Irena Vasinauskaitė. „Užsikrėtęs teisingumo bacila“…

Šį kartą rašinio pavadinimui panaudojau vieno advokato citatą ne iš Garliavos „perversmininkų“ bylos. Šiaulių Apygardos teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje piktnaudžiavimu ir didelės vertės valstybės turto pasisavinimu yra kaltinami buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius 70 metų Petras Simavičius, šios ligoninės strateginio valdymo skyriaus direktorė 56 metų Aušrelė Šalkauskienė bei tos pačios ligoninės infrastruktūros direktorius 59 metų Vygentas Jocius. Šiems ponams talkina garsūs Vilniaus advokatai, kaip patys pasigyrė, atstovavę klientus net… MG Baltic bylose [tai, turime suprasti, yra aukščiausios prabos kompetencija?]

Labai subjektyvūs pastebėjimai

Taigi, viena rezonansinė byla Šiaulių Apygardos teisme pradedama nagrinėti, kitos verdiktas bus skelbiamas 2019-ųjų balandžio pabaigoje. Manau, dar ilgai aptarinėsime, kodėl valstybės vardu kone dešimtmetį buvo tyčiojamasi iš mažo Garliavos vaiko gynėjų. Analizuosime, ką prireikė nuslėpti, kad buvo sukurpta tiek bylų, išleistos milžiniškos valstybės ir privačių asmenų lėšos, sužlugdyti verslai, gyvenimai, o pati byla į Lietuvos teisėsaugos istoriją įeis ŽUDIKĖS pavadinimu.

Stebėjau beveik visus teismo posėdžius nuo pat jų pradžios 2015-aisiais. Visada ateidavau gerokai anksčiau, nes Šiaulių apygardos teismo koridoriuose ar salėje [iki pasirodydavo teisėjų kolegija, vadovaujama jos pirmininko R. Jurgaičio – aut. past.] besiburiuojantys „gynėjai“ apsikeisdavo, be kita ko, ir tokiais „perliukais“, kokį matote šio straipsnio pavadinime. Tarsi privatūs asmenys, dar nepasipuošę advokatų mantijomis, kaltinamųjų gynėjai aptarinėdavo nūdienos aktualijas, nemėgstamų leidinių publikacijas [pašiepia, bet vis tiek gaišta laiką skaitydami – aut.past.], tačiau niekada nė žodeliu neužsiminė apie bylos strategijas ar taktikas. Na, gal tik paspėliodavo, ar visi vienuolika kaltinamųjų atvyks į posėdį, kur pradingo kaukėto V. Keršio, privilegijuoto teisiamojo, advokatas ir pan.

Net ir stebėdama advokatus, jų elgesį supratau, kad jokios organizuotos grupės Garliavos taikaus pilietinio pasipriešinimo istorijoje nebuvo ir būti negalėjo: gynėjai elgėsi kaip ir teisiamieji. O pastarieji vienas kitam replikavo, prieštaravo, žodžiu, gynėsi taip chaotiškai ir neorganizuotai, kad net plika akimi buvo matyti – kai kurie kaltinamųjų susipažino tik teismo posėdžiuose ir apie jokias suburtines veikas nė kalbėti nėra apie ką. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir vienas kitas jų atsivežtas liudytojas veikė sutartinai.

Tačiau grįžkime prie advokatų, kurie šioje byloje buvo labai svarbūs, tačiau nė vienas iš Garliavos mergaitės gynėjų negalėjo sau leisti MG Baltic advokatų „kompetencijos“ prabangos. Iš vienuolikos kaltinamiesiems atstovavusių advokatų, tik keturi patys samdėsi gynėjus, o vienuolikai dirbo valstybės paskirtieji. Tačiau apie tai pilietinis portalas dar rašys.

Ramintos Baltuškienės advokatas Danius Svirinavičius: jis geba ginti žmones

D. Svirinavičių stebėti – tiek teismo koridoriuose, tiek salėje – buvo smagiausia. Žmogus tiesiog gyveno šia byla, buvo labiausiai iš visų kolegų į ją įsigilinęs, mielai konsultavo žiniasklaidą, kitus kaltinamuosius ar atėjusius pasiklausyti posėdžių. Byloje buvo net toks epizodas, kai į teismo posėdį neatvykusio Dariaus Kaminicko gynybos ėmėsi D.Svirinavičius, prisipažindamas, kad tai ne jo ginamasis. Apie tokius teisininkus nepasakysi, kad jis epizodiškai „užsikrėtęs teisingumo bacila“. Man pasirodė, kad Danius Svirinavičius, nors ir nusivylęs teisingumu, tikėjimo juo vis dar nepraradęs.

* * *Pateikiame skaitytojams Ramintos Baltuškienės advokato baigiamąją kalbą ir šių eilučių autorės PRAŠYMĄ.

Kai kuriems Tiesos.lt portalo komentatoriams nepatiko ar juos nuvargino ilgos kai kurių kaltinamųjų baigiamosios kalbos. Netrumpa bus ir advokato D. Svirinavičiaus kalba. Todėl siūlau, kam neįdomu, tiesiog neskaitykite, kas norite susipažinti su vadinamosios Garliavos organizuotos grupės byla ar kai kuriais jos epizodais, padarykite tai be patyčių.

Dešimt metų persekiojamos Kedžių ir Venckų šeimos. Beveik tiek pat tęsėsi ir ikiteisminiai tyrimai bei teismai, kurių skaičių pameta ir patys teisėsaugos pareigūnai. Vien Šiaulių apygardos teisme byla nagrinėta nuo 2015-ųjų gruodžio. Manau, visi šio proceso dalyviai nusipelnė bent pagarbios besidominčiųjų kantrybės.

* * *ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMUI
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-332/2018
(Teisėjai: Raimundas Jurgaitis – pirm., pran.; Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė) 

KALTINAMOSIOS:
RAMINTOS BALTUŠKIENĖS, gim. 1941-11-14, 
GYNĖJAS-ADVOKATAS DANIUS SVIRINAVIČIUS
KALTINAMOSIOS GYNĖJO BAIGIAMOJI KALBA
(BPK 293 str.)

Per daugiau kaip trisdešimt advokato darbo metų man asmeniškai teko susidurti su gana daug taip vadinamų „sunkų“ advokatui baudžiamųjų bylų, Šią pastarąją baudžiamąją bylą, kurioje dar ikiteisminio tyrimo pabaigoje pradėjau ginti įtariamąją, o dabar jau kaltinamąją Ramintą Baltuškienę, taip pat priskirčiau sunkių asmeniškai man, kaip advokatui, bylų kategorijai. Tačiau ši byla man yra taip sunki ne dėl joje surinktų įrodymų vertinimo ar traukiamo atsakomybėn asmens veikos teisinio vertinimo, kaip kartais būna atskirose bylose. Ji man sunki moraliniu aspektu, t.y. sunki dėl to, kad per jau eilę metų matau ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu proceso šioje byloje neteisingumu Ramintos Baltuškienės atžvilgiu. Kuo toliau šios bylos procesas pries Ramintą Baltuškienę neturėjo būti pradėtas. tuo man asmeniškai akivaizdžiau, jog Tik pagalvokime šaltu protu, ar teisinga Ramintą Baltuškienę eilę metų persekioti baudžiamąja tvarka už keletą telefoninių pokalbių su kitu asmeniu, buvusių glaustame laike, 2012 m. pavasarį, nenustačius absoliučiai jokio Ramintos Baltuškienės motyvo, tikslo daryti jai inkriminuojamas tariamas nusikalstamas veikas. Susidaro pagrįstas įspūdis, jog nepaisant to, kad teisiamas žmogus (o ne koks nors robotas, kompiuteris ar pan.) ir jo, žmogaus, kaltės konstatavimui pagal mūsų valstybėje galiojančius baudžiamuosius įstatymus yra būtina nustatyti jo veiksmų subjektyvinę pusę (tyčią, motyvus, tikslus nusikalsti), ikiteisminio tyrimo institucija tyrė ne žmogaus, o kažkokios tai kitos būtybės veiksmus, prokurorai iki šiol tebekaltina taip pat ne žmogų Ramintos Baltuškienės asmenyje, o taip pat kažkokį tai bedvasį padarą. Šaltu protu vertinant man „nesutelpa į galvą“, kodėl Raminta Baltuškienė, dar 1948 metais būdama mažamete su savo tėveliais buvusi ištremta į tolimą Krasnojarsko kraštą Sibire, po to atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę nuo pat pirmųjų atkurtos valstybės metų buvusi ir iki šiol esanti, nepaisant savo jau pagarbaus amžiaus ir pastarojo sąlygotos jau silpnos sveikatos, aktyvia Sąjūdiete, visuomenininke, 2012 metų pirmojoje pusėje būtų ryžusis nusikalsti valstybės, už kurią kovojo ir kurios likimui iki šiol neabejinga, įstatymams ir net pažeisti šios valstybės baudžiamuosius įstatymus. Iš kitos pusės, taip pat visiškai nesuprantu, kodėl tokios praeityje nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam Lietuva, pastarosios visuomenė, turėtų būti tik dėkinga, nusipelnė ir nusipelno tokio šios mūsų dar sąlyginai jaunos valstybės atskirų teisėsaugos institucijų „dėmesio“, kuomet dėl iki šiol tebesitęsiančio baudžiamojo persekiojimo Raminta Baltuškienė jau eilę metų kas dieną turi būti nerami dėl savo asmeninio likimo ateityje, paskutiniaisiais metais laikas nuo laiko turi vykti į teismo posėdžius iš savo gyvenamosios vietos Kauno m., kiekvieną dieną jausti psichologinę naštą dėl jai pareikštų civilinių ieškinių, kuriuose reikalaujamos iš jos priteisti tokios pinigų sumos, kokių ji neturėjo niekada gyvenime – nei minėtame Krasnojarsko krašte, nei po grįžimo į Lietuvą, o taip pat net jeigu per visą jos ilgą gyvenimą sudėti visas jos ligšiolines pajamas iš sąžiningo darbo.

Oponentai gali kiek nori remtis sausais įstatymų kanonais, kilogramais kompiuterinės aparatūros pagalba surašytų „dokumentų“, įvairiausiais prieštaringos reputacijos asmenų parodymais, tačiau žinant Ramintą Baltuškienę bent tiek, kiek apie jos asmenį yra pateikta duomenų šioje byloje jau šiai dienai, manęs niekas niekaip neįtikins, kad šis žmogus jai pateiktame kaltinime nurodytu laiku nusikalto.

Šioje savojoje baigiamojoje kalboje pabandysiu ir teismą įtikinti, jog šios bylos procesas net neturėjo būti pradėtas Ramintos Baltuškienės atžvilgiu, o jeigu jau buvo pradėtas, tai turėjo būti nutrauktas reabilituojančiais Ramintą Baltuškienę pagrindais, o kadangi ir tai nebuvo padaryta, tai dabar ji turi būti atitinkamais pagrindais išteisinta. Tiesa, kadangi pagal mūsų valstybėje galiojančius baudžiamojo proceso įstatymus be išteisinamojo nuosprendžio priėmimo yra galimi, esant pagrindui, ir kitokie procesiniai sprendimai, bent iš dalies tenkinantys bandomą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, todėl negalėsiu apeiti ir pastarųjų klausimų.

1. Taigi, visų pirma, dėl Kaltinamojo akto neatitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normoms.

Ramintai Baltuškienei šioje baudžiamojoje patikslintame kaltinime nurodyta:

Raminta Baltuškienė kaltinama tuo, kad ji veikdama Audronės Skučienės ir asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų, tyčia siekdama sutrukdyti antstolei S. Vaicekauskienei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 ir 2011-12-16 sprendimus, susijusius su D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei, bei užtikrinti aktyvų pasipriešinimą galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei pagal paminėtus teismo sprendimus, –kaip vykdytoja, asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, ir A. Skučienės pavedimu, būdama valstybės tarnautoja (politinio asmeninio pasitikėjimo) ir eidama Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos pareigas, pasinaudodama Seimo nario padėjėjos-sekretorės tarnybine padėtimi bei pažintimis, laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-07-17 neteisėtai rinko informaciją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto apie valstybinių institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiksmus ir sprendimus, susijusius su mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimu jos motinai L. Stankūnaitei, bei perdavė surinktą informaciją asmeniui N. V. , kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, ir A. Skučienei:
– 2012-03-30 14.09 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad vaiko teisių pareigūnai tą dieną tikrai pas juos neatvyks,
– 2012-04-02 14.25 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad tą dieną taip pat vaiko teisių pareigūnai tą dieną tikrai pas juos neatvyks,
– 2012-04-03 16.32 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad 2012-04-04 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudaryta darbo grupė – Komiteto pirmininkas Rimantas-Jonas Dagys kviečia Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Birutę Daugėlienę į pasitarimą (gautas raštas Nr. 19-1-3336),
– 2012-04-06 telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl psichologų skyrimo perduodant D. Kedytę motinai metu (raštas 2012-03-29 Nr. S-932/19-2-1094),
– 2012-04-09 20.46 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad iš seimo narės Vincės-Vaidevutės Margevičienės sužinojo, jog vaiko perdavimas nebus vykdomas greitu laiku, kadangi 2012-04-12 vėl vyks Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės posėdis dėl visų šių įvykių, kuriame dalyvaus daugelis pareigūnų, susijusių su šiuo perdavimu (raštas 2012-04-10 Nr. S-2012-2753),
– 2012-04-17 00.56 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvyko į Vilnių į pasitarimą (2012-04-17 raštas Nr. 12- 1-592),
– 2012-04-19 17.22 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė yra parašiusi potvarkius dėl siūlymo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti D. Kedytei globą (2012-04-18 Nr. 6.7.-2012-100)PR-85),
– 2012-04-23 12.43 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad iš Policijos departamento savivaldybėje yra gautas raštas dėl pasirengimo vykdyti teismo nutartį (2012-04-23 Nr. R20-357),
– 2012-04-24 00.42 val. telefonu pranešė A. Skučienei informaciją, gautą iš Seimo narės Vincės-Vaidevutės Margevičienės, apie tai, kad darbo grupė žada priimti sprendimą, jog iki pedofilijos bylos išnagrinėjimo D. Stankūnaitė (Kedytė) būtų palikta gyventi pas N. Venckienę,
– 2012-04-25 22.12 val. telefonu informavo A. Skučienę, o vėliau ir N. Venckienę ką sužinojo, apie 2012-04-25 LR Seime vykusį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ išvadų svarstymą,
– 2012-05-07 10.05 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad 15.00 val., Vaiko teisių specialistės vyksta į pasitarimą su policija (2012-05-07 raštas Nr. 12-1-694), 2012-05-23 11.33 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad D. Stankūnaitei (Kedytei) laikinoji globa buvo panaikinta Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio pasirašytu įsakymu 2012-05-09 (2012-05-09 Nr. A-1770),
– tokiu būdu ji, piktnaudžiavo tarnyba ir šiais bendrais veiksmais apsunkino paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei bei atlikimą, siekiant įvykdyti teismų sprendimus teko pasitelkti itin dideles policijos pareigūnų pajėgas, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą bei dėl šių jos veiksmų buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas;

tokie Ramintos Baltuškienės veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK – aut.) 25 str. 3 d., 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. požymius.

Ir patikslintas kaltinimas nėra iki galo aiškus ir suprantamas.

Klausimus dėl Ramintos Baltuškienės atžvilgiu surašyto kaltinamojo akto, o po to ir kaltinamajai Ramintai Baltuškienei patikslinto kaltinimo neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymams kėlėme dar šios bylos teisminio proceso pradžioje, tuos klausimus teismas sprendė ir, kaip žinia, tuo metu buvo nutarta šią bylą pagal patikslintą Ramintai Baltuškienei kaltinimą nagrinėti toliau, galiausiai byloje teismas atliko teisminį įrodymų nagrinėjimą, o dabar jau vyksta proceso dalyvių baigiamosios kalbos. Nepaisant pastarųjų aplinkybių ginant kaltinamąją Ramintą Baltuškienę negalime tų klausimų paliesti ir baigiamosiose kalbose. Taip yra todėl, kad viena vertus, kaltinimas yra kaip namo pamatas, jeigu jis netinkamas, ydingas, tokiu atveju byloje sunku priimti teisingą galutinį procesinį teismo sprendimą. Iš kitos pusės, teismas galutinai išnagrinėjęs tuos įrodymus, kuriuos išnagrinėti laikė būtinu, dar aiškiau gali įsitikinti tuo, teisingi ar neteisingi buvę pareikšti kaltinamosios Ramintos Baltuškienės gynybos priekaištai kaltinimo suformulavimui, pagal kurį prokurorai siūlė ir tebesiūlo šią bylą galutinai išspręsti. Šalia to juk teismas nėra saistomas savųjų priimtų bylos nagrinėjimo eigoje tarpinių procesinių sprendimų, t.y. teismas pilnai atlikęs įrodymų tyrimą gali pilnai ar dalinai sutikti su buvusiais kaltinamosios gynybos išskirtaisiais teisinio procesinio pobūdžio priekaištais kaip kaltinamajam aktui, taip ir prokurorės patikslintam kaltinimui. Todėl ir baigiamojoje kalboje visų pirma paliesiu jau minėtuosius kaltinamojo akto, patikslinto kaltinimo neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymams klausimus, nes iki šiol šiame teisminiame bylos procese prokurorė neištaisė tų kaltinamojo akto, patikslinto kaltinimo, surašytų Ramintos Baltuškienės atžvilgiu trūkumų. Be to, pats ligšiolinis teisminio nagrinėjimo procesas taip pat nepadėjo kaltinamosios gynybos dar šios bylos teismo posėdžio pradžioje atskleistus kaltinimo neaiškumus panaikinti. Net ir savo baigiamojoje kalboje prokurorė ne tik neatsisakė nei dalies minėtojo Ramintos Baltuškienės atžvilgiu pareikšto kaltinimo, bet ir nepanaikino tų kaltinimo prieštaravimų, neaiškumų, o tuo pačiu neatitikimų BPK normoms. O šalia to, kaip toliau atskleisiu, būtent atskiri neaiškumai bent jau kaltinamosios Ramintos Baltuškienės dalyje tame jau paminėtuoju būdu suformuluotame kaltinime kaip kartas dar ir ženkliai riboja, net ir šiuo metu nepelnytai apsunkina šios kaltinamosios gynybą.

Taigi priminsiu atskirus tuos Ramintos Baluškienės atžvilgiu surašytų kaltinamojo akto, patikslinto kaltinimo neatitikimus baudžiamojo proceso įstatymams.

1.1. Kaltinimo pradžioje (kurią galima įvardinti to kaltinimo „Preambule“) nurodoma, kad Raminta Baltuškienė veikė Audronės Skučienės ir asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų.

Iš šios kaltinimo dalies visiškai neaišku, kokie dar nusikaltimai inkriminuojami šioje baudžiamojoje byloje Ramintai Baltuškienei, nes iš paties kaltinimo baigiamųjų dalių matyti, jog ji kaltinama esą padariusi, viso labo, du (pagal tariamą sutaptį) nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d. ir 231 str. 1 d. Kadangi kaltinime nurodoma, kad Raminta Baltuškienė buvo susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų, o kaltinime konkrečiau nurodyti tik du tariami nusikaltimai, todėl lieka neaišku, kokias dar nusikalstamas veikas, inkriminuojamas Ramintai Baltuškienei, turi omenyje kaltinimo autorius – prokurorė. Tas neaiškumas juo labiau aktualus kaltinamajai Ramintai Baltuškienei todėl, kad pačiame kaltinamajame akte bei pakeistame kaltinime minimiems tariamiems Ramintos Baltuškienės bendrininkams (Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Andrejui Lobovui, Rimantui-Stanislovui Rinkevičiui, Tatjanai Borovec, Renaldui Ščiglinskui, asmeniui T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violetai Banaitienei, Gintarui Banaičiui) bei Ramintai Baltuškienei inkriminuojamų nusikaltimų organizatorėms Audronei Skučienei ir asmeniui N.V. (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas) kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime yra inkriminuojama eilė nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos ne pagal tuos baudžiamuosius įstatymus, kurie pačiai Ramintai Baltuškienei galutinai yra nurodyti kaltinime. Tai yra, eilei kitų kaltinamųjų šioje byloje yra pareikšti (ir šiai dienai prokurorės galutinai palaikyti) kaltinimai, kurie pagal savo pobūdį ir teisinį vertinimą niekaip nėra susiję su pačiai Ramintai Baltuškienei pareikštais kaltinimais.

Minėtuosius kaltinimo neaiškumus dar labiau komplikuoja ir tos aplinkybės, kad tas kaltinimas išdėstytas tik vienu sakiniu, tačiau per daugiau kaip pilną standartinį mašinraštinį puslapį. Taigi, kaltinamajai Ramintai Baltuškienei ir lieka neaišku, ar jai bandoma šioje byloje inkriminuoti ir kaltinamajame akte minimo „asmens N.V.“ veiksmai, minimi tame akte visumoje bei tame tarpe išskirtuose konkrečiuose kaltinimuose Ramintai Baltuškienei. Taip pat, jeigu tie „asmens N.V.“ (o atskirose Kaltinamojo akto dalyse ir kitų asmenų: Audronės Skučienės, Gedimino Aiduko, Dariaus Kaminicko, Vitalijaus Keršio, Andrejaus Lobovo, Rimanto-Stanislovo Rinkevičiaus, Tatjanos Borovec, Renaldo Ščiglinsko, asmens T.S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violetos Banaitienės, Gintaro Banaičio) veiksmai bandomi Ramintai Baltuškienei inkriminuoti, tai neaišku, kokie konkrečiai tų asmenų veiksmai ir kurie jų (visi tų asmenų veiksmai ar dalis tų asmenų veiksmų) bandomi inkriminuoti kaltinamajai Ramintai Baltuškienei.

Pažymėtina, jog įvertinant tokiu būdu išdėstytą Ramintai Baltuškienei kaltinimą minėtieji neaiškumai nėra šiai kaltinamajai formalaus pobūdžio, nes dėl paminėtųjų priežasčių kaltinamajai šios bylos viso ligšiolinio teisminio nagrinėjimo metu nebuvo, o taip pat ir nėra iki galo aišku, ar ši kaltinamoji turinti gintis tik dėl tariamų nusikalstamų veikų, jai kaltinime pagal sutaptį kvalifikuojamų pagal BK 228 str. 1 d. ir 231 str. 1 d. ir bandomų kaltinime detalizuoti, ar ir dėl nusikalstamų veikų (visų ar atskirų), nurodytų kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime ir kitiems kaltinamiesiems. Dar kartą akcentuoju, jog tie kaltinimo Ramintai Baltuškienei neaiškumai yra dar didesni, jeigu vertinti prokurorės pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo su likusiąja kaltinamojo akto dalimi (nekalbant jau apie tą rezoliucinę kaltinamojo akto dalį, kuri buvo iki pakeitimo, t.y. kuri dabar jau pakeista).

1.2. Pagal galiojančias BPK normas prokurorės pareiškimas/prašymas dėl kaltinimo pakeitimo bet kuriuo atveju turi būti vertintinamas bendrame kontekste su pačiu kaltinamuoju aktu (pastarojo likusia, t.y. nepakeista, dalimi). Tuo tarpu ar vertinti kaltinamąjį aktą atskirai nuo to prokurorės pareiškimo dėl kaltinimo pakeitimo, ar visumoje su tuo pareiškimu, iš likusios (nekeisto) kaltinamojo akto dalies vis tiek lieka niekaip neaišku, kokiu pagrindu Ramintai Baltuškienei bandomas inkriminuoti bendrininkavimas (bendrininkų grupė) su visa eile tame kaltinamajame akte bei prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodomais asmenimis – Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu). Juo labiau, kad absoliučios daugumos tų asmenų Raminta Baltuškienė net nepažinojo, niekada savo gyvenime su jais neturėjo jokių reikalų.

Kalba čia eina ne apie tai, jog pačioje byloje nėra jokių duomenų, kad Raminta Baltuškienė būtų susitarusi ar tarusis daryti kokias nors nusikalstamas veikas su paminėtaisiais asmenimis ar su kuriais nors iš jų atskirais (visa tai būtų įrodymų vertinimo klausimas, kuris nagrinėjamas teismo posėdyje, o po to galutinai išsprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą). Reikalas tame, kad pagal visą kaltinamojo akto kontekstą nėra niekaip aišku, kokiu pagrindu ta tariama bendrininkų grupė su nurodytais asmenimis bandoma inkriminuoti Ramintai Baltuškienei. Tai yra, tai nėra aišku nei iš paties konkretaus Ramintai Baltuškienei išskirtojo kaltinimo, nei iš likusios kaltinamojo akto dalies. Pažymėtina, kad pačiame kaltinamajame akte nei dėstant jame šioje byloje surinktus įrodymus, nei kitose to akto dalyse taip ir nenurodoma, kokiu pagrindu ta „bendrininkų  grupė“ su minėtaisiais asmenimis bandoma Ramintai Baltuškienei inkriminuoti. Pats kaltinamasis aktas yra išdėstytas taip, kad jame pateikta prokurorės deklaracija apie Ramintos Baltuškienės esą padarytas nusikalstamas veikas, t.y., išdėstomas pats kaltinimas, vėliau jau pakeistas prokurorės pareiškime dėl kaltinimo patikslinimo. Po to kaltinamajame akte apibendrinant (o atskirose dalyse ir pažodžiui perrašant) išdėstytas atskirų dar ikitesminio tyrimo metu surinktų įrodymų turinys. Šalia to pažymėtina, kad ir tarp tų kaltinamajame akte prokurorės išdėstytų atskirų įrodymų yra kaip kaltinančio, taip ir teisinančio Ramintą Baltuškienę pobūdžio įrodymai (šioje dalyje, aišku, niekaip neteigiu, kad minėtieji „kaltinančiojo pobūdžio“ įrodymai sudaro bent kokį pagrindą pripažinti Ramintą Baltuškienę šioje byloje kalta). Taigi, akcentuoju, jog kaltinamajame akte nėra jokios jo motyvuojamosios, taip vadinamos argumentacinės dalies. Nors nūdienos prokurorų darbo praktikoje kaltinamieji aktai baudžiamosiose bylose gana dažnai pateikiami absoliučiai be jokio motyvuojamosios dalies (t.y., tik prokuroro nuožiūra išvardinant atskirus įrodymų šaltinius, išdėstant tų įrodymų daugiau ar mažiau apibendrinantį turinį), tačiau kaip sakoma, „byla bylai nelygu“. Dėl jau visų paminėtųjų aplinkybių minėtasis kaltinamojo akto šioje byloje išdėstymo būdas šalia jau paminėtųjų to akto kitų konkrečių trūkumų, neaiškumų daro tą aktą, tuo pačiu ir patikslintąjį kaltinimą ne iki galo aiškiais ir suprantamais.

1.3. Iš išskirtosios kaltinimo dalies yra neaiškūs ir tokie klausimai:

– dėl kaltinimo teiginių „tyčia siekdama (…) užtikrinti aktyvų pasipriešinimą galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei“ – visiškai neaišku: kuo konkrečiai pasireiškia tas „aktyvus pasipriešinimas“ (kokius konkrečius veiksmus turi omenyje kaltintojas juos apibendrintai apibūdindamas „aktyviu pasipriešinimu“; ar tie veiksmai buvo atliekami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių ieškinio civilinėje byloje nagrinėjimą, leistinose ribose, ar tos normos buvo pažeistos;  jeigu tos teisės normos buvo pažeistos, tai kuo konkrečiai pasireiškė tie pažeidimai; ar tie pažeidimai buvo vien tik civilinio procesinio pobūdžio, ar jie buvo kuo nors nusikalstami; jeigu nusikalstami, tai kuo pasireiškė tų veiksmų kriminalinis pobūdis? visoje šioje plotmėje taip pat kyla ir daugybė kitų klausimų;

– kada konkrečiau tie kaltinime abstrakčiai įvardijami veiksmai, t.y. aktyvus pasipriešinimas galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei“ buvo atlikti.

1.4. Dėl kaltinimo teiginių „pasinaudodama (…) pažintimis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. liepos 17 d., neteisėtai rinko informaciją“ yra neaiškūs tame tarpe sekantys klausimai: kokios Ramintos Baltuškienės konkrečios pažintys (su kokiais konkrečiai asmenimis ar pareigūnais) turimos omenyje kaltinime; kuo konkrečiai pasireiškia tas „informacijos rinkimas“, juo labiau – kuo konkrečiai pasireiškia to „informacijos rinkimo neteisėtumas“. Nuorodos kaltinime apie tai, kad „neteisėtai rinko informaciją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto apie valstybinių institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiksmus ir sprendimus, susijusius su mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimu jos motinai L. Stankūnaitei“ niekaip nedaro kaltinimo aiškesniu ir suprantamesniu. Taip yra ir todėl, kad nei kaltinamajame akte, nei prokurorės pareiškime dėl kaltinimo patikslinimo taip niekus niekaip ir nenurodyta apie tai, kodėl informacija apie valstybinių institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiksmus ir sprendimus, susijusius su mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimu jos motinai L. Stankūnaiteibūtų buvusi kokia nors paslaptimi (jeigu taip, tai kokia paslaptimi – valstybine ar kokia kitokia?).

5. Kaip iš kaltinamojo akto, taip ir iš patikslinto kaltinimo visiškai neaišku, kuo konkrečiau (kodėl, kaip, dėl ko) Raminta Baltuškienė „bendrais veiksmais apsunkino paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą“.

1.6. Taip pat kaip iš kaltinamojo akto, taip ir iš patikslinto kaltinimo visiškai neaišku, koks yra ryšys tarp kaltinamajame akte ir patikslintame kaltinime išdėstytųjų Ramintos Baltuškienės „bendrųjų veiksmų“ ir pasitelkimo itin didelių policijos pareigūnų pajėgų, siekiant įvykdyti teismų sprendimus, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą, dėl šių jos veiksmų sumenkinant Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetą.

1.7. Pažymėtina, kad kaltinamosios Ramintos Baltuškienės gynybą (kaltinimo suvokimą ir atitinkamas galimybes kaltinamajai gintis) ženkliai apsunkina ir kaltinime neįvardintų asmenų „N.V.“, T.S., kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas“, įvedimas (kaip kaltinime tariamos „bendrininkų grupės“ narių) į tą kaltinimą Ramintai Baltuškienei, juo labiau, kad tas minėtųjų asmenų įvedimas į kaltinimą Ramintai Baltuškienei atliktas neprisilaikant BPK normų reikalavimų. Ypač apsunkina šioje dalyje Ramintos Baltuškienės kaltinimo suvokimą ta aplinkybė, jog palyginus tą dabartinį kaltinimą su atitinkamais Ramintai Baltuškienei buvusiais pareikštais įtarimais, pastaruosiuose vietoje tų asmenų buvo nurodyti konkretūs žmonės, o dabar kaltinamajai Ramintai Baltuškienei teko ir tenka gintis vis tik spėliojant apie tai, kokius gi tiksliai asmenis turi omenyje kaltintojas, įvardindamas minėtuosius „N.V.“, T.S., kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas“.

1.8. Dėl kaltinimo teiginio „policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą“. Šioje dalyje neaišku, kuo ši „žala pasireiškia“ (ji niekaip kaltinime nekonkretizuota – jos kilmė, pobūdis ir pan.).

1.9. Kaltinime pateiktos abstrakčios bei deklaratyvios nuorodos apie tai, kad Raminta Baltuškienė esą dėl kaltinime tariamų Ramintos Baltuškienės veiksmų „buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas“. Šioje dalyje kaltinimas niekaip nedetalizuotas, nekonkretizuotas, o todėl taip pat nėra aiškus.

1.10. Kalbant apie Ramintai Baltuškienei inkriminuojamą kaltinimą pagal BK 228 str. 1 d. pažymėtina, jog savo parodymuose ši kaltinamoji pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tą esminį kaltinimo trūkumą, jog pastarajame kaltinant ją piktnaudžiavus tarnyba nieko taip ir nenurodyta apie tai, ar ji pažeidė kokius nors konkrečius teisės aktus, jeigu taip, tai kuriuos konkrečiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-20 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-696/2016, nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kokius įgaliojimus viršijo, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo; kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tokiu būdu kyla logiškas klausimas, kaip galėjo ir gali gintis šioje byloje kaltinamoji Raminta Baltuškienė, jeigu net pačiame kaltinime jai nenurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė ir ar apklamai pažeidė kokius nors teisės aktus?! Iš kitos pusės, kaip teismas, esant tokiam kaltinimui, gali nuteisti Ramintą Baltuškienę? Juk teismas pagal galiojančius neginčijamus baudžiamojo proceso principus negali išeiti už prokuroro suformuluoto kaltinimo ribų. Priešingu atveju teismas taptų kaltinančia institucija arba bent jau būtų akivaizdžiai šališkas kaltininančios šalies naudai.

1.11. Ramintai Baltuškienei pareikšto kaltinimo suvokimą itin apsunkina ir tai, jog nors jame nurodomi Ramintai Baltuškienei inkriminuojami veiksmai kvalifikuojami pagal du atskirus baudžiamuosius įstatymus, t.y. nors Raminta Baltuškienė yra kaltinama padariusi mažiausiai du nusikaltimus (dėl tų inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekio neaiškumus jau išdėsčiau), tačiau patikslintame kaltinime tų tariamų nusikalstamų veikų joks atskiras apibūdinimas nėra prokurorės pareiškime kaip nors pateiktas (pateikiamas vientisas tariamos inkriminuojamos veikos aprašymas ir toliau nurodomas vertinimas pagal du atskirus, savarankiškus baudžiamuosius įstatymus). Manau, jog tokio kaltinimo išdėstymo ydingumo vis tik negalima pateisinti kokia nors tariama inkriminuojamų nusikaltimų sutaptimi ar pan.

Yra ir daugiau neaiškumų minėtame Kaltinamajame akte ir jame išskirtajame Ramintos Baltuškienės atžvilgiu kaltinime, o taip pat ir prokurorės „Prašyme patikslinti kaltinimą“. Pavyzdžiui, tame kaltinime nenurodyta net inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, kas yra taip pat šiurkštus BPK normų pažeidimas. Be to tie procesiniai dokumentai (kaltinamasis aktas, prokurorės pareiškimas dėl kaltinimo patikslinimo) išpildyti gana sudėtingai ir klaidingai. Tai yra, kaltinimas Ramintai Baltuškienei kaip kaltinamajame akte, taip ir prokurorės pareiškime dėl kaltinimo patikslinimo suformuluotas itin painiai, painiai, vienu ilgu sakiniu, išdėstytu per visą standartinį mašinraštinį puslapį. Tai dar labiau apsunkina to kaltinimo suvokimą. Juo labiau, kad pats tas kaltinimas išpildytas su atskiromis rašybos, skyrybos ir stiliaus klaidomis. Vertinant jau vien visus paminėtuosius kaltinamojo akto neaiškumus, visa tai taip pat daro tą kaltinamąjį aktą, Ramintai Baltuškienei pareikštą kaltinimą ne iki galo aiškiais ir suprantamais. Visa tai itin ženkliai bei nepelnytai ribojo bei toliau apsunkina kaltinamosios Ramintos Baltuškienės gynybą šioje baudžiamojoje byloje. Dar daugiau, esu įsitikinęs, jog jeigu šią bylą nagrinėti nešališkai, tai toks kaltinimo suformulavimas maksimaliai apsunkina bei nepelnytai apsunkina ir teisingą šios bylos išnagrinėjimą, bent jau mano ginamosios dalyje.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų įtariamajam asmeniui gintis. Per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, logiški, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Gi kaltinamasis aktas yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso dokumentų, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato tolesnes bylos nagrinėjimo ribas.

Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų ir tuomet, kai, tame tarpe: jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai ne tik veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, bet ir kitos svarbios aplinkybės); kai jame tariamos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir netiksliai; ir kt. Taigi kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (su pakeitimais ir papildomais protokolais) 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 3 dalies „a“ punkte nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę būti išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Ši nuostata atsispindi ir Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 7 dalyje, iš kurios seka, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto įtarimo pobūdį bei pagrindą. Be to, BPK 10 str. įtvirtinta teisė į gynybą ir nurodyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų, kaltinimų, o taip pat imtis reikiamų priemonių užtikrinti to traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens asmeninių teisių apsaugą. Tuo tarpu, jeigu kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai, tai laikytina kliūtimi kaltinamajam asmeniui realizuoti pastarojo teisę į gynybą. Būtent taip yra kaltinamosios Ramintos Baltuškienės atveju šioje byloje, vertinant kaltinamąjį aktą šios kaltinamosios dalyje, o taip pat ir prokurorės Prašymą dėl kaltinimo pakeitimo.

Kaltinamojo akto atitikimas vien tokio pobūdžio aktų formai visiškai nereiškia, kad tas aktas yra aiškus, suprantamas ir kad pagal jį kaltinamasis gali pilnavertiškai gintis.

Tokiu būdu ir dėl šiame pareiškime nurodytųjų aplinkybių yra pagrindas šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl joje surašyto kaltinamojo akto (bent jau kaltinamosios Ramintos Baltuškienės dalyje) neatitikimo BPK normoms.

Pažymėtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu Raminta Baltuškienė ir jos gynėjas prašė atitinkamame Pranešime apie įtarimą išdėstytą įtarimą patikslinti taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, būtų aiškus ir suprantamas įtariamajai ir tokiu būdu pastaroji galėtų pilnavertiškai realizuoti savo teisę į gynybą šioje byloje (BPK 21 str.) arba šį ikiteisminį tyrimą iš karto nutraukti reabilituojančiu Ramintą Baltuškienę pagrindu. Prokurorė atsisakė nurodytąjį pranešimą apie įtarimą Ramintai Baltuškienei (tuometinei įtariamajai) patikslinti, ištaisyti to pranešimo trūkumus.

Be to, Ramintos Baltuškienės gynėjas šios bylos ikiteisminio tyrimo metu tam tyrimui vadovavusios prokurorės tame tarpe prašė: įtarimo epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 1 d. patikslinti įtariamajai Ramintai Baltuškienei bandomos inkriminuoti veikos kvalifikavimą, – šiame epizode pašalinti iš įtarimo Ramintai Baltuškienei jos veikos kvalifikuojantį požymį – „veikimą Audronės Skučienės ir Neringos Venckienės suburtoje organizuotoje grupėje asmenų bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, Tadu Skuču, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis“ (pateikiama tuometinė įtarimo formuluotė); įtarimo epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. patikslinti įtariamajai Ramintai bandomos inkriminuoti veikos kvalifikavimą, – šiame epizode pašalinti iš įtarimo Ramintai Baltuškienei jos veikos kvalifikuojantį požymį – „veikimą organizuotoje grupėje suburtoje Audronės Skučienės ir Neringos Venckienės ir joms vadovaujant“ (ir čia pateikiama tuometinė įtarimo formuluotė); jeigu nebūtų nustatyti pagrindai ikiteisminį tyrimą įtariamosios Ramintos Baltuškienės atžvilgiu nutraukti (visoje apimtyje), tuomet patikslinus jos veikos kvalifikavimą taip, kaip prašyta, – išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-1-00180-14 epizodą (epizodus) pagal įtarimą Ramintai Baltuškienei į atskirą ikiteisminį tyrimą ir tą epizodą (tuos epizodus) galutinai baigti tirti tame atskirame ikiteisminiame tyrime. Ir to įtariamosios Ramintos Baltuškienės gynyba prašė visų pirma todėl, kad toje dalyje įtarimas buvo visiškai neaiškus, nesuprantamas. Prokurorė atmetė ir pastarąjį tuometinės įtariamosios Ramintos Baltuškienės gynėjo prašymą.

Prokurorė pabaigė šioje byloje ikiteisminį tyrimą, surašė Kaltinamąjį aktą, kuris didžiojoje dalyje (ir būtent neaiškioje dalyje) atitinka minėtąjį ydingą Pranešimą apie įtarimą, ir tą Kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga perdavė nagrinėti teismui, po ko bandė tikslinti kaltinimą, tačiau tai padarė tik minimaliai, esminių Kaltinamojo akto trūkumų neištaisė.

Pažymėtina, kad prokurorė savo baigiamojoje kalboje bent jau kaltinamosios Ramintos Baltuškienės dalyje (o kaip pastebėjau, ir eilės kitų kaltinamųjų dalyje), apsiribojo tik kaltinamojo akto santraupos pateikimu, po ko padarė savo išvadą apie tariamą kaltinimo pasitvirtinimą. Todėl net ir žodžiu, savo baigiamojoje kalboje prokurorė niekaip nepanaikino kaltinimo Ramintai Baltuškienei neaiškumų apie dalį kurių jau nurodžiau.

Kaip minėta, nors apygardos teismas kaltinamosios Ramintos Baltuškienės gynybos prašymą dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK normoms jau svarstė ir savo laiku to prašymo netenkino, tačiau teismas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir išėjus priimti galutinį procesinį sprendimą, turi įgalinimus perduoti kaltinamąjį aktą prokurorui to akto trūkumų ištaisymui. Juk sakykime, BPK normos (326 straipsnio 1 dalies 5 p.) nustato kad net apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą gali, esant pagrindui, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai ką jau tuomet kalbėti apie pirmosios instancijos teismą? Neabejotina, jog pastarasis teismas juo labiau turi teisę perduoti bylą prokurorui nustačius esminius kaltinamojo akto neatitikimus BPK normoms.

Vis dėlto jeigu apygardos teismas nenustatytų pagrindo perduoti šią bylą prokurorui (bent jau kaltinamosios Ramintos Baltuškienės dalyje), t.y. jeigu teismas ir po baigiamųjų kalbų nepadarys savosios išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, tokiu atveju teismas turės išspręsti šią baudžiamąją bylą mano ginamosios atžvilgiu pagal tokį kaltinamąjį aktą (pastarąjį vertinant kontekste su prokurorės patikslintu kaltinimu), koks tebėra iki šiol.

Tokiu atveju kaltinamosios Ramintos Baltuškienės gynėjui tenka pasisakyti dėl byloje surinktų įrodymų – pakanka jų ar nepakanka, kad priimti Ramintos Baltuškienės atžvilgiu šioje byloje bent dalyje apkaltinamąjį nuosprendį.

Bus daugiau.