sėkmę „auksinio milijardo“ šalis (Vakarų Europą, JAV, Japoniją). Būtent į šias valstybes, o ne į Vidurio Azijos bei Lotynų Amerikos diktatūras mes raginame orientuotis, renkantis valstybės raidos strategiją.
Puikiai suprantame, kad Rusijos visuomenė (tiksliau – Putino dauguma) praregės ne anksčiau, nei sugrius ekonominis režimo pamatas – didelės naftos kainos. Kartu mes manome, jog jei Putinas per kovo rinkimus gaus 80–90 nuošimčių balsų (kad tai įmanoma, liudija sociologinės apklausos), atpalaiduos režimo rankas, ir tai atvers kelią galimai savivalei. Turint tokį pasitikėjimo mandatą, galima padaryti daug gero: įgyvendinti socialines ir ekonomines reformas, reformuoti armiją, pertvarkant ją sutarčių pagrindu, skatinti verslo plėtrą. Tačiau toks mandatas taip pat gali atrišti valdžiai rankas keisti Konstituciją, naikinti dar likusias demokratines laisves, įtvirtinti totalią diktatūrą – gali vesti prie valdžios savivalės.
Mes kreipiamės į Vladimiro Putino šalininkus. Prezidento veikla pastaruosius ketverius metus leidžia teigti, jog jei jam bus suteiktas 80 nuošimčių rinkėjų mandatas, vadinasi, bus atrištos rankos savivalei. To niekam nereikia.
Todėl, net jei tikite Putinu, nebalsuokite už jį – vardan savo ir savo vaikų gerovės.
Parengė Andrius Navickas pagal laiško kopiją, paskelbtą http://www.lenta.ru.
Bernardinai.lt, tiesos.lt