2024 m. liepos 24 d. 14.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos
spaudos konferencija Seime „Byloje dėl dingusių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų
atsakovas – valstybė, trečiasis asmuo – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.“
https://www.youtube.com/watch?v=x-LYxgPjAIA
2021-06-14 d. penkiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipėsi į Seimo
valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo:
- LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.13-I-943)
sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991-01-08 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų
ir 1991-01-13 d. Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių; - LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos
nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio; - beveik visos 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos LR
Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos; - XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;
- XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos: 1989 m. išrinktų deputatų K.
Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų, dalies 1989 m. vykusių
rinkimų komisijų medžiagų, 1988-1990 metų XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
komisijų darbo medžiagų, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės
atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų.
Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai pavesta tai išnagrinėti ir
spręsti. Jokio sprendimo nesulaukus, 2023-01-18 raštu Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo
Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, prašydamas klausimą dėl Seimo komisijos sudarymo dėl
šių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybių ištyrimo ir neatidėliotino šių 15
signatarų priėmimo. Seimo pirmininkei nereaguojant dėl neatidėliotino 15 signatarų priėmimo,
2023-02-20 d. Z. Vaišvila dėl to kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Signatarai dėl dingusių valstybės dokumentų kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, kad ši
apgintų viešąjį interesą. 2024-03-14 Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo
prokurorės nutarimu nustatyta, kad šių dokumentų nėra valstybės archyvuose, nurodytos
konkrečios aplinkybės ir asmenys, pas kuriuos gali būti dingę dokumentai, kad prokuratūra dėl
senaties negali taikyti baudžiamojo persekiojimo priemonių. Paminėtas ir Vytautas Landsbergis.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutarus, kad Z. Vaišvilos skundą dėl to, kad
Seimo pirmininkė nepriima 15 signatarų dėl šio klausimo, reikia priimti nagrinėti, byla buvo
nagrinėjama 2024-05-14 d. Teismo posėdyje Seimo kanceliarija ir Seimo pirmininkės sekretoriato
vadovas patvirtino, kad jie priėmimą suorganizuotų neatidėliotinai, tačiau tam nėra Seimo
pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen valios.
Teismui tenkinus Z. Vaišvilos prašymą, į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ir Seimo
pirmininkė, kad paaiškintų savo poziciją. Po to, kai Z. Vaišvilos skundas dėl Prezidentės Dalios
Grybauskaitės neveikimo, neatskleidžiant jos biografiją, buvo nagrinėtas administraciniame
teisme, buvo suskubta pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymą, nustatant, kad
administracinėse bylose Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Ministras Pirmininkas
negali būti atsakovais. Teko teismo prašyti V. Čmilytę-Nielsen į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu.
Pavyko. Seimo pirmininkė teismo įpareigota pateikė savo atsiliepimą, kuriame taip ir nenurodė,
kodėl ji ignoruoja įstatymą, įpareigojantį ją neatidėliotinai priimti signatarus.
Susipažinęs su V. Čmilytės-Nielsen paaiškinimais, 2024-07-24 d. Z. Vaišvila teismui
pateikė patikslintą skundą, trečiaisiais asmenimis įtraukdamas visus signatarus, kurie dėl dingusių
valstybės dokumentų kreipėsi į Seimą, ir dar vienu atsakovu įtraukdamas valstybę dėl daromos
žalos atlyginimo dėl tokio įžūlaus Seimo pirmininkės neveikimo.
Beviltiška Seimo pirmininkė, beviltiškas Seimas, sukaustyti net Vytauto Landsbergio šešėlio
ir tinkantys tik Lietuvos globalizavimui įgyvendinti.
O ką darome mes, Lietuvos piliečiai?
Kokį Seimą išsirinksime spalio mėnesį? Be stebėtojų, be opozicijos susitelkimo?