Skandalingai išgarsėjęs 2K (Kirkilo-Kubiliaus) korupcinis projektas „LEO.LT“ ir jo baigtį apvainikavusi vadinamoji restitucija LEO-2 afera, prieš kelerius metus išsamiai aptarta „Laisvame laikraštyje“ bei demaskuota remiantis šviesios atminties advokato Kęstučio Čilinsko pateiktais svariais teisiniais argumentais, pastaruoju metu įgavo naują pavidalą, kurį galėtume sąlygiškai pavadinti LEO-3. Žinia, kad šį projektą stumia valdančioji koalicija, Tėvynės sąjungos lyderiai, kurių pastangomis „palaidotas“ LEO mūsų valstybei kainavo, pasak K. Čilinsko, kelis milijardus litų. Iš esmės ta pati oligarchinė valdžia
agituoja šalies gyventojus patariamajame referendume pasisakyti UŽ naują atominę jėgainę. Tai neseniai „Žinių radijo“ laidoje patvirtino ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, girdama savo „pilietinę poziciją“ valdžios užsakytame reklaminiame klipe įtaigiai reiškiantį žurnalistą Algimantą Čekuolį: „Ir anksčiau ne kartą esu pati sakiusi, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio, kad Lietuvos žmonėms suprantamai būtų paaiškintas ir pristatytas atominės elektrinės projektas. Ponas Čekuolis tikrai labai gražiai ir labai suprantamai paaiškina apie šį projektą. Savaime suprantama, kad tai kelia projekto priešininkų didžiulį nepasitenkinimą, nes iš esmės pateikiami faktai paneigia kai kurių asmenų ar organizacijų iki šiol skleistas mintis”, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė besąlygiškai premjero Andriaus Kubiliaus branduolines užmačias visada palaikanti konservatorė I. Degutienė, pabrėždama esą A. Čekuolio lūpomis pasakoma teisybė, todėl tai nepatinka oponentams.
Štai keli perliukai iš agitaciniame klipe tiražuojamos „teisybės“: „Visagino atominės elektrinės statyba bus finansuojama iš lėšų, kurias surinks strateginis investuotojas ir kitos įmonės, o Lietuvos mokesčių mokėtojams tai visiškai nieko nekainuos… Visagine pagamintos elektros kilovatvalandė kainuos tiktai 18 centų… Elektrinė kasmet į biudžetą sumokės pusę milijardo litų…“
Ką apie A. Kubiliaus Vyriausybės giriamą atominį projektą – Visagino AE – mano KTU profesorius, socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys, skaitykite jo išskirtiniame interviu LL.
– Kartu su Seimo rinkimais vyks ir patariamasis referendumas – rinkėjai turės apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės statybos tikslingumo. Ką iš tikrųjų Lietuvai atneštų šis projektas – energetinės nepriklausomybės nuo Rytų užtikrinimą, o gal priešingai, būtų žingsnis link valstybės pražūties? Viešojoje erdvėje plačiai eskaluojamos nuomonės bei argumentai už ir prieš. Susidaro įspūdis, jog įvairūs ekspertai, agitatoriai, formuojantys viešąją opiniją, kažko svarbaus nepasako. Kaip, Jūsų nuomone, šiuo klausimu derėtų balsuoti tautiečiams?
– Vienareikšmiškai rekomenduoju gyventojams balsuoti PRIEŠ naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje. Gink, Dieve, nereikia mums tos Visagino atominės elektrinės!.. Tokiai rekomendacijai pagrįsti galėčiau pateikti daugybę svarių argumentų, bet apibendrintai pasakyčiau, kad atominė energetika jau yra vakarykštė diena, o šiandien ji virsta blogiu. Maža to, pradėti šiandien įgyvendinti naują atominį projektą būtent Lietuvoje, mano galva, yra visiškai pražūtinga!.. Jau vien dėl to, kad Lietuva labai mažytė, demografiškai nykstanti, ekonomiškai silpna, prasiskolinusi, korupcijoje prasmegusi, oligarchų ir užsienio žvalgybų iš šešėlio valdoma valstybė.
Reikėjo Lietuvai anksčiau žūtbūtinai kautis būtent dėl Ignalinos antrojo bloko eksploatacijos pratęsimo. Dabar jau šaukštai po pietų!.. Visi gerai žinome, kad Ignalinos atominė buvo pastatyta imant resursus iš bendro sovietinio katilo. Nors sovietinis monstras jau slinko pražūties link, tačiau dar buvo pajėgus beatodairiškai ginkluotis, dotuoti Kubą, Vietnamą, Angolą, finansiškai „šerti“ visas draugiškų šalių socialistines partijas. Taigi, iš to bendro katilo režimas buvo pajėgus net ir atominę elektrinę pastatyti. Nepaisant viso sovietijos nepatrauklumo, Lietuvos žmonės gyveno žymiai geriau nei kitų respublikų gyventojai ir dėl atominės elektrinės jokių papildomų nepatogumų, jokių suvaržymų nejuto. Dabar gi visai kitaip Marijos žemėje: Visagino elektrinė kainuos milijardus, kurių Lietuva neturi, dėl kurių mums ir mūsų vaikams reikės „pasismaugti“ nepakeliamomis paskolomis.
Aptardami šią itin opią problemą, pasidairykime kiek plačiau. Didžiausia Europos ekonominė galybė Vokietija, regis, iki 2024 metų planuoja uždaryti visas savo atomines elektrines. Manote, kad Vokietijos pramonei, kuri gamina laivus, lėktuvus, automobilius ir pan., nereikia elektros energijos beprotiškais kiekiais? Čia ne kelios lentpjūvės, keli baldų fabrikėliai ar keli bravorėliai, kaip Lietuvoje, kuri jokios didesnės pridėtinės vertės nekuria. Visgi praktiškieji vokiečiai suprato, jog didžiausia beprotybė – atominė energetika 21 amžiuje!..
Pagrindiniai motyvai, kodėl Vokietija atsisako atominių jėgainių, yra šie:
A) žmogaus sukurti kūriniai niekada nėra tobuli, išlieka technogeninės kilmės rizika. Geriausias pavyzdys Japonija, kuri net ir būdama labai aukštų technologijų šalis vis dėlto baisiai nukentėjo nuo atominės avarijos Fukušimoje;
B) yra didžiulis piliečių pasipriešinimas atominei energetikai, o Vokietijoje nuo seno labai paplitusi žalioji (ekologinė) pasaulėžiūra. Žalioji pasaulėžiūra nėra kokia nors buka radikalistinė pasaulėžiūra, kaip ją kartais bando pavaizduoti kai kurie politikai ir technokratai. Žalioji pasaulėžiūra yra ateities kartų humanistinė pasaulėžiūra, kurios esmė gali būti nusakyta trumpute sentencija: „Mes nepaveldėjome žemės iš savo tėvų ir senelių, mes pasiskolinome ją iš savo proanūkių!..“.
C) ypač didžiulė, opi problema – kur dėti senas branduolines atliekas? Vokietijoje net pervežti geležinkeliais branduolines atliekas į Rusiją sklandžiai nepavyko, nes žmonės, tikrąja to žodžio prasme, kiekviename miestelyje gulė ant bėgių, prakeikė valdžią, užvertė ieškiniais teismus. Turtingos, demokratinės šalies politikai pagalvojo ir suvokė, koks košmaras jų ir sunerimusios visuomenės laukia, kai reikės laidoti branduolines atliekas!.. Net Rusija tada tų atliekų gal irgi jau nebepriiminės. Ir ką tada vokiečiams reikės daryti?..
Padarykime dabar mintinį eksperimentą, ieškodami atsakymo į klausimą: o kur vargšė našlaitė Lietuva dės savo branduolines atliekas? Gal yra manančių, jog „paklydėlė“ Vokietija susiprotės, persigalvos ir jas iš Lietuvos nupirks? O gal nemokamai iš solidarumo atliekas pasiims Japonija? Sakys, mes jau ir taip užsiteršėme šimtmečiais, tai duokite mums tas savo atliekas dykai ir eikite žaisti krepšinį… O gal atveš į Garliavą prie Neringos Venckienės namo ir išpils?.. Bandau įsivaizduoti, kaip tatai padarytų 240 kaukėtų šlovingų pareigūnų, padedant Kubiliui, Sekmokui ir Šedbarui su Kryževičiumi!..
Esu įsitikinęs, kad po kokių 20-30 metų niekur tokių atliekų, viso to branduolinio šlamšto be tankų ir tankečių, be masinio žmonių traiškymo tu nepadėsi. Tad kaip tokią problemą Lietuvai reikės spręsti demokratijos ir visuotinai įsigalėjusios žaliosios pasaulėžiūros sąlygomis? Užtat Vokietija ir pasakė – nebereikia mums atominių elektrinių, apsiesime kaip nors ir be jų, plėtosime alternatyviąją energetiką.
Kitas svarus argumentas balsuoti PRIEŠ atominę elektrinę Lietuvoje – Hitachi tipo reaktoriai nesaugūs!.. O juk būtent tokio tipo reaktorius mums ir norima dabar įkišti.
Be abejo, mūsų Lietuvėlė dėl tos naujos atominės elektrinės galutinai „pasikabins“ ant beprotiško dydžio paskolų, numesdama šią naštą ateities kartoms. Be to, mokėdama visokiems konsultantams, teisininkams, galimybių studijų rengėjams korupcinė valdžia tiesiog išplaus beprotiško dydžio pinigų sumas dar iki statybų pradžios!.. Galiausiai, statant naują AE, Lietuvai nebeliks nei motyvų, nei finansinių bei organizacinių resursų plėtoti stambesnius atsinaujinančios energetikos projektus. O juk tai – ateities energetika.
Energetikos specialistas Vytautas Kabišaitis, išnagrinėjęs stambesnių avarijų atominėse statistiką, paskaičiavo, kad empirinė avarijos tikimybė atominėje jėgainėje gali siekti 1,2 procento. Pasak V. Kabišaičio, jei iš tūkstančio skrydžių 12 baigtųsi katastrofa, tai į lėktuvą joks sveiko proto žmogus neliptų ir keleivinė aviacija tiesiog išnyktų!..
Susimąstykime – Lietuva yra mažytė šalis, tarsi kriauklelė, prikibusi prie Kolumbo laivo „Santa Marija”. Ji yra stambesnių valstybių ir rinkų apsuptyje. Ten, kur maitinasi drambliai ir begemotai, visada liks trupinėlis pelytei. Lietuvos ambicija pavėluotai bandyti susigrąžinti atominės valstybės statusą man primena sovietinį multiplikacinį filmuką, kur zuikis briedžio ragus sau ant galvos užsidėjo, mat galvojo šitaip vilką pagąsdinti. Deja, zuikelis blogai baigė – ragai įsmigo į žemę, o zuikelio užpakaliukas viršuje į baltus debesis žiūri…
Reikia įvertinti ir tai, jog šiuo metu didieji pasaulio protai, pajėgiausi mokslo centrai intensyviai dirba, suka galvas dėl ALTERNATYVIOS energetikos vystymo. Tokių paieškų motyvai labai rimti:
a) planetoje baigiasi iškastinio kuro – naftos ir dujų – ištekliai;
b) po avarijos Fukušimoje protingi ir atsakingi energetikai bei politikai atsisakė sieti perspektyvas su atomine energetika! Čia tik Lietuvoje keli avantiūristai ir mažaraščiai tos atominės energetikos gviešiasi. Na, dar tokios odiozinės valstybės, kaip Rusija su Baltarusija. Mokslininkai teigia, kad maždaug po 8-12 metų, labai tikėtina, įvyks mokslinė revoliucija, bus padaryti nauji atradimai alternatyvios energetikos srityje. Neturtinga Lietuva, investavusi į XX a. vidurio technologijas, skaudžiai apsigaus. Oi, kaip skaudžiai!..
– O kaip susiklosčiusią situaciją bei verdančias aistras dėl naujos AE statymo tikslingumo vertintų buvęs jūsų bendražygis, šviesios atminties teisininkas Kęstutis Čilinskas? Koks būtų jo požiūris į patariamąjį referendumą?
– Kai visuomenė susiduria su painiais uždaviniais, yra įprasta atsisukti į praeities moralinių autoritetų bei šviesuolių dvasinį palikimą. Artėjančio referendumo dėl naujos AE kontekste išties labai prasminga prisiminti šviesios atminties Kęstutį Čilinską ir jo idėjas. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokios svarbos projektas, kaip Visagino atominės elektrinės statyba, būtų tikrai tapęs a. a. Kęstučio ir jo bendražygių išskirtinio dėmesio objektu!..
Advokatas K. Čilinskas nuolat piliečiams ir valdžiai primindavo labai svarbią tarptautinę ORHUSO konvenciją. Prisiminkime, juk tarptautinės Lietuvos sutartys turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu ir yra privalomos. Pasak K. Čilinsko, Lietuvos valdžia tiesiog ciniškai nesilaikė Orhuso konvencijos nuostatų. Pridursiu nuo savęs – Lietuvos valdžia nesilaiko ne tik minėtos konvencijos, bet ir kitų savo tarptautinių įsipareigojimų, kurių begales prisiėmė stodama į ES ir bandydama integruotis į Vakarų Pasaulį. Būtent bandydama integruotis, imituodama, vaizduodama, o ne realiai integruodamasi!.. Tai – įsipareigojimai laikytis demokratinės politikos, gerbti žmogaus ir vaiko teises, užtikrinti lygias galimybes. Visa tai Lietuvoje šiandien yra paminta, sutrypta.
Orhuso konvencija įsigaliojo 2001 metais, kai ją ratifikavo net 45 šalys. Ekologines vertybes ir teises sauganti konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti tris be galo svarbius dalykus: 1) piliečių ir visuomenės teisę gauti pilną informaciją; 2) teisę visuomenei dalyvauti priimant strategiškai svarbius sprendimus; 3) teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.
Taigi, pakalbėkite dabar su japonais apie mūsų teisę gauti pilną informaciją ir sveikai gyventi, ypač su tais, kurie yra iš Fukušimos apylinkių – Orhuso konvencija japonams (ir ne tik jiems) šiame tragiškame kontekste įgauna visiškai naują prasmę! Deja, nebėra tarp mūsų Kęstučio Čilinsko, nebėra ir kas Lietuvoje prisimintų apie Orhuso konvenciją…
Manau, NDJ įkūrėjas K. Čilinskas jau seniai būtų kėlęs žmones į kovą, reikalavęs visų dokumentų, sutarčių, projektų ir pan. paviešinimo. Tik profesionalus teisininkas K. Čilinskas būtų sugebėjęs fundamentaliai išnagrinėti tuos visus painius dokumentus. Juose užprogramuota teisinė ir korupcinė klasta, valstybės išdavimo ir ekonominio pavergimo pavojai jau būtų buvę jo išaiškinti, paviešinti ir sukritikuoti. Šitaip buvo ir su LEO LT aferos dokumentų paketu. Dabar Kęstučio nebėra, tuo pačiu nebėra ir tokio lygio teisininko bei pilietininko, visuomenės vedlio ir vienytojo. Todėl mes tik blaškomės ir slystame itin rimtos, keliančios grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui problemos paviršiumi!..
Tai, kad referendumas dėl naujos atominės elektrinės formaliai įvyks, dar visai nereiškia, kad Orhuso konvencijos nuostatų Lietuvoje bus laikomasi. Juk referendumas tik PATARIAMASIS. Valdžia ciniškai pasakys: „Jūs čia pabalsavote, nuleidote garą, o mes jau nusprendėme…“
Jau dabar dėl būsimos atominės elektrinės yra pasirašyta begalė visokių ketinimų protokolų, galimybių studijų, projektų, sutarčių ir pan. AE dokumentų portfelis nuolat pučiasi. Būtent juose ir slypi visa velniava!.. Ir tų dokumentų, prisidengiant saugumo, slaptumo, konfidencialumo, komercinės paslapties reikalavimais ir pan., visuomenei niekas neduos, neleis detaliai susipažinti. Nors kai kalbama apie ekologiją, jokių paslapčių nuo šalies gyventojų būti negali!.. Čia ir yra Orhuso konvencijos esmė, kad pilietinei visuomenei, bendruomenėms duodamas realus ginklas gintis nuo politikų ir oligarchų inicijuotų avantiūrų, griaunančių mūsų pačių ir mūsų vaikų ekologinio išgyvenimo pagrindus!.. Tarptautinėje Orhuso konvencijoje aiškiai įtvirtinta labai moderni ir demokratinė teisės norma. Jos esmė – dėl svarbių su dabarties ir ateities ekologija susijusių dalykų negali būti vienašališkai nusprendžiama uždarame politikų, technokratų ir investuotojų ratelyje. Viskas turi būti vieša, skaidru, sprendimų priėmimo procese turi dalyvauti visuomenė.
Kai kurie politikai ir technokratai Lietuvoje mums sako: „Dėl atominės elektrinės turi spręsti specialistai, o ne pilka ir nekompetentinga rinkėjų masė“. Būtent šiuo motyvu remdamiesi dalis seimūnų balsavo PRIEŠ referendumo inicijavimą. Iš sociologijos teorijos yra žinoma, kad uždari ekspertų ir ypač technokratų rateliai neretai įgauna neribotą valdžią, vienašališkų, visuomenėje demokratiškai neaptartų, tačiau labai svarbių sprendimų galią. Čia slypi didelis autoritarizmo, fatališkų klaidų bei visuomeninių rizikų pavojus!.. Štai tokių fatališkų paklydimų bei didelės rizikos kaip tik ir padeda išvengti Orhuso konvencija, priešpastatydama uždaram rateliui visišką procesų skaidrumą ir pilietinę kontrolę.
Kita vertus, atominei elektrinei projektuoti ir statyti tikrai bus naudojamos visuomeninės lėšos, kurios sugeneruojamos iš mokesčių mokėtojų įnašų. Kur tik yra naudojamos visuomeninės lėšos, ten demokratinėje visuomenėje iš principo negali būti jokių paslapčių!.. Visgi pabandykime išsireikalauti iš Kubiliaus ar Sekmoko Visagino AE dokumentų paketą. Manau, visuomenei būtų parodyta didelė valdžios špyga!.. Iš žaliųjų pilietininkų, iš mokslininkų ir energetikos specialistų jau seniai turėjo būti sudaryta autoritetinga visuomeninių stebėtojų ar ekspertų grupė, be kurios žinios neįvyktų atominės elektrinės planavime nė vienas realus žingsnis, iš kurios akiračio neišslystų nė viena strategiškai svarbi sutartis. Deja, iki šiol viskas, kaip toje vaikiškoje dainelėje – „jei taip būtų, bet nėra!..“.
Ypač dramatiška yra tai, kad mūsų valdžia, kaip dabar matome, pati dėl atominės elektrinės jokių realesnių skaičiavimų nėra atlikusi. Iki šiol nėra atliktas joks kompleksinio modeliavimo ir elektrinės pastatymo nuotolinių pasekmių prognozavimas. Turiu galvoje ekonomines, technologines, ekologines, politines pasekmes, kurios neišvengimai bus. Kodėl tada mūsų valdžia, bukai ir fanatiškai stumianti atominės elektrinės projektą, neišmeta tų skaičiavimų ir argumentų į viešumą būtent dabar, referendumo išvakarėse?! Kodėl apgailėtino agitatoriaus pavidalu mums išmetamas į eterį senukas žurnalistas, dalies visuomenės mylimas A. Čekuolis?.. Aišku, kad nėra jokių skaičiavimų, nėra jokio modeliavimo, nėra projekto. Tuos konkrečius skaičiukus nepriklausomi ekspertai greitai patikrintų ir pamatytume, kad karalius yra nuogas, kad mums peršama baisi AVANTIŪRA, galinti pasibaigti ekonominiu valstybės bankrotu arba Fukušimos tipo katastrofa!..
Gali susiklostyti ir kitas labai idiotiškas scenarijus: atominė avantiūra bus pradėta, bus „pasikabinta“ ant milžiniškų paskolų, netesybų ir sankcijų, tačiau demografiškai nykstanti ir vis labiau prasiskolinanti Lietuva paprasčiausiai nebepajėgs didžiulio projekto tęsti. Taigi, kol kas naujos atominės elektrinės projektas tėra plano „Vasiukai Maskva“ variacija. Skirtumas tik tas, kad čia ne šachmatėliais žaidžiama, o atomine ar bent jau ekonomine katastrofa kvepia!.. Patikėkite, toks scenarijus išties labai realus. Ekonomiškai susinaikinusi ir politiškai pakrikusi Lietuva tada tiesiog atiduos Rusijai viską (ir skirstomuosius tinklus, ir dujotiekį su naftotiekiu, ir naująjį terminalą, ir skalūnų šachtas) vien tik tam, kad eilinę šaltą žiemą nepastiptume iš šalčio. Spėju, kad ES partneriai rūpestingais snukučiais tik palinguos galvas ir politkorektiškai patylės…
Šiandien į skolas klimpstančioje Lietuvoje valstybės tarnybos, viešojo administravimo, teisėsaugos ir pilietinės visuomenės būklė yra tokia, kad net vidutinės kvadratūros viešojo tualeto be kriminalo ir korupcijos nepavyksta pastatyti!.. Dešimtys savivaldybių Lietuvoje nesugeba išspręsti paprasčiausių techninių klausimėlių, tokių kaip kapinių vietos parinkimas, miestų ir miestelių plėtra, žemės grąžinimas, turto nuoma. Įvairios interesų grupės ir grupuotės tuojau pat susiėda tarpusavyje. Mūsų šalis be skandalų net nesugeba senos atominės elektrinės uždaryti, o jau ruošiasi pradėti statyti naująją!.. Ar jūs patikėtumėte naują namą statyti brigadai, kuri seno namo nesugeba nugriauti?..
Po skandalo su malūnsparniais, perkamais už renovacijos lėšas, kas gi dabar garantuos, kad Kubilius su Juknevičienė ar kokie kiti būsimo „politbiuro“ išmintingieji nesugalvos už atominės elektrinės pinigus, tarkime, lėktuvnešių arba povandeninių laivų pripirkti? Mes tikrai turime pagrindą pliekti savo valdžią ir iš jos sarkastiškai tyčiotis!.. Žiniasklaidoje jau nuskambėjo faktas, kad kažkoks gan ribotas viceministras ar ministerijos sekretorius pusiau viešame pasitarime netyčia prasitarė, kas iš vietinių oligarchų gaus teisę atominės elektrinės statybai tiekti milijonus tonų cemento ir betono, nors jokių konkursų dar nebuvo!..
Iki šiol visi energetiniai projektai Lietuvoje buvo apaugę baisiu kriminalu, korupcija arba bent jau skandalais. Prisiminkime Mažeikių naftos privatizavimą, Gedimino Kiesaus nužudymą, be jokio mūšio atiduotą uždarymui Ignalinos atominę elektrinę. O kur dar Vakarų skirstomųjų tinklų korupcinis privatizavimas, sujungimas-išskyrimas ir panašūs „manevrai“?.. Prisiminkime ir visokių energetinio tarpininkavimo įmonių siautėjimą, kurios Lietuvoje neretai veikia kaip užsimaskavę užsienio spec. tarnybų padaliniai. Spėjama, kad ir pulkininko V. Pociūno vienas nužudymo motyvų galėjo būti jo bandymas kovoti su Lietuvos energetine vergove ir užsienio šalių destruktyvia įtaka šioje srityje.
Pagaliau prisiminkime, kaip neišsenkanti anuometinės Ignalinos AE elektra Baltarusijai buvo tiekiama, regis, mažesne už savikainą kaina, o iš vietos gyventojų bei įmonių dar tada devyni kailiai buvo lupami. Teprasmenga tas monkės biznis su Baltarusija. Betgi anuomet niekas nesiteikė Lietuvos žmonėms paaiškinti, kodėl ir broliams latviams ta elektra, jei neklystu, buvo pardavinėjama pigiau nei saviems vartotojams?.. Tad kodėl mes turime tikėti, kad jau dabar daugiamilijardinis naujos atominės statybos projektas bus nekriminalinis, nekorupcinis, o skaidrus, sklandus ir racionalus?! Vargu ar atsiras su savo buitiniu ar politiniu protu nesusipykęs žmogus, kuris galėtų šiandien Lietuvoje tuo patikėti ir teigiamai atsakyti į mano keliamą klausimą?..
Kol nėra Lietuvoje atstatyta konstitucinė santvarka ir teisinė valstybė, kol nėra normalios valstybės tarnybos ir efektyvaus viešojo administravimo, kol nėra demokratinės politikos, kol nėra normalios pilietinės visuomenės ir sveikų gyvybingų nevyriausybinių organizacijų, kol nėra nekorumpuotos žiniasklaidos, tol Lietuvoje nėra jokių objektyvių prielaidų sėkmingai pradėti ir baigti tokio užmojo ir tokios atsakomybės projektą, kaip Visagino atominė elektrinė!.. Ir net jeigu ta elektrinė niekada nesprogs, nebus radioaktyvaus nutekėjimo, net jei dėl kokio nors ekonominio paradokso ar stebuklo ji visgi nebankrutuos, vien dėl dabartinės Lietuvos valstybės invalidumo bei impotencijos tokios svarbos projektas negali ir neturi būti pradėtas! Viskas neišvengimai prasmegs kriminaluose, skandaluose, korupcijoje, profanacijoje, cinizme, valstybės naikinime ir išvogime.
O jeigu naujoji atominė elektrinė visgi bus pradėta statyti, tai ji neišvengiamai virs dar vienu dideliu „auksiniu tualetu“, kurio korupcinė ir radiacinė smarvė plačiai pasklis ne tik po visą Europą, bet ir po pasaulį, pelnys Lietuvai apgailėtinai apsidergusios ir degraduojančios valstybės įvaizdį!..
Galėčiau lažintis dėl tokios gėdingos baigties iš bet ko. Galiu iš bet ko lažintis ir dėl to, kad:
a) bent keli vietiniai oligarchai, tiekdami statybai-monstrui betoną, tiesiog pasitrigubins savo kapitalus;
b) konkursą laimėję oligarchai nupenės „otkatais“ eilinės valdančiosios koalicijos lyderius iki skerdyklos kuilio būvio, kuris dėl nutukimo jau nebepaeina. Nemažas kaulas, be abejo, bus numestas ir vadinamajai sisteminei opozicijai, kad pastaroji netriukšmautų ir netrukdytų.
Ar mums, paprastiems Lietuvos žmonėms, viso to reikia? Mieli rinkėjai, stabdykime atominę avantiūrą ir mūsų valstybės išvogimą, prisiimkime atsakomybę už savo vaikų ir Tėvynės ateitį!..
www.laisvaslaikrastis.lt
ekspertai.eu