Baisiai įdomi situacija dėliojasi mūsų Lietuvėlėje šiuo metu.
Iš vienos pusės, STT ir už jos stovintys bei jai diriguojantys asmenys (šiuo metu valdantys energetiką, finansų sektorių bei teisėsaugą) pradėjo rimtą puolimą prieš sisteminės partijos lyderį ir vieno didžiausio Lietuvos dienraščio savininką. Anksčiau STT puolė ir puolimą tęsia prieš visas sistemines, dabartiniu metu valdančiojoje koalicijoje esančias politines partijas ir jų narius. Šaukimai, apklausos, sekimai, sulaikymai, tardymai ir įtarimų pareiškimai. Skamba visa Lietuva.
Iš kitos pusės, vieno didžiausio Lietuvos dienraščio savininkas ir sisteminės bei į valdančiąją koaliciją įeinančios partijos, jų pirmininkai, nariai bei dalis žinomų verslininkų. Dabar jie kol kas šokiruoti, pasimetę, tyliai burnoja, tačiau palaukime dienelę, kitą ir jie atsigaus. Tuomet sulauksime įdomių ėjimų, smūgių ir puolimų.
Gyvenimas tampa žiauriai įdomus. Prasidėjo arši, be taisyklių rinkiminė kova dėl valdžios LR Seime ir Vyriausybėje. Ant kortos pastatyta milžiniškų finansinių srautų energetikos, finansų sektoriuose ir teisėsaugos struktūrų valdymas bei kontrolė. Laimėtojui atiteks viskas. Deja, tarp lenktyniaujančiųjų nėra ginančiųjų visuomenės interesus.
Mano pamąstymai šiuo klausimu:
Pirma, mano nuomone, derinimai, užtarimai, patarimai, kalbėjimai apie pagalbos suteikimą, bandymai spręsti problemas per įtakingus žmones, matyt, buvo. Verslas susidūrė su problemomis ir jis ėmėsi šias problemas spręsti įprastomis Lietuvoje priemonėmis. Vaikščiojo, beldėsi į duris, kalbėjosi, siūlė. Korupcija Lietuvoje klesti, o šiais laikais ji tiesiog „žydi“. Net ministrai viešai pripažįsta nešantys kyšius.
Antra, mano nuomone, STT neturi surinkusi įrodymų apie galimai padarytą nusikaltimą ir klausimas, ar nusikaltimas iš viso buvo padarytas, ar jis yra baigtas? Tikriausiai STT įrodymuose yra tik asmenų tarpusavio pokalbiai telefonu arba asmenų telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis apie kitus asmenis. Juk žmonės taip mėgsta pakalbėti ir apkalbėti!!!
Trečia, mano įsitikinimu, STT šiuo metu desperatiškai bando išgauti įrodymus iš apklausiamų ir tardomų asmenų. Ką jie prikalbės, tai prikalbės ir prisidarys daugiausia problemų pirmiausia sau, o tik po to kitiems, nes išsigandęs žmogus, siekdamas save pateisinti, prikalba nebūtų dalykų, t.y. kalba ne tai, ką matė, kur pats dalyvavo, bet ką girdėjo, remiasi gandais, o kartais net pats išgalvoja istorijas.
Ketvirta, mano giliu įsitikinimu, šis eilinis skambus ikiteisminis tyrimas niekuo nesibaigs. Būtų tiesiog neįsivaizduojamas dalykas, jei jis pasiektų teismą. Visais atvejais asmenys bus išteisinti. Kodėl? Todėl, kad baudžiamojo kodekso straipsnis – prekyba poveikiu – yra visiškai netinkamas, painus, nesuprantamas ir dviprasmiškas. Nė vienas sąžiningas teisėjas pagal šį straipsnį niekada nieko nenuteis. Kai įstatymas yra dviprasmiškas ir painus, tai galioja ne įstatymo galia, o stipresniojo valia. Šiuo atveju kas stipresnis, tas teisesnis.
Penkta, mano giliu įsitikinimu, baudžiamojo kodekso straipsnis – prekyba poveikiu – (iki šios dienos nesuprantu, ką jis reiškia teisiškai) buvo priimtas arba dėl visiško kvailumo, arba dėl didelio suinteresuotumo, sąmoningai sudarant sąlygas nesąžiningai ir neteisėtai konkurencinei kovai dėl valdžios ir įtakos. Galima teigti, kad šis straipsnis yra nusikalstamas, nes jis sudaro galimybę ir sąlygas teisėsaugai ar tiems, kurie ją valdo, daryti poveikį ir juo prekiauti.
Šešta, mano giliu įsitikinimu mūsų teisėsauga, ypatingai STT, VSD, FNTT, yra įtrauktos į politinę konkurencinę kovą dėl valdžios. Mūsų teisėsauga ne kovoja su nusikaltimais, o dalyvauja politinėje veikloje. Dėl to teisėsaugos „viešąsias“ akcijas reikėtų vertinti kaip tikras viešąsias akcijas, skirtas rinkiminei kampanijai.
Tikiuosi, kad dėl reitingų, dėl rinkėjų balsų mūsų politiniai kovotojai nepradės (kaip Rusijoje) sprogdinti gyvenamųjų namų kartu su gyventojais ar „mažojo karo“. Skaudu, liūdna ir pikta, kai matai, kaip atkakliai ir energingai mūsų nepriklausomos ir laisvos Lietuvos teisėsaugininkai, politikai, aukšti valdininkai (turiu omeny juos visus: ir valdančiuosius, ir opozicijoje esančius, ir aukštuose valstybės postuose sėdinčius) savo pačiomis rankomis ardo valstybę iš vidaus.
Gal pamenate šį teisėjo raudonavimą, kuris įvyko prieš keletą metų?
„Už valandos ar dviejų jis atbėga visas raudonas, kas čia, jinai visai ten maždaug…“ Tai įrašo stenograma. Galimai kalbasi du nepriklausomos ir laisvos Lietuvos Respublikos teisėjai. „1 vyras: Nuėjo tos kalbos, kad gavai užduotį dusint šituos.“
Padėtis pablogėjo. Anksčiau raudonavo, dabar jau ne. Dusinti tapo įprasta.
tiesos.lt