Norvegija yra klestinti šalis ne todėl, kad turi daug gamtinių išteklių, o pirmiausia dėl to, kad, priešingai nei Lietuva, ji yra viena mažiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas šįryt kalbėdamas „Žinių radijui“ labai stebėjosi protestais prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje.
Jam susidarė įspūdis, kad piketuojantys žmonės „protestavo prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija“.
Stebimės ir mes, kad patarėjas stebisi. Atrodo, kad jis ne sėdėdamas „Baltuosiuose rūmuose“ Daukanto aikštėje, o iš Norvegijos, grožėdamasis jos įstabiais fjordais, patarinėja prezidentei.
Matyt, jo nuostabos galios tiek išlavėjo arba jis vis sapnuoja tokias stebuklingas norvegiškas grožybes, kad rūsti lietuviškoji tikrovė verčia patarėją tiesiog užmerkti akis.
Kol kas Lietuvoje jokie didieji ekonominiai projektai vakarietiškos gerovės neatnešė, nors politikai visuomet suokė, kad virš mūsų galvų skraidys kepti karveliai.
Geriausiu lietuviško klestėjimo pavyzdžiu galėtume laikyti “Mažeikių naftą”. Lietuvoje stovi naftos perdirbimo įmonė, tačiau lietuviai už degalus moka daugiausiai Baltijos šalyse.
Kitas „mielas“ vaizdelis – prekybos centrų kartelis. Keli stambūs žaidėjai sukoncentravo savo rankose daugiau kaip 70 proc. rinkos, o rezultatas toks, kad lietuviai, iš ES šalių uždirbdami daugiau tik už rumunus bei bulgarus, už maisto produktus moka kaip vokiečiai, ispanai, britai.
Toks yra lietuviškas klestėjimas.
Norvegai, radę naftos, ją suvokė kaip nacionalinį turtą. Jie sukūrė neliečiamą fondą, kuriame kaupia dalį pelno, gauto už naftos gavybą. Jis skirtas juodai dienai, kai naftos ištekliai išseks. Tačiau skalūnų dujų galimybes aptikę Lietuvos politikai nesukūrė jokio strateginio plano, kaip tai paversti nacionaliniu turtu. Pabėrę abstrakčių pažadų apie dujų kainų mažėjimą, nulakdino savo energetikos ministrą į JAV, kur šis susitarė su „Chevron“.
Kol vyraus tik tokia logika, jokios norvegiškos gerovės čia nebus. Kad ir kokius norvegiškus sapnus sapnuotų prezidentės patarėjas.
-.-.-.-.-.-.-
Sąmokslo teorijos iš Prezidentūros
Antradienio rytinėje “Žinių radijo” laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas. BNS ir DELFI portalas paviešino aukšto Prezidentūros klerko kai kurias iš vakaro pasirašyto intriguojančio teksto detales. Cituojame šaltinį: „Nerijus Udrėnas stebisi protestais prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje ir teigia manantis, kad dalis žmonių sąmoningai klaidinami.”
“Darytina išvada, kad dalis paprastų žmonių yra suklaidintų, bet jų emocijomis diriguoja savanaudiškų ir siaurų tikslų vedini žmonės”.
Jo vertinimu, pastarajame pikete žmonės “protestavo prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija”.
“Keista, kai niekas neprotestuoja, kai žino, kad dujų kainų formulės pakeitimai “Gazprom” ir “Lietuvos dujų” lėmė, kad Lietuvos vartotojai permokėjo 5 mlrd. litų, o protestuoja tiesiog prieš žvalgybos galimybę, kad sužinotumėme, kas darosi mūsų gelmėse”, – sakė N.Udrėnas.
Šiuo atveju prezidentės patarėjas minėjo Lietuvos ieškinį Stokholmo arbitraže prieš vienintelį dujų tiekėją Lietuvai Rusijos koncerną “Gazprom” dėl 5 mlrd. litų permokos, kuri, Lietuvos atstovų teigimu, atsirado pakeitus dujų kainos formulę.
N.Udrėnas taip pat atkreipė dėmesį, kad dujos laikomos gana švaria energijos rūšimi.
“Keista matyti kartais vadinamuosius žaliuosius, kurie kovoja prieš taršą ir klimato kaitą, nors kaip tik dujos yra laikomos mažiau taršiu kuru ir leis Europoje geriau kovoti su CO2 išmetimais ir klimato kaita”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.
Jo teigimu, taip pat stebina, kad “vadinamieji žalieji nesipiktina augančiu automobilių parku”, kuris prisideda prie taršos.
Lietuvos vyriausybė pavasarį turėtų apsispręsti, ar leisti JAV energetikos kompanijai “Chevron” atlikti skalūnų dujų žvalgybą Vakarų Lietuvoje.
Skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos rėmėjai tvirtina, kad tai gali padėti Lietuvai užsitikrinti energetinį savarankiškumą ir paskatintų investicijas šalyje. Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Iš Rusijos per metus importuojama apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.
“Tačiau oponentai atkreipia dėmesį į prieštaringai Europoje vertinamą skalūnų dujų gavybos procesą – hidraulinį uolienų plėšymą, ir sako nuogąstaujantys, jog tai gali pakenkti aplinkai“, – skelbia BNS ir portalas DELFI.
……..
Prezidentės patarėjo tekstas įdomus keliais aspektais. Savo giliosiomis mintimis jis primena mums, kad sovietinių laikų retorika ir demagoginė raiška niekur nėra dingusi, o jaukų prieglobstį sau rado ne kokiose nors antivalstybininkų irštvose, o pačioje Prezidentūroje.
Demagogo logika paprasta: jei išeina žmogus ar žmonių būrelis į aikštę su plakatais protestuoti, vadinasi, jie yra suklaidinti kažkokių savanaudžių ir piktavalių pasalūnų. 1988 metais rugpjūčio 23 prie Adomo Mickevičiaus paminklo disidentų buvo sukviestas mitingas paminėti Molotovo Ribentropo nusikalstamo akto metines. Tuomet sovietinis Lietuvos aktyvas ir spauda smerkė ir keikė nesusivokusius ekstremistus, neva kurstomus Ronaldo Reigano ir buržuazinių nacionalistų iš užjūrio. Girdėta ir atpažįstama. Baltarusijos ir Rusijos disidentai tokią retoriką girdi kas dieną per visus valstybinius televizijos ir radijo kanalus bei spaudą.
Su elementaria logika ir sveiku protu prasilenkia teiginys, kad kažkokie savanaudžiai protestuoja prieš Lietuvos gerovę. Savanaudis elgtųsi priešingai, tą gerovės paklodę įnirtęs temptų į savo pusę ir jei matytų, kad gali turėti naudos iš skalūnų dujų, visomis išgalėmis stengtųsi nutildyti tuos, kurie tos „naudos“ nenori ir jos kratosi.
Prezidentės patarėjas stebisi, kodėl šie piketuotojai neprotestuoja prieš “Gazpromo” dujų kainos formulę, pagal kurią buvo nugvelbta iš mūsų 5 milijardai litų. Bet juk tą formulę pasirašė mūsų vyriausybė, laiminant tai pačiai mūsų Prezidentūrai, taigi prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokių kreivų sandorių su “Gazpromu” ir išeiti į Daukanto aikštę su plakatu protestuoti pats prieš save.
Prezidentės patarėjas atranda ir atpirkimo ožį – vadinamieji „žalieji“, kurie nesipiktina augančiu automobilių parku.
Taigi „vadinamasis“ Prezidentės patarėjau Nerijau Udrėne, „savanaudžiai“ žalieji šiandien piktinasi tuo, kuo piktintis jiems liepia sveikas protas ir atsakomybės jausmas – bet kokia aplinkos tarša, taip pat ir ta, kurią skleidžiate jūs, niekindami pilietinę sąžiningų mūsų piliečių raišką ir skleisdami viešumoje sąmokslo teorijas. Norvegija su tokiu lukašenkiniu mentalitetu neturi nieko bendra.