Dalijamės įsiminusiomis popiežiaus Pranciškaus mintimis, išsakytomis pirmąją viešnagės Lietuvoje dieną.
Apie susitikimus su artimu savo ir Dievu:
„Dėl to, kad Jėzaus atvaizdas tarsi antspaudas įspaustas į kiekvieną žmogaus širdį, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę susitikti su Dievu“.
Apie tautą ir individualizmą:
„Viešpats mus išgano padarydamas tautos dalimi. […] Neleiskite, kad pasaulis jus įtikintų, kad geriau eiti po vieną. Nepasiduokite pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais. Pasipriešinkime tam individualizmui, kuris atriboja mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus, pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove. Negražus gyvenimas stovint priešais veidrodį. Bet gražus gyvenimas su kitais – šeimoje, su draugais, kovojant kartu su tauta“.
Apie krikščionio tapatybę ir šaknis:
„Mūsų tikroji tapatybė susijusi su priklausymu tautai – nėra nei „laboratorinės“, nei „distiliuotos“ tapatybės. Mes žinome, kaip gražu, bet kartu ir nelengva, o kartais net skausminga priklausyti vienai ar kitai tautai. Joje yra įleidusi šaknis mūsų tapatybė – mes nesame žmonės be šaknų.“
Apie drąsą sekti Jėzumi ir dalyvauti Jo revoliucijoje:
„Būkite drąsūs! Sekti Jėzumi – uždegantis nuotykis, suteikiantis mūsų gyvenimui prasmę, leidžiantis pasijausti bendruomenės dalimi, o ta bendruomenė mus drąsina, lydi, įpareigoja tarnauti kitiems. Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi. Nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jis kviečia – švelnumo revoliucijoje“.
Apie atsigręžimą į savo tautos istoriją ir šaknis:
„Per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones. Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir harmonizuoti skirtumus. Semtis stiprybės iš praeities reiškia atrasti šaknis, atgaivinti tai, kuo esate išskirtinai saviti, tai kas jums padėjo augti ir nepalūžti kaip tautai: toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą“.
Apie jaunimą ir politiką, kuri įtrauktų jį į visuomeninį gyvenimą:
„Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms žvelgti į ateitį. Lietuva, apie kurią jie svajoja, priklausys nuo nenuilstančių pastangų skatinti tokią politiką, kuri jaunus žmones ragintų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.“
LRT.lt mediatekoje (ČIA) rasite ir pirmosios viešnagės dienos renginių ir susitikimų vaizdo įrašus.
