Nuo Lietuvoje geriausiai žinomos mergaitės pagrobimo 2012.05.17 ir jos visiškos izoliacijos, praėjo vieneri metai. Metai pilni įvykių, kontraversiškai interpretuojamų, žiniasklaidoje priešingai vertinamų valdžios institucijose nei pilietinės visuomenės, tačiau su akivaizdžiomis žalingomis pasekmėmis ne tik aukai, bet ir aplinkiniams.
Pasekmių mastas ir perspektyvinės prognozės geriausiai matomos, palyginus su kitais atvejais.
Ir atiduodama auka įtariamajai, pedofilų pagalbininkei, pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 11 straipsnių, Tarptautinę Vaiko teisių konvenciją, Policijos veiklos įstatymą, Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, tačiau iki šiolei šie veiksmai nėra įvertinti, nenustatyti tokio šturmo organizatoriai ir vykdytojai.
Nors, prezidentė D. Grybauskaitė aiškiai ir nedviprasmiškai buvo Lietuvos visuomenei pareiškusi, kad teismo sprendimo vykdymo metu prievarta mergaitei negalima!!! Tačiau, antstolei, pažeidusiai šią nuostatą, prezidentė nepasirūpino jos eliminavimu iš pareigų ir atitinkamu jos įvertinimu pagal Lietuvos įstatymus, kaip viršijusiai savo įgaliojimus.
Tuo tarpu Europos Sąjunga apdovanoja D. Grybauskaitę „Politikos Oskaru“, ar tik ne už pedofilijos „cunamio“ iš Rusijos bangos nugesinimą Lietuvoje? Ir visai neįtikėtinai atvirkštinėmis priemonėmis! Antai, generalinį prokurorą – už teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės žūtį, – vietoj atsakomybės – apdovanojo teisėjo mantija ir dar su teismo pirmininko postu priedu. Vaikų gynimo institucijos vadovė R. Šalaševičiūtė, už 2 aukų eliminavimą iš liudytojų, bei vaikų namų „svečių namelio“ funkcijos užtušavimą, apdovanojo seimo nario mandatu. Na, ir už Klonio šturmo liudytojų patraukimą atsakomybėn, vietoj prievartos akto organizatorių ir vykdytojų įvertinimą pagal įstatymą, kol kas apdovanotasis nežinomas, bet yla iš maišo vis tiek išlys.
Todėl ir pedofilijos bylos pagrindinis įtariamasis A. Ūsas – išteisintas, o visi liudininkai traukiami atsakomybėn, senoliu V. Kedžiu pradedant ir neregiu R. Ivanausku nebaigiant. Nors įrodymų nusikaltimui prieš vaiką pakankamai, tačiau juos ignoruojant ir remiantis tik „liudijimais“, pedofilijos byla įgauna atvirkštinę eigą teisėsaugos institucijose. O jau žiniasklaida – opozicinė neutralizuota, oficialioji – paskatinta, atvirai gebelsiniu metodu kala Tautai juodą melą ir tikisi teigiamų rezultatų! Juk prezidentės rinkimai čia pat… Todėl stengiamasi.
Tuo tarpu tauta, niekada netikėjusi oficialiąja valdžios versija, ir šiandien tvirtai laikosi prigimtinės teisės nuostatų, tradicinių atsakomybės priemonių, nes valdantieji įstatymus visais laikais nulenkdavo savo interesams, o ne teisybės ar teisingumo siekiams.
Prigimtinė teisė lygi visiems (dantis už dantį, akis už akį) ir neteikia privilegijų grupuotėms. Tuo tarpu, šiandieniniai įstatymai senokai išgyvendino nusikaltimo lygybę bausmei, todėl tautos žiūri į įstatymus rezervuotai ir palankiai vertina tolygią savigyną.
Todėl ir V. Kedį, be jokių įrodymų įtarinėjamą nužudymu, apklausų metu piliečiai išreitingavo antru po prezidentės! Nes ir Amžinojoje Knygoje įrašyta, kad už vaikelio skriaudą kaltąjį su girnapuse ant kaklo būtina nuskandinti jūros bangose! Ir tai nėra net nuodemė!
5 bylų suformavimas N. Venckienei bei 30-ies prievartos liudytojų teisinis persekiojimas, akivaizdžiai rodo žmogaus teisių pažeidimų mastą Lietuvoje ir grėsmę demokratijos svarbiausiam principui – viešumui.
Filmuotos medžiagos slėpimas nuo Seimo narių bei Aukščiausiojo teismo pirmininko G. Kryževičiaus viešai išsakyta nuomonė apie N. Venckienę, kaip „pūlinį ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje“ – eliminuoja ne tik nuomonės reiškimo laisvę tiek apie antstolės veiksmus, tiek apie teismų darbo kokybę, bet ir eliminuoja teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Tuo tarpu visuomenės pastangos, apdovanojant teismo sprendimo vykdymo stebėtojus Nominacija „už pilietiškumą“ ar Visuomeninės komisijos Išvados bei Kreipimasis į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, lieka bevaisės, siekiant teisingumo.
Tai akivaizdus valdžios abejingumas tautos siekiamam teisingumui. O teisėsaugos užvaldyta beteisė visuomenė, mato emigraciją kaip vieną iš išeičių ir baigia išsivaikščioti po pasaulį.
Klonio gatvės „šturmas“ atidengė visas Lietuvos teisinės sistemos ir konstitucinės tvarkos konjunktūrines deformacijas, su atvirai išreikšta valstybės simboliams nepagarba ir didžiule grėsme demokratijos raidai šalyje.
Pažangioji visuomenės dalis ir Tauta nesutinka su šeimos, Tautos ir valstybės žlugdymu. Nesutinka ir visomis Konstitucijoje, leidžiamomis priemonėmis, priešinasi. Priešinasi prieš nedesovietizuotus kolaborantus valstybės viduje.
Šiame straipsnyje pateiktas tik vienas Kauno pedofilijos bylos aspektas – susidorojimo su Klonio gatvės šturmo stebėtojais. Už leidinio ribų lieka susidorojimai su nepriklausomų laikraščių ir internetinių svetainių žiniasklaida, su jaunimo organizacijų akcijomis, su politiniais veikėjais, ne sisteminiais pareigūnais ar net išrinktais Seimo nariais bei savivaldybių deputatais.
Kas visų mūsų laukia šioje teisingumui abejingos valdžios teisėsaugos klanų užvaldytoje beteisėje visuomenėje?
Leidinio fotonuotraukos akivaizdžiai rodo – kas.
Argi ne laikas nuspręsti – vienykimės ir pasipriešinkime? Išsaugoti Lietuvos valstybingumą mus įpareigoja mūsų Konstitucijos 3-asis straipsnis, o ir Himną giedodami, užbaigiame žodžiais – VIENYBĖ TEŽYDI!