Trečiadienį BNS, remdamasis Vilniaus apygardos teismo atstove Lina Nemeikaite, pranešė: teismas sprendimą dėl kaunietės įvaikinimo šeimai iš Naujosios Zelandijos priėmė, bet jo neskelbs. Girdi, „taip nuspręsta siekiant užtikrinti nepilnametės teises, priimtas sprendimas paskelbtas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebuvo skelbiama ir komentuojama viešai. Pasak teismo, įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės teismui atskleisti neviešus duomenis visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose“.
Trečiadienį BNS, remdamasis Vilniaus apygardos teismo atstove Lina Nemeikaite, pranešė: teismas sprendimą dėl kaunietės įvaikinimo šeimai iš Naujosios Zelandijos priėmė, bet jo neskelbs. Girdi, „taip nuspręsta siekiant užtikrinti nepilnametės teises, priimtas sprendimas paskelbtas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebuvo skelbiama ir komentuojama viešai. Pasak teismo, įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės teismui atskleisti neviešus duomenis visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose“.
Kodėl manoma, kad vaiko ir visuomenės interesus geriausiai atitinka tyla, o ne skaidrumas vykdant tarptautinius įvaikinimus? Kodėl nusikalstama betvarke (kaip savo komentare Veidaknygėje užsimena Seimo narys Mindaugas Puidokas, iki šiol nėra ataskaitų apie 15 iš 24 vaikų, kuriuos 2016 metais įsivaikino užsieniečiai) iki šiol nesusidomėjo nei žiniasklaida, nei Generalinė prokuratūra? Galų gale – kodėl teismas ir toji pati didžioji žiniasklaida taip skirtingai traktuoja proceso dalyvius, teismo atstovė nepakomentavo. Žinoma, jos niekas ir neklausė.
Dalijamės Seimo nario Mindaugo Puidoko komentaru iš Veidaknygės:
Viskas labai slapta, bet klausimas visiems: kodėl žiniasklaidoje zelandai su vardais ir nuotraukomis, o brolio advokatui nedavė net jų inicialų ar bylos numerio, reikalingų kreipimuisi į teismą!?
Teisininkai analizuoja situaciją: skųsti nėra ką, nes brolio advokatas net neturi sprendimo. Negauta jokio atsakymo į du brolio Arūno advokato kreipimusis į teismą – prašyta nukelti svarstymą dėl pasikeitusių teisinių aplinkybių ir pripažinti brolį teisinio proceso dalyviu. Brolis oficialiai kreipėsi dėl sesers globos, o ir vyriausios sesers sutikimas išgautas apgaulės būdu. Ar tai nėra svarbios teisinės aplinkybės?
Tad noriu atkreipti visų dėmesį, kad pats įvaikinimo procesas – galimai neskaidrus, viešai nekontroliuojamas, yra rimtų įstatymų spragų, kurias būtina taisyti. Net artimiems giminaičiams nėra užtikrinta teisė į teisinę gynybą tokiais atvejais. Šis konkretus atvejis tik atskleidė nuolatinę problemą, kurią būtina nagrinėti ir spręsti.
Visi dabar akcentuoja vaiko gerovę, visi besaikiai ja rūpinasi… Bet ar tikrai!? Gal reikėtų rūpintis visų vaikų gerove – tame tarpe ir įvaikinamų. Trūksta net 15 ataskaitų apie 24 užsienyje įvaikintus vaikus vien 2016 metais. Tas rodo, kad labai silpnai ir dažnai aplaidžiai rūpinamasi, kaip sekasi įvaikintiems užsienyje vaikams.
