I. Žmonėms svarbiau yra Bonkės ir Kardashian užpakaliai nei energetikos problemos.
Kai žmogus parašo apie Lietuvos energetiką, apie baisią korupciją energetikos sektoriuje, apie kylančias energijos kainas, tai straipsnis yra niekam neįdomus. Mažai kas jį skaito, o jei perskaito, tai tuoj pat užmiršta. Straipsnį energetikos problema sunku surasti, nes iki jo prasibrauti galima tik paspaudus kelis reikiamus mygtukus.
Kai žmogus parašo apie Bonkės ar Kardashian užpakalį ir dar prideda, kiek į jį įdėjo pinigų, tai visiems labai įdomu. Straipsniu dalijasi ir jį komentuoja. Straipsnis su nuotraukomis savaitėmis bado akis.
Kodėl?
II. Kam laužyti galvą ir ieškoti argumentų, geriau prie sienos ir į kaktą iš mauzerio.
Niekaip nesuprantu, kodėl komentatoriai dažnai ne bando kontrargumentuoti, pateikti savo poziciją, diskutuoti, o iš karto siūlo į snukį arba stengiasi visaip pažeminti. Esi piemuo, ką gi tu supranti. Esi rusų šnipas. Kiek tau „Gazprom“ sumokėjo? Iš tavo burnos dvokia. Pamenu bolševikų istoriją ir „proletariato diktatūrą“. Bolševikai labai nemėgo kitaminčių. Jie niekaip negalėjo su jais ginčytis, nes visada pritrūkdavo argumentų. Jie visada į pagalbą pasitelkdavo draugą mauzerį. Jei pasakei kitą nuomonę, tai gauni kulką į kaktą ir be teismo. Vėliau jie tapo žmogiškesni. Jie šaudė ir į Sibirą vežė „teismo“ sprendimu. Tačiau jie niekada nesiginčijo, niekada nesileisdavo į diskusiją ir niekada neteikdavo argumentų, nes jie jų neturėjo. Jie galėjo tik šaudyti, vežti ir žeminti. Tai ir galvoji, kad mūsuose bolševizmo vis dar yra likę labai daug.
Kodėl?
I. Kas yra naudingiau: derėtis ar kariauti?
Prasidėjo Lietuvos derybos su Rusijos „Gazprom“. Nežinau, ar jos tikrai prasidėjo, o gal jau baigėsi. Tačiau išlindo iš po kilimo įdomios detalės, kurios, tikrai, sukėlė abejones ir privertė susimąstyti.
Neva „Gazprom“ siūlo 35 procentais mažesnę dujų kainą ir ilgalaikę sutartį. Lietuva sako, „špyga jums taukuota“. Mes teisme atsiimsime savo 5 mlrd. Lt. Mes „Gazprom“ ant kelių parklupdysime.
Ar teisingai elgiasi Lietuva? Galvoji, galvoji ir sugalvoji dvi derybines pozicijas. Pirma. Nekalbėti. Nebendrauti. Nesiderėti. Teismas ir faktai yra mūsų pusėje. Mes Rusiją suėmėme už tam tikros vietos ir dabar jau tikrai jos nepaleisime ir jai vietą parodysime. Tik reikia pakentėti, kaip sako mūsų prezidentė, o mes kentėti mokame. Visas mūsų gyvenimas kančia. Jeigu mes kentėsime, tai gal po dešimties ar mažiau ar daugiau metų „Gazprom“ Lietuvai sumokės net 5 milijardus.
Antra derybinė pozicija. Mes deramės su Rusija ir ieškome kompromiso. Mes išsiderame 35 procentais mažesnę dujų kainą. Mes nuo š.m. spalio arba lapkričio už dujas mokame ne didžiausią dujų kainą Europoje, kaip yra dabar, bet mažiausią.
Kuri pozicija yra geresnė? Tie, kurie gerai arba labai gerai gyvena, tai jiems pirma pozicija yra labai gera. Jie pasitenkina viduje, parodo sau, kokie yra stiprūs ir galingi, vienas kitą drąsina ir palaiko ir tuo pačiu metu tyliai laukia, kol į Lietuvos valstybės sąskaitą įkris 5 mlrd. Ir tuo pačiu metu kuria įvairias aferistines schemas, kaip gi tuos penkis milijardus pasiglemžti. O kai kurie jau dabar iš ginčo su „Gazprom“ lobsta. Jiems dujų kaina ne rodiklis, už ją jie gali mokėti tris kartus brangiau, svarbiausia, kad nuo „spenio“ nenutrauktų.
Tie, kurie gyvena vidutiniškai arba blogai, tai jiems antra pozicija yra geresnė, nes jie iš karto gauna naudą, jie už dujas moka daug mažesnę kainą. Jiems yra tas pat ar atgaus Lietuva penkis milijardus ar ne. Jie jų vis vien nematys ir nepajaus. Yra ir be jų kam tuos milijardus pasidalinti.
Mūsų valdžia pasirinko pirmą karo kelią.
Kodėl?
II. Atsigauna naujas visuomenės sluoksnis – „padchalujai“ arba dabar labai populiarūs „š….laižiai“.
Atsiranda, ne, gal geriau, atgimsta, nes niekur nebuvo dingęs, naujas visuomenės sluoksnis – „padchalujai“. Jie yra be nuomonės, be stuburo, be valios, be ryžto, be drąsos. Jų vienintelė vertybė šiame gyvenime yra įtikti Šeimininkui. Jei šeimininkas nusišypso ar, kartais, net taip būna, ką nors gero pasako, tai būna džiaugsmas begalinis ir didelė šventė. Visi kiti mato ir pradeda glaustis prie palaimintojo.
Pažvelkite į mūsų šalies kai kuriuos vadovus, ministrus, departamento vadus. Kartais susimąstai, ar jie iš mūsų pasaulio yra, ar jie geba mąstyti, ar jie turi savo nuomonę, ar jie supranta, už ką yra atsakingi ir kur dirba. Ką jie gali gero padaryti savo šaliai, žmonėms? Jie visą laiką galvoja tik apie tai, kaip įtikti, ką dar padaryti, kad pastebėtų, kad nusišypsotų. Jie visas pastangas deda kaip geriau „padchalujaus“ meną įvaldyti.
Kodėl?
Ogi todėl, kad tai kažkam yra naudinga. Labai gerai, kai visuomenės nariai vieni kitiems snukius daužo, o ne diskutuoja ir ieško kompromiso ir supratimo. Žiūrėk dar pradės domėtis valstybės valdymu? Labai gerai, kad visuomenė nesidomi rimtomis energetikos problemomis, nuo kurių tiesiogiai priklauso jų gyvenimo gerovė. Labai gerai, kad paplito „š…..laižiai“. Jie ištikimi, jie nepavojingi, jais galima manipuliuoti ir, kas yra labai svarbu, jais galima lengvai atsikratyti. Labai gerai, kai niekas netrukdo vogti, lobti ir dar kartą vogti.
alfa.lt, Tiesos.lt