Seimo “Drąsos kelio” frakcijos narys, ekonomistas prof. Povilas Gylys įsitikinęs, kad euro zona nėra “Titanikas”, kuris į vandenyno dugną nugrimztų greitai. Tai veikiau potencialus Černobylis, tad jei ištiktų katastrofa, jos padarinius justume ištisus dešimtmečius.
– Kaimynė Latvija eurą planuoja įsivesti 2014-ųjų pradžioje. Jau treji metai, kai jis įvestas Estijoje. Kodėl mums tenka atsiliekančiųjų dalia? O gal tai nėra jau taip blogai?
– Kai estai prisidėjo prie euro zonos, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas pirmiausia Estiją pasveikino, o paskui pridūrė: “Užjaučiu.” Įsivedus eurą išnyksta valiutinė rizika, susijusi su valiutos kurso kitimu. Tačiau tuoj pat prarandamas monetarinis suverenitetas. Nė viena iš 17 euro zonos šalių neturi autonominės pinigų politikos. Mūsų premjeras Algirdas Butkevičius neseniai nustebino pareikšdamas, kad įsivedę eurą skolinsimės pigiau. Nors valiuta yra bendra, kiekviena valstybė skolinasi savam biudžeto deficitui padengti. Todėl ir skolinimosi išlaidos skiriasi – Vokietija skolintųsi pigiai, Graikija – labai brangiai. Euras negarantuoja šviesios ateities, tačiau privalumų jis turi. Didžiausia problema, kad Lietuvoje nėra rimtos diskusijos, kurioje išryškėtų visi pranašumai, trūkumai ir rizikos veiksniai.
– Naujoji Vyriausybė eurą Lietuvoje mato 2015 metais. Tokius norus premjeras A.Butkevičius pagarsino nuogąstaudamas, kad jei planas nepavyks, jis bus pasmerktas kaip politikas. Tad galime drąsiai planuoti eurą po poros metų?
– Nei čekai, nei lenkai tikrai nemano, kad jų šalis ištiks katastrofa, jei bus uždelsta įsivesti eurą metus ar ilgiau. Premjeras be reikalo susiejo savo politinę ateitį su euro įvedimu.
Tačiau pirmiausia turime atsakyti į klausimą, ar didžiosios euro zonos šalys laukia, kada prie jų prisidės Lietuva ar Latvija. Nors kasdien skaitau užsienio spaudą, man dar neteko matyti bent vieno “ilgesingo” straipsnio. Premjeras, prezidentė ir kiti atsakingi politikai turėtų visuomenei atsakyti į klausimą, ar mes ten esame laukiami. Ar euro zonoje maža problemų?
– Latviai bene labiausiai būgštauja dėl didėsiančių kainų. Tačiau politikai ramina, kad jos augs vos keliomis dešimtosiomis procento. Jei Lietuva eurą įsivestų 2015 metais, ką jis mums atneštų?
– Yra du pagrindiniai svertai, kuriais valdomi makroekonominiai parametrai, – fiskalinė ir monetarinė politika. Nenaudojame nei vieno, nei kito, tačiau teorinę galimybę jais pasinaudoti tebeturime. Didžioji Britanija ir JAV gęstančią ekonomiką kursto spausdindamos pinigus. Mes tokios galimybės neturime ir jau niekada neturėsime. Pažvelkime į Slovėniją. Ten kylančios kainos sukėlė sąmyšį. Nors Slovėnija į euro zoną pateko palyginti lengvai, problemų tai neišsprendė. Mūsų problema bus ta, kad vykdydami taupymo politiką apleisime viešuosius poreikius. Ir viskas dėl to, kad įsivestume eurą, nors to pasekmės neaiškios. Nuolat stebėdami biudžeto procesus, deficitą, infliaciją, nesugebėsime tinkamai padėti periferijai. Tai yra didžiosios netektys. Deja, matau, kad mūsų politikos elitas nesupranta makroekonomikos pagrindų, nemato pasekmių.
– Gal manote, kad euro zonos dėl skolose dūstančių šalių per artimiausius dvejus metus tiesiog neliks?
– Jau dabar turime dviejų greičių Europos Sąjungą – euro zoną ir jai nepriklausančias šalis. Pritariu mano srities ekonomistų nuomonei, kad krizė euro zonoje nesibaigė. Tad kyla klausimas, kodėl einame, anot įtakingo britų savaitraščio “The Economist”, į vadinamąją galimą Černobylio erdvę. Euro zona nėra “Titanikas”, kaip ją vadina kai kurie ekonomistai. Tai yra galimas Černobylis. “Titanikas” nuskendo per keletą valandų, išsisklaidė sūkuriai, ir viskas liko vandenyne. Monetarinis Černobylis reikštų ilgus metus, penkmečius, dešimtmečius truksiančius didžiulius praradimus visoje Europos erdvėje. Neprognozuoju ir nenoriu, kad taip nutiktų. Tačiau jei esi strategas ir mąstai apie ateitį, pagal įvairius signalus atitinkamai koreguoji savo strategiją. Galbūt derėtų palaukti, kol praeis vadinamasis Černobylio pavojus, euro zona stabilizuosis, ir tik tada viską įvertinti, priimti sprendimus. Spaudoje mirga pranešimų apie blogėjančią Prancūzijos ekonomikos padėtį, o vienintelė iki šiol klestinti didžioji ekonomika yra Vokietija. Tad lieka klausimas, kas nutiks euro zonai.
Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS