Perženkim Rubikoną
Lietuvos Sąrašo rinkimų į Vilniaus miesto tarybą programa, pristatyta visuomenei 2015-ųjų sausio 8-ąją. Programa atviro kodo – atvira piliečių siūlymams ir pastaboms.
Vilnius – darnus, bendruomeniškas, vilniečių kuriamas miestas
Didžiausią kūrybinį potencialą sutelkusi, senų tradicijų Lietuvos sostinė šiandien neturi aiškios plėtros vizijos. Vilniaus miestas primena uždarą akcinę bendrovę: jis tvarkomas neskaidriai, vilniečiams nedalyvaujant. Tad save ir miestą gerbiantiems piliečiams būtina peržengti Rubikoną: ryžtis Lietuvos sostinę kurti kaip atvirą laisvų žmonių bendriją – polį, pilį, respubliką. Miestas, kuriame gyveno mūsų protėviai, gyvename mes ir gyvens mūsų vaikaičiai, negali likti vienadienių sprendimų, vienos ar kitos grupės interesų įkaitu.
Vilniečiai turi tapti savo miesto šeimininkais, o sostinė įgyti aiškią darnaus miesto raidos perspektyvą. Tik miestiečiams ir jų bendruomenėms dalyvaujant sostinės valdyme, miestas bus tvarkomas sąžiningai ir teisingai, o svarbiausios paslaugos teikiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės. Bendromis vilniečių pastangomis Vilnius gali atgimti naujam bendruomeniškam gyvenimui ir tapti miestu, padedančiu kurti Lietuvą kaip orių piliečių Respubliką. Išmintingai plėtojama šalies sostinė turėtų būti paversta pasaulio lietuvių reemigracijos – sugrįžimo į tėvynę – centru.
Piliečiams – teisę tiesiogiai dalyvauti miesto valdyme
Visus blogiausius, didžiausią žalą miestui padariusius sprendimus valdžia priėmė slapta nuo miestiečių, su jais nesitardama arba ignoruodama jų nuomonę. Kad piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti miesto valdyme, naujoji miesto taryba kartu su meru turės:
• savo sprendimus grįsti privalomomis viešosiomis konsultacijomis, viešaisiais klausymais ir gyventojų apklausomis, o svarbiausius, ilgalaikių pasekmių turinčius sprendimus priimti tik atsiklaususi miestiečių nuomonės visuotinėje apklausoje;
greta miesto tarybos komitetų, delegavimo principu remiantis, suburti realiai veikiančius visuomeninius ekspertų komitetus, turinčius teisę gauti visą savo srities informaciją, teikti sprendimų projektus, gauti argumentuotus atsakymus;
• seniūnijų seniūnus skirti tik kandidatams į juos pristačius vietos miestiečiams savo programas ir surengus miestiečių apklausas;
• išplėtoti seniūnijų ūkinį savarankiškumą;
• sudaryti sąlygas sužlugdytai Vilniaus žiniasklaidai (laikraščiui, radijui, televizijai) – būtinam miestiečių forumui – atsikurti; nuolat teikti šiam forumui išsamią ir tikslią informaciją apie savivaldos darbą;
• parengti miesto referendumų tvarką, kad miestiečiai, surinkę sutartą skaičių parašų, turėtų teisę inicijuoti visuotinę Vilniaus gyventojų apklausą, kurios rezultatas būtų privalomas miesto tarybai;
• parengti tvarką, kaip miestiečiai gali atšaukti tarybos narį, dėl nederamo elgesio praradusį gerą reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą.
Taip pat Vilniaus miesto taryba siūlys Seimui atkurti Lietuvoje pirmąją ūkiškai savarankišką savivaldos grandį, kokia yra visoje Europoje – įteisinti piliečių renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas, o seniūnijų ir savivaldybių tarybas rinkti ne pagal partijų sąrašus, bet tiesiogiai vienmandatėse apygardose.
Sprendimai – tik skaidrūs, viešai aptarti, į darnią ateitį nukreipti
Vilnius turi būti tvarkomas viešai ir išmintingai: priimami miestiečiams naudingiausi, su jais apsvarstyti, į darnią ateitį orientuoti, ekonominiu požiūriu pagrįsti sprendimai, o mokesčių mokėtojų pinigai nešvaistomi ir grupuočių nesisavinami. Todėl naujoji miesto taryba:
• kartu su miesto bendruomenėmis (vietos, akademinėmis, kūrybinėmis, verslo) suformuos Patarėjų tarybą, sudarytą iš visuomenės pasitikėjimą pelniusių įvairių sričių profesionalų. Ši taryba teiks miesto politikams pasiūlymus nustatant ilgalaikes sostinės plėtos gaires ir sprendžiant strateginius klausimus, o jei vis dėlto būtų priimti abejotini, pakenkti miestiečių gerovei galintys sprendimai – turės teisę inicijuoti miesto referendumą, kad būtų atsiklausta vilniečių nuomonės;
• kartu su Patarėjų taryba numatys ir miestiečiams aptarti pateiks pagrindinius sostinės plėtros principus ir kriterijus; pagal juos sudarys ilgalaikį miesto plėtros planą;
• remdamasi ilgalaikiu miesto plėtros planu ir ištyrusi vilniečių poreikius, tardamasi su bendruomenėmis parengs miesto transporto, namų renovavimo, komunalinio ūkio, švietimo, kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos bei kitų sričių plėtros strategijas ir imsis jas įgyvendinti;
• savo sprendimus grįs svarbiausiais darnaus miesto prioritetais – pagarba gyvajai aplinkai ir kultūros paveldui, saikingu išteklių naudojimu, aukšta visų miestiečių gyvenimo kokybe, bendruomeniškumu;
• sprendimus dėl brangių ir ilgalaikes pasekmes turinčių viešųjų projektų priims tik atlikusi privalomą jų vertinimą kaštų ir naudos analizės metodu, t. y. projekto kainą palyginusi su jo nauda ir pasekmėmis visuomenei, įvertinusi alternatyvas ir įsitikinusi, kad jį tikrai verta įgyvendinti. Tai leis atsakingai valdyti viešuosius finansus ir bus priešnuodis korupcijai;
• užtikrins skaidrią verslo aplinką ir kryptingai rūpinsis investicijų paieška ir pritraukimu.
Viešieji finansai valdomi skaidriai
• vilniečiai bus įtraukti į Vilniaus biudžeto formavimą: miestiečiams bus pristatomi detalūs metiniai biudžetų projektai ir viešai atsakoma į visas miestiečių pastabas; Vilniaus biudžetai, jų pajamos ir išlaidos bus piliečiams matomos elektroninėje erdvėje;
• miesto metinį biudžetą prašokusi Vilniaus skola ir jos susidarymo priežastys bus išanalizuotos ir išviešintos, o skolai veiksmingai valdyti sudaryta ekspertų taryba;
• investiciniai projektai bus aptariami ir rengiami kartu su vietos bendruomenėmis: bendruomenių ir seniūnijų deleguoti atstovai dalyvaus sudarant investicinių projektų ir viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, turės teisę stebėti investicinių projektų įgyvendinimo procesą;
• didieji investiciniai projektai bus įgyvendinami bendradarbiaujant su „Tarptautinio skaidrumo“ organizacija ir dalyvaujant jos ekspertams;
• remiantis teisingumo bei ūkiškumo kriterijais, bus peržiūrėta ir viešai aptarta savivaldos institucijų bei įmonių darbuotojų etatų bei atlygio sistema, užtikrinta skaidri konkursų pareigoms eiti tvarka, atsisakyta „partijos draugų“ protegavimo.
Komunalinį ūkį – į vilniečių rankas
Peržengę Rubikoną, prieš „Fortumą“ nesiklaupsim. Būtiniausios paslaugos bus teikiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės. Tam Vilniaus taryba:
• parengs ir po konsultacijų su miestiečiais įgyvendins komunalinio ūkio administravimo reformą: miesto ūkį tvarkys ne daugybė uždarų akcinių bendrovių, o savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, kurios dalininkais, Šiaurės šalių pavyzdžiu sekant, palaipsniui galėtų tapti vilniečiai. Ši įstaiga organizuotų šilumos, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, gatvių ir kiemų apšvietimą bei priežiūrą. Atskaitomybė vilniečiams, skaidrus valdymas, bendruomenių atstovų dalyvavimas stebėtojų taryboje užtikrins, kad už teisingą kainą gausime kokybiškas komunalines paslaugas, o miesto turtas bus išmintingai tvarkomas;
• nepratęs miesto šilumos ūkio nuomos sutarties su „Vilniaus energijos“ savininke bendrove „Dalkia“ (sutartis baigiasi 2017 m. pradžioje) ir panaikins privačią monopoliją – centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas taps savivaldybės įstaigos ne pelno siekiančia veikla;
• tardamasi su Vyriausybe parengs ir, miestiečiams pritarus, imsis įgyvendinti ilgalaikį miesto šilumos ūkio modernizavimo ir valdymo planą, tam veiksmingai panaudodama ES struktūrinę paramą;
• bendradarbiaudama su Vyriausybe ir tardamasi su vilniečiais parengs racionalų daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo, šilumos vartojimo mažinimo planą ir pradės nuosekliai jį įgyvendinti.
Žalias miestas
Rūpindamasi tvaria miesto plėtra, Vilniaus miesto taryba:
• ypatingą dėmesį skirs atliekų susidarymo prevencijai ir pasieks, kad atliekos būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose: visiems gyventojams bus sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, užtikrintas išrūšiuotų atliekų antrinis panaudojimas; deginama tik tai, ko neįmanoma perdirbti;
• nuosekliai plėtos viešąjį transportą ir dviračius kaip alternatyvą taršiems privatiems automobiliams – Vilniaus transporto plėtros strategija integruotai vertins visas keliavimo mieste alternatyvas ir skatins rinktis patogų keliavimą pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu; lėšos dviračių transporto ir pėsčiųjų takų infrastruktūrai sukurti ir palaikyti bus skiriamos proporcingai kitom transporto sritims;
• užtikrins kryptingą vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ekologinį švietimą.
Kūrybinga kultūros ir mokslo sostinė
Iki šiol Vilnius stokoja savarankiškos švietimo ir kultūros politikos, nesugeba savo kultūrinei plėtrai pasitelkti Lietuvos sostinėje sukaupto intelektualinio, akademinio, meninio potencialo, pasiremti senomis daugiakultūrinio miesto tradicijomis. Miesto taryba, bendradarbiaudama su Vilniaus aukštosiomis mokyklomis, muziejais, bibliotekomis, teatrais ir kitomis kultūros institucijomis, kurs vientisą sostinės švietimo erdvę, atvirą vaikams, jaunimui ir visiems miestiečiams:
• sutvarkys miestui priklausantį švietimo tinklą taip, kad visos turimos mokyklų erdvės būtų racionaliai panaudotos vaikų ir jaunimo ugdymui bei suaugusiųjų lavinimuisi;
• imsis aktyvios ugdymo turinio politikos: inicijuos ir rems papildomo ir neformalaus ugdymo programas siekdama, kad sostinės vaikai ir jaunimas gautų kuo geresnį ir visapusiškesnį išsilavinimą, augtų aktyviais Vilniaus piliečiais ir patriotais, įgytų stiprų egzistencinį ryšį su miestu ir Lietuva;
• konkrečiomis edukacinėmis programomis skatins bendrojo lavinimo mokyklų ir universitetų bei akademijų, kultūros bei meno institucijų bendradarbiavimą;
• Vilniaus paveldą ir istoriją atvers vaikams, jaunimui ir visai visuomenei kaip svarbią ugdymosi erdvę;
• kryptingomis programomis suaktyvins ir puoselės įvairiakilmių miesto bendruomenių kultūrinę ir meninę veiklą, plėtos Vilnių kaip pasaulinės reikšmės kultūrų ir civilizacijų dialogo miestą, gyvybingą turizmo centrą;
• skatins verslo įmones rūpintis Vilniaus kultūriniu paveldu, jo gaivinimu ir aktualizavimu.
Lietuvos sostinė – solidari, socialiai jautri ir rūpestinga bendruomenė
Vilnius sieks įveikti atsivėrusią takoskyrą tarp sėkmės ir vargo Lietuvos. Miesto taryba kartu su meru imsis aktyvios sveikatos ir socialinės apsaugos politikos. Ši politika bus taikli – grindžiama išsamia būklės ir miestiečių poreikių analize, aiškiais veiksmingumo vertinimo kriterijais. Jos strateginis tikslas – pasiekti, kad vilniečiai gyventų ilgiau ir būtų sveikesni, kad Vilnius būtų be nutylėtų, skurstančių, iš bendruomenės išstumtų žmonių. Tam miesto taryba:
• per ketverius metus užtikrins, kad savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos atitiktų Europoje nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijus;
• iš esmės patobulins poliklinikų veiklą – inicijuos teisės aktų pakeitimus ir pasieks, kad poliklinikų veikla būtų finansuojama ne už prisirašiusiųjų pacientų skaičių, o už tiesiogiai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
• per porą metų daugiau kaip dešimt nuošimčių padidins visuomenės sveikatinimo programų skaičių nedidindama savivaldybės investicijų į šias programas;
• nustatys absoliučią skurdo ribą ir, telkdama seniūnijas, bendruomenes, pilietines organizacijas bei verslo įmones, nukreips socialinę paramą labiausiai skurstantiems vilniečiams;
• vaikams, augantiems skurstančiose ir socialinės rizikos šeimose, užtikrins lygų gyvenimo startą – suteiks jiems galimybes lankyti vaikų darželį, papildomo ugdymo būrelius, gauti kitų reikalingų paslaugų;
• negalią turintiems žmonėms sudarys sąlygas dirbti ir aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą – šiuo metu net du trečdaliai neįgaliųjų vilniečių neturi galimybės papildomai dirbti;
• sudarys sąlygas mieste plėtoti socialinius verslus, kurių tikslas – ne pelno siekimas, o skurstančių bei neįgaliųjų žmonių įdarbinimas bei kitų socialinių paslaugų teikimas.
-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-
Lietuvos Sąrašo kandidatai į Vilniaus tarybą
Visuomenei 2015-ųjų sausio 8-ąją pristatyti Lietuvos Sąrašo kandidatai į Vilniaus miesto tarybą:
1. Dr. Darius Kuolys, kultūros istorikas
2. Naglis Puteikis, politikas, paveldosaugininkas
3. Liutauras Stoškus, aplinkosaugininkas
4. Joana Noreikaitė, skulptorė
5. Dr. Daiva Tamošaitytė, filosofė
6. Gintautas Terleckas, istorikas
7. Dr. Marija Veseliūnienė, medikė
8. Gediminas Storpirštis, aktorius, teatro pedagogas
9. Liudas Bradauskas, ekonomistas
10. Dr. Aušra Maldeikienė, ekonomistė
11. Šarūnas Savickas, mobiliųjų aplikacijų kūrėjas
12. Bartas Markevičius, verslininkas, IT specialistas
13. Dr. Saulė Matulevičienė, dėstytoja lituanistė
14. Vilija Dailidienė, rašytoja, mokytoja lituanistė
15. Dr. Laisvūnas Šopauskas, filosofas, logikas
16. Rūta Baškytė, aplinkosaugininkė
17. Ulijana Vaitiekienė, teisininkė
18. Šarūnas Bagdonas, verslininkas, IT specialistas
19. Ligita Juknevičiūtė, žurnalistė
20. Rimtautė Kutavičienė, medikė
21. Eglė Mirončikienė, psichologė, verslininkė
22. Medardas Taurinskas, fizikas
23. Vygintas Vilutis, interneto projektų vadovas
24. Dr. Romas Pakalnis, aplinkosaugininkas
25. Rasa Kalinauskaitė, žurnalistė
26. Linas Šalna, muzikas
27. Jaroslavas Vabalis, istorikas, vadybininkas
28. Kęstutis Musteikis, skulptorius
29. Vytautas Pelakauskas, gamtosaugininkas
30. Vincas Kubilius, TV režisierius
31. Arvydas Dulinskas, inžinierius
32. Jolita Markevič, verslininkė
33. Erika Turonienė, verslininkė
34. Giedrius Misevičius, verslininkas
35. Aurelija Babenskienė, vadybininkė
36. Ingrida Jucienė, mokytoja
37. Leonas Merkevičius, matematikas, vertėjas
38. Aušra Lisauskienė, režisierė
39. Janina Daunoravičienė, teisininkė