Lietuvos ES (LES), susivienijusi su Lietuvos TSR, vieningu frontu kovoja prieš nepriklausomos Lietuvos Respubliką. Net LRT išdrįso transliuoti siužetą, kaip Lietuvos ES policija, pasiskundus žydei, buvusiai uoliai sovietinio „teisingumo“ atstovei Fainai Kuklianskai, buvo nusiųsta lupti paminklinės lentos Kaziui Škirpai, kurią galų gale, trejus metus laukę ir nesulaukę valdžios leidimo, pakabino NS aktyvistai.
Kas šiandien yra Lietuvos ES? Tai Europos Sąjungos užkampis, kurį valdo visokios mažumos: žydai, lenkai ir LGBT. Jie – Europos Sąjungos piliečiai, nieko bendro neturintys su Lietuvos Respublika. Nes Lietuvos Respubliką kūrė lietuviai.
Lietuviai, o ne žydai, ne lenkai sudarė daugumą – valdančiąją daugumą, – kai buvo paskelbta ir apginta 1918 metų laisva, nepriklausoma Lietuvos respublika.
Lietuviai buvo pavergtoji, tremiama ir žudoma dauguma, kai Lietuvą okupavo Sovietų Rusija.
Lietuviai buvo dauguma, net praktiškai vienintelė tautinė grupė, kuri vedė tegu ir beviltišką, bet atkaklią, pasiaukojamą kovą su sovietais ir tapo pavyzdžiu, tapo tautiniu-kultūriniu pagrindu pogrindžio pasipriešinimui bei Sąjūdžiui kovoje su sovietais už Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuviai buvo toji dauguma, kuri vyravo Sąjūdžio mitinguose ir rinkimuose į pirmąjį, Atkuriamąjį Seimą, vienbalsiai balsavę už tai, kad Lietuva atsižegnotų su LTSR ir taptų nepriklausoma Lietuvos Respublika. O kaip balsavo būrelis lenkų? Nė vienas iš šešių deputatų-lenkų nebuvo „už“ tokį sprendimą. Susilaikė…
Viena žydė geriau už tūkstančius lietuvių žino, kokius paminklus, kitus atminimo ženklus ir kam Lietuvoje GALI statyti lietuvių dauguma, o kokių negali.
Kas Lietuvos kovoje prieš Sovietus buvo žydai? Jie irgi pasiaukojamai padėjo… rusams okupuoti Lietuvą, naikinti ir šmeižti aktyviausius, protingiausius lietuvių tautos atstovus. Net ir lenkai toje kovoje, jei ir nepadėjo lietuviams, bet nors nesusitepė rankų, tarnaudami kruvinai rusų okupacinei valdžiai, fiziškai naikinant lietuvius. (Gal jie tam kartui jau buvo pasisotinę lietuvių krauju, pralietu Vilniaus krašte, lenkinant Vilniją?). Tarp ištikimų sovietams tarnavusių teisėtvarkos atstovų skambia styga skambėjo Fainos Kuklianski, kaip ir daugelio kitų jos tautiečių, vardas. Ir ta „styga“, šlovė jai, skamba ir dabar, kai savo promaskvietišką veiklą ji tęsia, padedant Izraelio ir JAV ambasadoms ir pataikūniškai pritariant liberaliajai dabartinei Lietuvos valdžiai. Viena žydė geriau už tūkstančius lietuvių žino, kokius paminklus, kitus atminimo ženklus ir kam Lietuvoje GALI statyti lietuvių dauguma, o kokių negali. Ir LES daugumos valdžiukė klusniai šoka pagal tos damos dūdelę.
O ką lietuvių dauguma?
Lietuvių dauguma užimta rietenomis ir aiškinimusi, kuri jų partija ar visuomeninė organizacija labiausiai nusipelnė sėdėti „Kristaus dešinėje“.
Lietuviškosios partijos iki kraujo aiškinasi, kuri iš jų lietuviškesnė, geresnė, labiausiai nusipelniusi vietos prie valdžios lovio ir be jokio gailesčio, bet jokio „razumo“ skandina kitas, kaltindama jas egoizmu, pasipūtėliškumu ir kitomis didesnėmis ar mažesnėmis nuodėmėmis.
O kur šiandien tos neva gerosios, vieningo „tarnavimo tautai“ šūkius skelbiančios partijos, kai antilietuviška valdžia imasi eilinės akcijos prieš eilinį Lietuvos piliečių, atstovaujančių tautinei – lietuvių – daugumai, mėginimą pareikšti savo nuomonę? Gal jos nori sugėdinti NS ir SAVO darbais, o ne šūkiais, ne priekaištais demonstruoja neva individualizme ir egoizme skendinčiam Nacionaliniam susivienijimui, kaip įgyvendinamas šūkis „Vienykimės, sesės ir broliai, už Lietuvą!“? Gal atėjo prie paminklinės lentos palaikyti NS akciją ir pademonstruoti valdžiai, kad ta lenta reikalinga ne tik NS, bet ir visai lietuvių daugumai?
Nematau. Negirdžiu.
O juk turite/turėjote tokią gerą progą parodyti, kaip jūs suprantate vienijimąsi vardan Lietuvos, vardan idėjos, o ne dėl savo lyderio mandato Seime ar Europos Parlamente!
Ech, lietuviai, lietuviai…
pozicija.org