Kaip bus ištransliuoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso?
Gruodžio 15 dieną į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, dar nėra aišku- tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad yra saugu paleisti mažuosius palydovus.
„LituanicaSAT-1“ į žemės orbitą bus paleistas drauge su kitais 5 nano palydovais. NASA specialistai itin griežtai vertina net mažiausius nukrypimus nuo palydovų techninių standartų, todėl itin preciziškai stebės visą palydovo gyvavimo orbitoje laikotarpį. Vienas svarbiausių techninių misijos etapų- aktyvavimosi protokolo idealus suveikimas, kuomet pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas negali aktyvuotis ir turi tiesiog sklęsti orbita. Šio protokolo pažeidimas grėstų sankcijomis ir komplikuotų tolesnį bendradarbiavimą su NASA ateityje.
„Tik po pusvalandžio orbitoje įsijungs „LituanicaSAT-1“ palydovo pirmosios gyvybinės funkcijos, automatiškai išsiskleis antenos ir palydovas Morzės kodu pasiųs pirmuosius signalus į žemę. Šis pirmasis signalas prasidės palydovo radijo šaukiniu LY5N. Taip (radijo šaukiniu) save identifikuoti privalo kiekvienas palydovas, naudojantis radijo mėgėjiškus dažnius“,- teigia „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.
Komunikacijos su žeme schema
Pasak V.Buzo, po radijo šaukinio paskelbimo, taip pat Morzės kodu, į žemę bus perduoti ir išanalizuoti svarbiausi palydovo energijos sistemų rodikliai ir kritinių elementų temperatūros. Kuomet palydovas pirmą kart priartės prie Lietuvos teritorijos, su juo bus užmegztas abipusis radijo ryšys iš Vilniaus Universiteto radijo klubo ir atliktas sistemų patikrinimas. Sprendimas apie tai, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso „linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, kuriuos ištarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus priimtas palydovo misijos kontrolės centre, išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu.
„LituanicaSAT-1“ Misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis teigia, kad palydovo balsinis pasisveikinimas, t.y. pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso, įrašyti į specialią mikroschemą likus savaitei iki palydovo išsiuntimo į NASA. „Pirmųjų lietuviškų žodžių įrašymas buvo vienas paskutiniųjų svarbių techninių projekto darbų Lietuvoje. Atsižvelgiant į ekstremalias sąlygas kosmose, šiai užduočiai parinkta speciali, radiacijai atspari mikroschema“,- teigia L.Mačiulis.
Pasak V.Buzo, svarbu nepainioti skirtingų palydovo funkcijų: radijo švyturėlio (telegrafo), skaitmeninės telemetrijos ir pasisveikinimo (kuris taps pirmaisiais žodžiais iš kosmoso), su atskira palydovo funkcija- radijo retransliatoriumi, kurio veikimo principas yra kitoks: priimti iš žemės siunčiamus balso pranešimus ir juos retransliuoti atgal į žemę. Tokiu atveju palydovas atlieka tik tarpininko vaidmenį. Pasinaudoti retransliatoriumi galės asmenys iš viso pasaulio, turintys galiojančią radijo mėgėjo licenziją ir specialią įrangą.
Iš „LituanicaSAT-1“ palydovo nuskambėsiančius pirmuosius lietuviškus žodžius galės išgirsti visi norintieji – jie bus tiesiogiai retransliuojami iš pagrindinės Vilniaus Universiteto radijo klubo stoties į tinklalapį www.kosmonautai.lt. Šiuos žodžius galėsime išgirsti ir savo radijo stotelėse nustatę palydovo FM retransliatoriaus dažnį: 435,180 MHz . Tam užtenka paprastos, vos 100-150 litų kainuojančios radijo stotelės, palaikančios nurodytą dažnių diapazoną, su kryptine antena. Daugiau apie signalo priėmimo būdus jau netrukus bus paskelbta svetainėje www.kosmonautai.lt
Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, jog radijo mėgėjų aktyvus įsitraukimas į šį projektą ir ryšio užtikrinimo sprendimai daro „LituanicaSAT-1“ atviru visuomenei projektu. Šiuo projektu stengiamasi didinti susidomėjimą komunikacijos technologijomis, visiems prieinamu radijo ryšiu ir jo galimybėmis.
Video prie šio pranešimo: http://www.youtube.com/watch?v=di6qASvOjnA&feature=c4-overview&list=UUh6mJBwP6Tvzqv
-.-.-.-.-.-.-.
Apie LituanicaSAT-1 projektą
Projekto globėja- Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nacionalinės kosmoso misijos partneriai: LRT ir DELFI.
„LituanicaSAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitą paleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis.
Ryšį su palydovu užmegzti galės kiekvienas lietuvis. Tereikia radijo stotelėje palydovui skriejant orbita nustatyti atitinkamus dažnius: FM Radijo švyturio dažnis: 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM balso retransliatoriaus dažniai: į palydovą – 145,950 MHz, iš palydovo – 435,180 MHz; Subtoninis raktas (CTCSS/PL) – 67 Hz. Netrukus bus paskelbta radijo ryšio užmezgimo instrukcija pradedantiesiems radijo mėgėjams.
„LituanicaSAT-1“ taps pirmuoju lietuvišku palydovu, apskriejusiu žemės orbitą
Palydovų skriejimo eiliškumas- trajektorija
Pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ visiškai atitinka visus NASA skrydžio saugumo reikalavimus ir jau yra parengtas skrydžiui. Tai patvirtino skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį besirengianti „Nanoracks“ kompanija. „LituanicaSAT-1“ kartu su kitais cubesat tipo palydovais sėkmingai integruotas į konteinerį, iš kurio bus paleistas į orbitą.
„Iš palydovų sudėjimo į konteinerį sekos matome, kad mūsų palydovas į jį integruotas pirmasis. Paprastai pirmasis konteineryje būna integruotas svarbiausias ir technologiškai įdomiausias NASA inžinieriams palydovas. Tai nulėmė funkcinės ir konstrukcinės unikalios palydovo savybės“,- teigia Misijos „LituanicaSAT-1“ vadovas Vytenis Buzas.
Pasak jo, dabar jau galime patvirtinti, kad „LituanicaSAT-1“ taps pirmuoju lietuvišku palydovu, apskriejusiu žemės orbitą. Žemės orbitą palydovas apskries per 1,5 val. Kartu su „LituanicaSAT-1“ viename konteineryje yra integruotas kitas lietuvių sukurtas palydovas LitSat-1, taip pat kitų šalių SkyCube, ArduSat2, UAPSat-1 palydovai.
„Džiaugiuosi, kad Nanoracks specialistai „LituanicaSAT-1“ palydovą paskyrė šių penkių palydovų grupės flagmanu. Kadangi skrisime šios palydovų grupės priekyje, ryšį su Vilniaus universitete įkurta žemės stotimi galėsime užmegzti pirmieji“,- teigia Misijos „LituanicaSAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, kad Nanoracks ir NASA sprendimą „LituanicaSAT-1“ leisti pirmajam atlikti istorinę misiją priėmė įvertinusi palydovo svarbą Lietuvai ir inovacijas, kurios bus išbandomos šiame palydove. „Jau dabar esame techniškai pasiruošę užmegzti ryšį su orbitoje skriejančiu palydovu ir iš kosmoso ištransliuoti pirmuosius lietuviškus žodžius“,- teigia L.Bukauskas.
Pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ į kosmosą kyla gruodžio 15 d. Iš JAV Valopso saloje įsikūrusios raketų bazės. Į Tarptautinę kosminę stotį jį gabens erdvėlaivis „Cygnus“.
Daugiau informacijos:
Misijos vadovas
Vytenis Buzas
vytenis@kosmonautai.lt
+370 663 53355
VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas
Dr. Linas Bukauskas
linas.bukauskas@mif.vu.lt
+370 612 43063
Justinas Lapinskas
LituanicaSAT-1 misijos komunikacijos vadovas