Aktualijos

Solidarizuodamiesi atsisakome teisinės neliečiamybės

Written by admin · 3 min read

Vyriausiajai rinkimų komisijai  2012-10-02

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (10 str.) yra įtvirtinta kiekvieno asmens  teisė  laisvai reikšti  savo  mintis  ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant  valstybės   sienų. 

Lietuvos Respublikos Konstitucija (25 str.) garantuoja žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Konstitucija (33 str.) garantuoja piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį, jiems laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (3 str.) kiekvienam rinkėjui garantuojama lygi teisė pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų. Be to, šio įstatymo (46 str.) nurodyta, kad kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą.

Kadangi Seimo narys atstovauja Tautai (Konstitucijos 55 str.), kandidatui į šias pareigas Seimo rinkimų įstatymas suteikia išskirtines garantijas – teisinę neliečiamybę, t.y. kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė (49 str.).

Minėtas įstatymas neliečiamybę kandidatams suteikia ne dėl formalumo, o tam, kad niekas negalėtų daryti politinės įtakos siekiantiems tapti Tautos atstovais Seime. Ir tam, kad visi kandidatai turėtų lygias galimybes varžytis.

Kita vertus, Įstatymas Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikia teisę spręsti klausimą dėl neliečiamybės atėmimo ne tam, kad Komisija ją automatiškai atimtų visiems, kam paprašo teisėsaugos institucijos. Šis įstatymas įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją atidžiai išnagrinėti kiekvieną atvejį, kada prašoma panaikinti tokią apsaugą. Ir tai turi būti daroma tam, kad kitos politinės partijos, kurios gali įtakoti teisėsaugą ar atskirus jos atstovus, negalėtų naudotis savo galiomis politiniais tikslais ir taip neiškraipytų rinkimų lygiateisiškumo principo.

Lietuvos rinkėjams akivaizdu, kad prieš rinkimus demonstruojamas mūsų valstybėje neįtikėtinas prokurorų aktyvumas yra nukreiptas išskirtinai prieš „Drąsos kelio“ partijos kandidatus – net šešiems iš jų panaikinta teisinė neliečiamybė, nors jokių pagrindų pareikšti kaltinimus sunkiais nusikaltimais šios partijos kandidatams nėra. Neabejotina, kad šiuos prokuratūros veiksmus lemia ne teisiniai, o politiniai motyvai.

Suaktyvėję prokurorų veiksmai prieš „Drąsos kelio“ partijos kandidatus vertintini kaip jėgos ir valdžios struktūrų mėginimai paveikti rinkimų rezultatus.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo žinoma, jog iš autoritetingų teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų sudaryta visuomeninė komisija nustatė, jog šie „Drąsos kelio“ partijos kandidatai patys yra nukentėję, o dėl kaltininkų, kurie 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje vykdė antikonstitucinius veiksmus, nustatymo, Generalinėje prokuratūroje atliekamas tyrimas (bent taip visuomenę informavo Lietuvos Respublikos Prezidentūra).

Akivaizdu, kad VRK neatlieka teismo funkcijų, tačiau priimant sprendimą dėl kandidatų neliečiamybės panaikinimo, jos nariai privalo bent minimaliai susipažinti ne tik su prašančiosios pusės (prokuratūros) motyvais, bet ir su kandidato į Seimo narius argumentais, kurie paneigia prokuratūros prašymo pagrindus. Neabejotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėjo ir turėjo pareigą išsireikalauti informaciją – nuo visuomenės paslėptos policijos filmuotos medžiagą, kuri patvirtina Visuomeninės komisijos išvadas dėl 2012 m. gegužės 17 d. teisėtvarkos pareigūnų antikonstitucinių veiksmų ir įvykdyto smurto Garliavoje.

Tokiu būdu VRK atsisakiusi  susipažinti su   kandidato į Seimo narius argumentais dėl neliečiamybės panaikinimo, pasielgė šališkai, neįvykdė  įstatymu jai nustatytos pareigos būti vienodai visiems teisinga ir rinkimų kampaniją organizuoti taip, kad užtikrintų visiems kandidatams vienodas teises.

Protestuodami prieš tokius antikonstitucinius veiksmus ir politinio persekiojimo metodus, kurie įsigali Lietuvoje ir kurie iki šiol buvo taikomi tik Baltarusijos ar Rusijos valdžioms neįtinkantiems kandidatams, solidarizuodamiesi su neteisėtai politiškai persekiojamais savo bendražygiais, mes taip pat atsisakome savo, kaip kandidatų, teisinės neliečiamybės. Mes solidarizuojamės su visais Lietuvos piliečiais, kurių teisės tapo deklaratyvios, nes Lietuvos Respublikoje prieš įstatymą visi nebėra lygūs, o valstybės įstaigos nebetarnauja žmonės – jos tarnauja negausioms politikų ir verslo grupėms.
 
„Drąsos kelio“ iškelti kandidatai:

Valdas Vasiliauskas
Gintaras Aleknonis
Kristina Zikienė,
Irena Vasinauskaitė
Saulius Juodzevičius
Justė Milušauskienė
Virgilijus Matula
Erika Drungytė
Aurimas Radkevičius
Gintaras Dručkus
Povilas Gylys
Alvita Armanavičienė
Žilvinas Macijauskas
Rasma Buzienė
Eglė Mirončikienė
Inga Rakauskienė
Linas Petronis
Algirdas Jankauskas
Ryšard Maceikianec
Sigitas Martinavičius
Aurelija Stancikienė
Egidijus Baltušis
Irena Malinauskienė
Audronė Veilentienė

Daugardas Gruodis
Česlovas Stonys
Egidijus Rumša
Vaidas Repečka
Inga Stepukonienė
Vytautas Budnikas
Genovaitė Račinskienė
Zenonas Vegelevičius
Algirdas Karčiauskas
Jonas Dapšauskas
Jonas Varkala
Stasys Brunza
Dainius Danilevičius
Saulius Stoma
Aurelija Gurskienė
Tomas Viluckas
Loreta Steponaitytė
Jonas Ramonas
Donatas Stakišaitis
Julius Girdvainis
Arūnas Juška
Vygintas Vilutis
Laima Arnatkevičiūtė
Paulius Vinkleris
Zenonas Žymančius
Jurgis Zabilius
Audrius Malakauskas
Vytautas Pečiūra
Jonas Zajančiauskas
Jonas Ivoška
Saulius Vaikšnoras
Antanas Burokas
Edvardas Šalkauskas
Algirdas Gurskis

Pirmininkas Jonas Varkala