Viskas prasidėjo 2011 m. rugpjūčio 19 dieną, kai du civiliais persirengę policijos pareigūnai bandė sulaikyti Žaliakalnio turgavietėje obuolius pardavinėjusią 72 metų kaunietę močiutę Agotą Ramanauskienę už galimai padarytą administracinės teisės pažeidimą.
Po policininkų E. Karčiauskaitės ir Z. Rimšos veiksmų buvusią darželio auklėtoją ištiko koma, ji liko neįgali. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turėjęs įvertinti policininkų veiksmus, nustatyti, ar jie nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neviršijo įgaliojimų. Tyrimas iki šiol nebaigtas. Dar daugiau – iki šiol kovojama dėl galimybės šį tragiškai pasibaigusį incidentą ištirti iki galo.
Noriu atkreipti visuomenės dėmesį, jog š.m. liepos mėnesį, t.y. nuo įvykio praėjus porai metų, Kauno miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Marius Kuzminovas Kauno apygardos teisme teigė, kad 72 metų Agota Ramanauskienė pati elgėsi agresyviai ir padarė ją sulaikančiai 30-metei policininkei šešis kūno sužalojimus (be kita ko, policininkė močiutės buvo smaugiama ant kaklo buvusia grandinėle). M. Kuzminovas tvirtino, kad jei močiutė po susidūrimo su policininkais nebūtų tapusi neįgali, ji jau būtų nuteista už policininkės užpuolimą (ir, matyt, kitaip nei neseniai paleistas Interpolo ieškomas mafijozis, jau sėdėtų kalėjime?).
Nežinau kaip Jums, bet man labai sunku suvokti, kaip tuomet 72-ejų metų močiutė, buvusi vaikų darželio auklėtoja, sugebėjusi pasipriešinti policininkei – vis dėlto net šeši sužalojimai! – pati atsidūrė komoje ir liko neįgali, o policininkė ir toliau sėkmingai tebedirba?
Vis dėlto ir šioje Lietuvos teisėsaugos, tiksliau – teisėnaikos, karalystėje, kurioje policininkai-sadistai sulaukia nesuprantamai atkaklaus policijos vadovų, prokurorų ir teisės dėstytojų užtarimo (vienas tokių užtarėjų – Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dekanas Saulius Greičius), atsiranda ir šviesos spindulių: nei Kauno apylinkės, nei apygardos teismai nepatikėjo prokuroro Mariaus Kuzminovo versija. Teismo metu taip pat paaiškėjo, kad 30-metė policininkė pati panaudojo prieš močiutę kovinius veiksmus (kokius konkrečiai, policija ir prokuratūra kol kas slepia). Tad teismas 2013 m. liepos 16 dienos nutartimi neleido nutraukti ikiteisminio tyrimo ir įpareigojo jį tęsti.
Liūdniausia, kad policininkų-sadistų dangstytojas prokuroras Marius Kuzminovas ir pats dirba Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios teisės katedros dėstytoju-asistentu. Ir vadovauja štai tokioms magistro darbų temoms: „Ar Lietuvoje teisės aktais užtikrinamas nukentėjusio ir įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) lygiateisiškumas baudžiamajame procese?“.
Žinodami Agotos Ramanauskienės bylos tyrimo eigą, galime įsivaizduoti, ko jis moko būsimuosius policininkus bei prokurorus ir kas mūsų visų laukia susidūrus su tokiais mokytiniais gyvenime.
Beje, M. Kuzminovas neabejingas ir kultūrai bei turi savo požiūrį į kultūros paveldą – jam patinka „stiklainiai“ senamiesčiuose. Jis kandidatavo ir į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro vietą, tiesa, nesėkmingai.
Vis dėlto teisingai pasielgė Estija ir Gruzija, atleidusi visus policininkus ir iš naujo juos rinkusi pagal vakarietiškos kultūros standartus – kito būdo susitvarkyti su įsisenėjusiomis problemomis neradusi. Ten „stebuklingai“ dingo kyšininkavimas, korupcija ir sistema „ranka ranką plauna“.
Po skandalingų įvykių Ukrainoje apie panašią reformą kalba ir šios šalies politikai, diskusijoje dalyvauja ir jų vidaus reikalų ministras. O ar įsivaizduojame tokią diskusiją Lietuvoje ir šią problemą keliantį mūsų vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską?
Manau, Lietuvoje jau nebepakaktų pakeisti tik policininkus – reikėtų paleisti ir prokuratūrą, ir tokius „teisės“ dėstytojus kaip Saulius Greičius, Mindaugas Kuzminovas bei kitus policininkų-sadistų gynėjus.
Tiesos.lt redakcija