Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 6 metai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Eminencijai Kardinolui Rolandui Makrickui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Ministrei Pirmininkui Gintautui Paluckui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Giedrimui Jeglinskui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkui Juliui Sabatauskui
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkui Dariui Jakavičiui
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P R A Š Y M A S DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO
Vilnius, 2025-01-02
2021 m. birželio 10 d Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laisvės gynėjo
teisinio statuso įstatymą Nr. XIV-389, kurio antrame punkte nurodyta, kad Laisvės
gynėjų grupės yra:
1) kariai savanoriai;
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;
3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;
4) Muitinės departamento pareigūnai;
5) policijos pareigūnai;
6) šauliai.
2024 metais statusas buvo įteisintas Valstybnės kontrolės pareigūnams ir
Prokuratūros pareigūnams.
Atkreipiame dėmesį, kad daugeliui Lietuvos gynėjų jau suteikti Laisvės
gynėjų statusai.
PAŽYMIME, kad statusai suteikiami asmenims turėjusiems darbinius
santykius tai yra statutiniams pareigūnams.
Eilė organizacijų ir Lietuvos gynėjų nuo aukščiau paminėto Seimo nutarimo
projekto paskelbimo daugelį kartų kreipėsi į įvairiausias organizacijas, kad būtų
papildytas įstatymas suteikti Laisvės gynėjo statusą sovietų nužudytiems Lietuvos
gynėjams Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui
Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui,
Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui
Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui,
apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto ir
gynusius svarbius objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų,
stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams,
žiniasklaidos atstovams, asmenims atidavusiems ginklus.
Į pasiūlymus nebuvo reaguojama. Pateikiame katalikų Bažnyčios
hierarchams, Lietuvos ir atsakingiausių institucijų vadovams 2023-10-04 dienos ir
2024-01-20 dienos prašymus „Dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo“.
Prašome Jūsų atkreipti dėmesį į aukščiau pateiktuose raštuose argumentus.
Daugybė žmonių rikiavosi į gyvąją barikadą, į gynėjų gretas ir ruošėsi ginti
TĖVYNĘ ir buvo pasiruošę pasiaukoti, nes žinojo apie sovietinės kariuomenės
išvakarėse įvykdytas žudynes prie Televizijos bokšto ir prie Lietuvos radijo ir
televizijos komiteto. Už tuos žygdarbius NESTATUTINIAI Lietuvos gynėjai
apdovanoti aukščiausiais apdovanojimais, apie juos rašomos knygos, kuriami
filmai, apie jų pasiaukojimą mokomi moksleiviai ir kareiviai. Nužudytųjų vardais
pavadintos gatvės, mokyklos. O praėjusios kadencijos įstatydaviai ir aukščiausi
valstybės pareigūnai neleido jiems suteikti Laisvės gynėjo statuso.
PASISKAITYKITE aukščiau pateiktuose laiškuose pasaulio aukščiausių vadovų
atsiliepimus, kuriuose pirmu sakiniu kalbama apie sovietų nužudytuosius, o
Lietuvos politikai ir vadovai IKI ŠIOL TEBEAIŠKINA VISUOMENEI, kad jie
nenusipelno Laisvės gynėjo statuso. PRISIMINKIME, kad parlamente
užsibarikadavusius saugojo gyvoji barikada ir pirmiausia ji būtų buvusi sunaikinta.
BET ŽMONĖS NEPASITRAUKĖ!!! JIE nepasitraukė ir iš kitų objektų.
Todėl dar kartą prašome įsigilinti į sausio 13-osios kovų epopėją ir žinoti,
kad tarp Laisvės gynėjų tik mažiau kaip dešimtadalis buvo statutinių. GARBĖ IR
STATUTINIAMS LIETUVOS GYNĖJAMS
Prašome gerbiamą Seimo Pirmininką šį mūsų prašymą perduoti svarstyti
LR Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės kovų ir
valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijos nariai susirinkę
svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Krašto apsaugos departamento generalinį
direktorių Audrių Butkevičių, buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininką
atsargos pulkininką Joną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių
organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytą
komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius Arnoldą Barysą, Audrių
Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, Arnoldą Kulikauskį, Rimvydą
Mintautą, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininką brigados generolą Česlovą
Jezerską, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų
skyriaus pirmininką Stanislovą Žilinską, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo
Sausio 13-osios brolijos atstovų ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusių Lietuvos
gynyboje atstovus Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, kad
pateiktų komitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų ir atskirų
piliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniams Lietuvos
gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausę paminėtų atstovų
arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymo projektą dėl Laisvės gynėjo
statuso suteikimo ir kad projektą pateiktų Seimo plenariniam posėdžiui svarstyti,
kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupių nariams būtų suteiktas Laisvės gynėjo
statusas.
PRISIMINKIME, kad prieškario Lietuvoje virš 44 tūkst Nepriklausomybės
kovų dalyvių buvo apdovanoti Lietuvos nepriklausomybės medaliais, kad apie 4
tūkst Lietuvos gynėjų buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.
MANOME, kad vienu iš svarbiausių kriterijų nestatutiniams Lietuvos
gynėjams dėl Laisvės gynėjų statuso suteikimo galėtų būti apdovanuojimas Sausio
13-osios atminimo medaliu.
ŽINOTINA, kad virš 200 nestatutinių Lietuvos gynėjų turinčių
Nepriklausomybės gynėjo statusą tame tarpe ir šį dokumentą pasirašiusieji neturi teisės
pretenduoti į Laisvės gynėjų statusą.
PRAŠOME gerbiamą Prezidentą ir Ministrą Pirmininką susipažinti su
pateiktais laiškais ir dar kartą įsigilinti kaip Lietuva 1991 metais apsigynė nuo
sovietinės agresijos ir įvertinti sudėtas aukas ant Lietuvos Laisvės aukuro ir
TINKAMAI pagerbti NESTATUTINIUS Lietuvos gynėjus.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys B. Zaviša
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G.
Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V.
Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,
E. Mirončikienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša,
Teirautis: L. Kerosierius tel. 0 674 38465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius;
el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui
Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkei Irenai Haasei
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkei Paulei Kuzmickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P R A Š Y M A S
DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO
Vilnius, 2023-10-04
2021 m. birželio 10 d Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laisvės gynėjo
teisinio statuso įstatymą Nr. XIV-389, kurio antrame punkte nurodyta, kad Laisvės
gynėjų grupės yra:
1) kariai savanoriai;
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;
3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;
4) Muitinės departamento pareigūnai;
5) policijos pareigūnai;
6) šauliai.
Mes didžiuojamės, kad daugeliui šių grupių atstovams jau suteikti Laisvės
gynėjų statusai. GARBĖ JIEMS.
Džiaugiamės, kad 2023 įregistruoti įstatymų projektai, kuriais siūloma
suteikti Laisvės gynėjo statusą Valstybės kontrolės ir Prokuratūros pareigūnams.
ATKREIPIAME DĖMESĮ. kad Lietuvos gynėjų sugrupavimas į 6 grupes
nuo pat įstatymo paskelbimo iškėlė daug klausimų ir daugybės Lietuvos gynėjų
pergyvenimų dėl įvertinimo ir parodė Seimo narių ir teisės žinovų užsiangažavimą
ir susipainiojimą įstatymų labirinte ir krikščioniškoje moralėje. Turbūt niekas
pasaulyje nesupras LR Seimo 2021-06-10 priimto įstatymo Dėl Laisvės gynėjo
statuso TEISĖKŪROS SUBTILYBIŲ kai sovietų nužudyti pasieniečiai gali gauti
Laisvės gynėjo statusą, o sovietų nužudytieji prie Televizijos bokšto negali gauti
Laisvės gynėjo statuso. Dar daugiau klausimų ir neapykantos sukelia įstatymdavių
aiškinimai,
kad nestatutiniams anksčiau buvo skirti valstybiniai apdovanojimai, invalidumo
pensijos, už valdiškus pinigus laidojama. Visiems žinoma, kad ir statutiniai
pareigūnai anksčiau panašiai buvo pagerbiami ir materialiai paskatinti. Įdomu tai,
kad kai kurie Seimo nariai balsavę už įstatymą atsisako inresantams
paaiškinti.
ĮSTATYMO PREAMBULĖJE RAŠOMA:
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kad
„Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į
Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę
santvarką“, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo –
kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“; konstatuodamas, kad:
Okupantų mėginimas 1991 m. sausio 11–13 d. įvykdyti karinį valstybinį
perversmą baigėsi nesėkmingai; dėl okupantų vykdytos agresijos ginkluoto sovietų
užpuolimo metu prie Televizijos bokšto bei Televizijos ir radijo komiteto žuvo 13
asmenų, apie 600 asmenų buvo sužeisti ir traumuoti, prie Spaudos rūmų 1991 m.
sausio 11 d. sunkiai sužeistas Spaudos rūmų gynėjas;
Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos
valstybės gynyba rėmėsi individualiu gynybos principu, kai, nesant valstybės
gynimo tarybos ar atitinkamos institucijos, nesant nuostatų dėl karo padėties ar
mobilizacijos paskelbimo, piliečiai įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo
formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ir kariniams veiksmams;
ATKREIPIAME DĖMESĮ kad Konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos
valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos
Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ AIŠKIAI IR NEDVIPRASMIŠKAI
AIŠKINA, kad Lietuvos piliečiai gynė objektus ir kai kurie nukentėjo.
Lietuvos žmonės nuo pat sovietinės agresijos pradžios, nesant ir niekam
nežinant Seimo, Vyriausybės įstatymų, įsakymų, potvarkių ar rekomendacijų savo
valia pasitardami su šeimos nariais, giminėmis ir artimaisiais ėmėsi Lietuvos
gynybos veiksmų. Todėl masiškai žmonės rinkosi prie svarbiausių objektų ir
ypatingai prie televizijos bokšto, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto,
Parlamento, Sitkūnų radijo stoties ir kitur.
PAŽYMĖTINA, kad prie šių objektų rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių,
kai tuo tarpu įstatyme paminėtų statutinių pareigūnų buvo ženkliai žymiai mažiau,
o kai kur visiškai nebuvo.
VISI ŽINO, kad civiliai žmonės, gynę valstybinius objektus, nė su kuo
nesudarinėjo sutarčių, nuo nieko negavo įpareigojimų ir pavedimų, nes SAVO
INICIATYVA, GERBDAMI TĖVYNĘ, VALSTYBĘ IR BAŽNYČIĄ
AUKOJOSI TĖVYNEI.
Žinoma, kad jie nepriiminėjo ir nesudarinėjo jokios juridinės priesaikos.
Tačiau atvykimas į objektą karo grėsmių akivaizdoje jau yra žmogaus
įsipareigojimas ir turėtų būti suprastas kaip priesaika įsipareigojimui įvykdyti. Be
juridinės priesaikos prie Televizojos bokšto buvo nužudyti 14 Lietuvos gynėjų,
apie
1 000 buvo sužeista, daugybė patyrė žlugdantį agresijos poveikį, patyrė
materialinių nuostolių. Tačiau įstatymo rengėjai ir balsavę už jį numatė teisinį
statusą suteikti tik ŠEŠIOMS statutinių pareigūnų grupėms.
Pergalės pamatai prieš rusiškuosius agresorius buvo padėti prie
Televizijos bokšto ir prie Televizijos ir radijo komiteto ir galutinai
pergalė buvo pasiekta kai Lietuvos gynėjai gyvaja grandine apjuosė
Parlamentą.
2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo Vilniaus universitete:
„Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Jūs
iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš Jūsų atimti, Jūs
pasakėte: „Ne! To niekada nebus“. 1991 metais, Sausio 13-ąją, Jūs vieningai
gynėte savo televizijos bokštą. Jūs gynėte savo Laisvę. Už savo laisvę 14 didvyrių
paaukojo savo gyvybę ir tai įrodė, kad niekas negali užgesinti šitos šalies Laisvės
liepsnos. Telaimina Jus Dievas ir teapsaugo Jūsų Laisvę“. ATKREIPKITE
DĖMESĮ, kad JAV Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė sovietų nužudytiems prie
televizijos bokšto. Tai reiškia, kad didžiausios šlovės nusipelnė sovietų nužudyti
Laisvės gynėjai. PARADOKSAS – tačiau Lietuvą valdantieji pagal generolo
leitenento A. Pociaus iniciatyvas ir pageidavimus priėmė įstatymą tik buvusiems
statutiniams pareigūnams suteikti Laisvės gynėjo statusą.
Žmonės, ėję ginti Tėvynę, įspėdavo vadovus, bendradarbius. Nė vienam jų
nebuvo įrašyta pravaikšta ir buvo apmokėta kaip darbo diena. Barikadų statytojas
autokranininkas Virginijus Baužys atsiminimuose rašė: “Kelionės lape derėjo
parašyti SIUNČIAMAS GINTI TĖVYNĖS” Gal apie tai turėjo susimąstyti
ĮSTATYMDAVIAI ir ypatingai A. Pocius. Daugelis Tėvynės gynėjų yra
sunerimę ir jaučiasi nepagerbti.
SUSIDARO NUOMONĖ, KAD SUTEIKUS Laisvės gynėjo statusą
nužudytiems ir sužeistiems prie Televizijos bokšto, gydytojams ir medicinos
darbuotojams gydžiusiems ir dar dabar gydantiems Televizijos bokšto gynėjus,
barikadų statytojams, prisiekusiems ir budėjusiems Parlamente nestatutiniams
pareigūnams, kunigui Robertui Grigui, žurnalistams Eglei Bučelytei, Andriui
Petrulevičiui, Albinui Kentrai ir kitiems gali kai kuriems seimūnams, teisininkams
ar valstybės pareigūnams ištikti širdies smūgis arba dar daugiau.
Daugybė Lietuvos gynėjų daugybę kartų kreipėsi į aukščiausias Lietuvos
institucijas prašydami, kad būtų papildytas įstatymas suteikti Laisvės gynėjo
statusą sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams Loretai Asanavičiūtei, Vytautui
Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui
Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui,
Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui
Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie
Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prie
Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams,
žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiems ginklus.
Prašome gerbiamą Seimo Pirmininkę šį mūsų prašymą perduoti svarstyti
LR Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės kovų ir
valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijos nariai
susirinkę svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Krašto apsaugos departamento
generalinį direktorių Audrių Butkevičių, buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo
viršininką atsargos pulkininką Joną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių
organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytą
komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius Arnoldą Barysą, Audrių
Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, Arnoldą Kulikauskį, Rimvydą Mintautą
ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusių Lietuvos gynyboje atstovus, tame tarpe ir
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų skyriaus
pirmininką Stanislovą Žilinską. Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės
kanceliarijų, kad pateiktų komitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų
ir atskirų piliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniams
Lietuvos gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausę paminėtų
atstovų arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymo projektą dėl Laisvės
gynėjo statuso suteikimo ir kad projektą pateiktų Seimo plenariniam posėdžiui
svarstyti, kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupių nariams būtų suteiktas Laisvės
gynėjo statusas.
Prašome gerbiamo Prezidento patarimo dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo
nestatutiniams Lietuvos gynėjams.
Mes nesiskųsime Ginčų komisijai ir teismams, nesikreipsime į Europos
Žmogaus Teisių Teismą.
… ir, neduok Dieve, jeigu kas nors pabandytų … MES VĖL
SUSIRINKSIME GINTI LIETUVĄ MŪSŲ TĖVYNĘ BRANGIĄ.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininkas S. Žilinskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A.
Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K.
Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė,
V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,
E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S.
Žilinskas
Teirautis: L. Kerosierius tel. 867 438 465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius;
el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 6 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Eminencijai Kardinolui Rolandui Makrickui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui
Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo PirmininkUI Sauliui Skjverneliui
LR Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkei Giedrimui Jeglinskui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkui Juliui Sabatauskui
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkui Dariui Jakavičiui
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO
Vilnius, 2024-01-20
Vadovaujantis 2021 m. birželio 10 dienos Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimu Laisvės gynėjų statusu suteikiamas
1) kariams savanoriams;
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus
pareigūnams;
3) Valstybės saugumo departamento pareigūnams;
4) Muitinės departamento pareigūnams;
5) policijos pareigūnams;
6) šauliams.
7) Valstybės kontrolės pareigūnams;
8) Prokuratūros pareigūnams;
Atkreipiame dėmesį, kad statuaui suteikiami asmenims turėjusiems darbiniuis santykius
tai yra statutiniams pareigūnams.
Eilė organizacijų ir Lietruvos gynėjų nuo paminėto Seimo nutarimo projekto paskelbimo
daugelį kartų kreipėsi į įvairiausias organizacijas, kad būtų papildytas įstatymas suteikti
Laisvės gynėjo statusą sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams Loretai
Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui,
Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui,
Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui,
Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie
Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius
objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas,
medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams,
žmonėms atidavusiems ginklus.
Į pasiūlymus nebuvo reaguojama. Pateikiame 2023+++++ ir 2024 ++++
Katalimkų Bažnyčios herarkams Lietuvos ir atsakingiausių institucijų vadovams,
kad Laisvės gynėjų statusas būtų suteikiamas ir aukščiau įvardytiems (laiškus
pridedame).
Prašome Jūsų atkreipti dėmesį į aukščiau pateiktuose raštuose argumentus.
Paprašyti Seimo Pirmininką inicijuoti Laisvės gynėjų statuso svarstymą
Prašome gerbiamą Seimo Pirmininkę šį mūsų prašymą perduoti svarstyti
LR Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės kovų ir
valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijos nariai
susirinkę svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Krašto apsaugos departamento
generalinį direktorių Audrių Butkevičių, buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo
viršininką atsargos pulkininką Joną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių
organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytą
komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius Arnoldą Barysą, Audrių
Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, Arnoldą Kulikauskį, Rimvydą Mintautą
ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusių Lietuvos gynyboje atstovus, tame tarpe ir
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų skyriaus
pirmininką Stanislovą Žilinską. Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės
kanceliarijų, kad pateiktų komitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų
ir atskirų piliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniams
Lietuvos gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausę paminėtų
atstovų arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymo projektą dėl Laisvės
gynėjo statuso suteikimo ir kad projektą pateiktų Seimo plenariniam posėdžiui
svarstyti, kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupių nariams būtų suteiktas Laisvės
gynėjo statusas.
Turime vilties, kad į šį mūsų prašymą reaguos LR Prezidentas ir LR
Minmistras Pirmininkas.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininkas S. Žilinskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A.
Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K.
Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė,
V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,
E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S.
Žilinskas
Teirautis: L. Kerosierius tel. 867 438 465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius;
el. p. leonaslabora@gmail.com