„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005) | sena.lt nuotr.
Išeivija – Laisvosios Europos sąžinės ir demokratijos sveikoji pusė, 50 metų brendusi kūrybinių krikščioniškojo tikėjimo metaforų delnuose.
Nuo rusų okupacijos ištrūkusi mūsų tautos piliečių dalis buvo ir liks išskirtinė ląstelė, tvirta savo savastimi, santarve ir tolerancija visoms pasaulio tautoms.
Gyvendami užsienyje, pastebime, kad keičiantis LR Vyriausybėms vis labiau LR diplomatai nesidomi iš okupuotos Tėvynės 1944 metais pasitraukusių II-jo pasaulinio karo pabėgėlių – išeivių – istorine veikla.
Dešimtmečiais pasaulio lietuviai su pasibaisėjimu stebime, kaip buvusi režimo komjaunimo sekretorė, o dabar emigrantė, Jūratė Kaspersena (Caspersen) sovietiniu stiliumi savivališkai perdirbinėja Šveicarijos išeivijos bendruomenės (ŠLB) konvencinę/teisinę 1952-02-17d. Ciurice įkurtą istorinę datą.
Vien tai, kad mūsų tautiečiai Alpių šalyje niekada nebuvo ekonominiai emigrantai, o tik politiniai pabėgėliai bei tik mokslo ir politinės patirties žinių siekiantys išeiviai – istorija juos charekterizuoja išskirtinai pagarbiai.
Pirmosios konvencinės teisinės Lietuvių Bendruomenės įkūrimas 1952-02-17d. neutralioje Šveicarijoje turėjo ypatingus privalomus rėmus, politines taisykles ir konkrečias Įstatų/statutų pareigas ir tikslus kovoje prieš Lietuvos okupaciją, kai 1945/46 m. sovietinis režimas pasaulyje panaikino visas LR diplomatines tarnybas.
Sukūrusi konvencinę/statutinę karo pabėgėlių Lietuvių Bendruomenę Šveicarijos konfederacijoje, ir perėmusi alternatyvią prieš karą LR diplomatijos vestą diplomatinę politką, Šveicarijos LB užsibrėžė 50 m. tęsti antikomunistinę kovą prieš Lietuvos okupaciją ir įgyvendino reikšmingų pasiekimų:
Išeivijos arvchyvuose galima surasti nemažai tokių faktų… Vieni reikšmingų nuoseklios ŠLB-ės antikomunistinės veiklos darbų buvo ŠLB-nės valdybos kasmetiniai kreipimąsi į JT organizaciją Ženevoje.
Štai yra 1985-11-26d. išsugotas RAŠTAS ŠLB-nės valdybos pirmininkui N. Prielaidai:
„…Šveicarija nerpripažįsta Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą…“
ŠLB-nės valdyba raštą oficialiai įteiktė Reigano-Garbačiovo susitikime Ženevoje ir paskelbė Laisvojo pasaulio spaudoje. (žr.knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ p.168 raštas pranc. klb.).
Dokumentinėje knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005), pagal išeivijos mokslininkų dr. Vaclovo Dargužo, prof. kunigo Jono Juraičio, Narcizo Prielaidos ir dr. Alfonso Kušlio patikrintus ir pateiktus archyvus, rašytojos Janinos Survilaitės sudarytame dokumentiniame kataloge/apybraižoje randame išskirtinį Šveicarijos išeivijos gyvenimo ir veiklos aprašymą su dokumentiniais įrodymais Šveicarijos ir Europos 20-jo amžiaus vidurio politinių istorinių įvykių virsmo poslinkius.
Knyga atveria ŠLB karo pabėgėlių kasdienybę, sudėtingą palikusių Tėvynę prigijimą svetimoje 20-jo amž. Šveicarijos žemėje tragiškų pokario įvykių verpetų painiavoje, parodant ir iškeliant lietuviškosios išeivijos tikrąją politinės sąžinės ir demokratinės Tautos atminties sveikąją pusę.
Knygos naratyve – elitiniai lietuvių Tautos karo pabėgėliai, kuriems toliau bręsti buvo lemta laisvoje Vakarų Europoje, neutralioje Šveicarijos konfederacijoje, t. y. pažangiausioje neutraliausioje Alpių šalyje, pilnoje visavertiškų kūrybinių gijų, gelmių ir galių…
Šveicarijos lietuviška išeivija buvo ir liko išskirtinė prie Lietuvos kamieno amžîams priaugusi ląstelė.
Remiantis Lietuvos diplomato, kurį laiką dirbusio Šveicarijoje, Jurgio Šaulio pasakymu jo dienoraštyje, kad gyvenimo nutikimus būtinai reikia žymėti, nes istorija pranyks – pasirodė ypač būtina atkreipti susirūpinimą į dabartinių Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos vadovių D. Henkės ir J. Kaspersenos (Caspersen) veiklą, stengiantis iškraipant išeivijos veiklos faktus pagal sovietinio režimo kurpalį, kad elitinė mūsų Tautos dalis istorijoje ir toliau liktų režimo propagandos replėse, tarybinės tėvynės išdavikų, buržuazinių naciolalistų statuse, menamai, įsikūrusi nelegaliai/pogrindyje, be įstatų sudarymo, patvirtinimo ir jų įregristravimo į darbinės antikomunistinės veiklos sąskaitą, kas Šveicarijoje buvo ir yra griežtai draudžiama.
Nepasidomėjusi Šveicarijoje nelegaliai 1948–1953m. veikusia fašistine holokausto aktyvistus ir Wermachto karininkus vienijusią pabėgėlių „Lietuvių sąjungos” organizacija, J. Kaspersenos savivališkai pasinaudojo 1950-08-20 d. „Sąjungos“ archyvuose įrašytu režimo propagandai tinkamu faktu ir pasaulio spaudoje išplatino nestatutinę/nelegalią ŠLB-ės įkūrimo datą su tikslu:
tęsti režimo ideologinę sumanymą – „įrodyti“ kad: 1944m. Tėvynę palikę lietuviai buvo (ir yra!) Tėvynės išdavikai, užsienyje veikė nelegaliose gaujose, siekdami nuversti Lietuvoje tarybų valdžią.
Senosios išeivijos kartos išsaugota, 1995–1999m. į Vilniaus universiteto RS grąžinta išskirtinė archyvinė medžiaga, rašytojos J. Survilaitės spaudai parengta šveicarų „Solidarity“ leidykloje 2005 m. išleista dokumentinė knyga „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ pirmąjį 21-jo amž. dešimtmetį susilaukė daug reikšmingų įvertinimų.
„Literatūros ir meno“ 2012 m. straipsnyje Marcelijus Martinaitis rašė:
…Nuo 1990 metų gyvendama Šveicarijoje, rašytoja J. Survilaitė dėsningai rašo apie išeivijos veiklą okupacijos metais.
Neutrali Šveicarijos politika ir kalnų pasaulis Autorei padėjo įeiti į naujo likimo paskirtą kūrybinę erdvę, apvalyti sielą nuo skaudžių praeities likimo smūgių, o ištikimybė ir meilė Tėvynei Lietuvai dvasiškai sustiprino kūrybinį įkvėpimą tarnauti savo Tautos istorijos virsmams…
„Alpių lietuvių“ knygoje autorė vartoja pačią nuoširdžiausią išraišką, nes turi didžiulę estetinio ir psichologinio sąžiningumo patirtį, kai prisiliečia prie skaudžios karo pabėgėlių išeivių temos.“ (prof. Leonidas Donskis, 2012)
…Kad V. Užtupo leidykla neišleido nė vienos dvasiškai bevertės, greitą komercinę sėkmę atnešančios knygos – apibūdino ir J. Survilaitės išeivijos atskleistos temos vertę, o pats VU doc. V. Užtupas pažymėjo:
knyga „Degėsių gėlės“ privalo būti vertinama kaip tikra žmonijos atminties saugotoja… (Kristina Civinskienė, Naujos knygos 1997).
Apie knygoje „Alpių lietuviai“ atskleistą Šveicarijos pokaryje įkurtos išeivijos Bendruomenės veiklą, kovojant už Tėvynės nepriklausomybės atstatymą, rašoma sąžiningai ir tikroviškai.
Ištyrinėti išeivijos ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis, Žmogaus teisių gynimo komitetais prie JT Ženevoje, Šveicarijos Rytų Europos institutu Berne, su žymiais Vakarų Europos antikomunistais ir disidentais.
Knygoje chronologine tvarka surinktos žinios apie atskirus asmenis:
užrašyti žymių lietuvių išeivių mokslininkų, meno ir kultūros veikėjų pasakojimai, pristatyta Vakarų Europos lietuvių šviesuomenė, šeimos, politikai ir visuomenininkai:
Lietuvos tautinis palikimas užsienyje kūrybingai įsiaudžia į visą Lietuvos istorinės politinės kultūros audinį.
Knygoje piešiami ir dabartinių emigrantų paveikslai, jų tautinės tapatybės kaip vertybės išsaugojimo problemos, neišvengiamo susiliejimo su svetimo krašto mentalitetu ir aplinka pamokos, naujas vakarietiškos tikrovės pažinimas ir jos 21-ojo anžiaus vertinimas.
Apie knygos istorinę reikšmę atsiliepė „Solidarity“ leidyklos recenzijose prof. dr. Antanas Tyla ir dr. Aldona Vasiliauskienė ( 2005).
„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ knyga įtraukta į Tarptautinio Vilniaus Mokslo ir Kultūros Simpoziumo bei Šveicarijos Ciuricho universiteto centrinės bibliotekos katalogus, 2005m. Įvertinta VU mokslinės bibliotekos administracijos, LR mokslo daktarų:
PLB pirmininko (2005) dr. V. Kamanto, prof. J. Juraičio, prof. V. Girdzijausko, apdovanota dešimčia LR Kultūros, URM-jos ir kt. Garbės ir Pagyrimo raštų.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje knyga „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ iki šiol yra vienintelė naujausių laikų emigrantės pastangomis užsienyje gimusi išeivijos gyvenimo ir veiklos dokumentinė apybraiža.
Paskutinę savaitę LR prezidento Gitano Nausėdos išsireiškimas, kad mūsų veiklos pasiekimams ar nesėkmėms parodyti pirmiausia turi būti pateiktos aiškios loginės/politinės motyvacijos, norime širdingai prisidėti kalbėdami apie nuo mūsų kartos jau nutolusią istorinę išeivijos veiklą, pabrėždami, kad pačiu svarbiausiu istoriniu dokumentu turi likti teisingi istorinio įvertinimo motyvai.
Palyginkime, kad šiandien norint nepelnytai išaukštinti save ir nužeminti protingesnį ir sąžiningesnį – į viešuną išsiveržia gandai ir propaganda.
Taip, norėdama pateisinti savo komjaunuolišką manipuliavimą begėdišku ŠLB archyvų klastojimu, 2013-05-07 d. internetinėje pasaulio spaudoje J. Kaspersenos knygą „Alpių lietuviai“ sovietiškai apšmeižta:
išeivijos knyga yra tedencinga, neargumentuota, iškraipyti istoriniai faktai, ŠLB 50-metis atšvęstas 2 metais vėliau… J. Survilaitė šmeižia, juodina ir kompromituoja ŠLB-nės Pirmininkę J. Kaspersen…
Tautą sudaro gyvieji ir mirusieji.
Istorija, į kurią atsiremiame – yra mūsų visų istorija, todėl yra svarbiausias politinis ideologinis veiksnys ir variklis, kurio išsaugojimui visi privalome jungtis ir liūdyti.
Pabaigai paprastas mokyklinis klausimas:
„Kokiais bruožais įvertinamos LR URM-jos paskirtų LR diplomatų žinios siunčiant juos diplomtinei tarnybai į užsienio šalis?
Ar kiekvienas LR diplomatas sugeba teisingai perskaityti archvyvinį išeivijos išsaugotą veiklos protokolą?
Įdomumo dėlei iš dešimtmetį Šveicarijoje dirbusių diplomatų tik vienas LR Berno ambasadorius p. Jonas Rudalevičius buvo kompetentingas įvertindamas emigrantų veiklą, pažymėjęs, kad išeivijos archyvus ištaisyti nauji emigrantai NETURI JOKIOS TEISĖS.