Ir staigmena. Kaip čia dabar? Kodėl neišlaukė Valstiečių suvažiavimo? Derino, ar nederino su Ramūnu? Kodėl Rusnėj? Kvaili klausimai.
Faktas yra smūginis, ir jis sujaukia sklandžius viešųjų ryšių technologų – pijarų kūrėjų scenarijus, indoktrinavusius, kad racionalus pasirinkimas gali būti tik tarp Ingridos ir Gitano. Ta kryptimi dirbo visuomenės soc. tyrimai, televizijos, komentuotojų ir komentatorių agitbrigados portaluose, unisonu su Konservatorių partija ir Prezidentūra. Niekas kitas, tik jie tokią muzikėlę užsakė.
Pamėginkim peržiūrėti įmanomus rinkimų algoritmus ir scenarijus. Anot A. Kubiliaus, Skvirnelis atims dalį elektorato iš G. Nausėdos. Gali būti, nes abu varžysis dėl liberalų balsų. Šimonytės galimybės plėsti savo palaikytojų ratą yra išsemtos iki dugno. Antrajame ture, jei ji išeitų, kuo aš labai abejoju, Šimonytė neturi jokių šansų, ir ją stumiantys konservatoriai tai turėtų suprasti. Norėdami tikėtis sėkmės šio trejetuko varžybose jie turėtų statyti savo statymus ne ant Šimonytės, o būtent ant Nausėdos lauko. Bet kaip tai padaryti, kai statyta buvo tikintis turėti du savus? Ir visai tikėtina, kad šie trys kandidatai dalinsis pusę kepalo duonos, o kitą pusę kažkas kitas. Kas toks?
Priklausomai nuo politinės situacijos, kokia susiklostys gegužės mėnesį, geri šansai atsiranda A. Juozaičiui. Visuomenės poliarizacija, artėjant rinkimams į ES Parlamentą tik didės. Formuosis aiški takoskyra tarp dviejų valstybės raidos koncepcijų – integralistų ir euroskeptikų, pasisakančių už valstybių Europą. Tarp federalistų ir konfederalistų. Ši skirtis ir banga jau dabar ritasi per Europą. Akivaizdu, kad Lietuva neliks kosmose. Taigi, pagal šį skerspjūvį vienoje stovykloje rungsis tarp savęs trys liberalai su tautiniam elektoratui atstovaujančiu A. Juozaičiu, suprantama, jei pastarajam pavyktų stumtelėti S. Skvirnelį į globalistų vidurrūšinio mūšio placdarmą.