2024 m. sausio 17 d. 10.00 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos
spaudos konferencija Seime „Ar turime teisę skelbti, kad galima pažeisti Konstituciją?“
https://www.youtube.com/watch?v=Ze0apeot0ME
Spaudos konferencijoje dalyvauja prof. dr. Eduardas Vaitkus.
2023 m. gruodžio 4-18 d.d. Z. Vaišvila ir E. Vaitkus paskelbė penkių dalių straipsnį apie
Lietuvos valstybės susigrąžinimą 1988-1991 metais ir praradimą 2003-2004 metais.
2023-12-29 spaudos konferencijoje Seime (www.youtube.com/watch?v=c_vseRvxr4g)
aptartas 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento priimtas 267 ES sutarčių pakeitimų projektas
dėl centristinės Europos supervalstybės sukūrimo, faktiškai likviduojant ES nacionalines valstybes
www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html .
Lietuvos santykiai su Europos Sąjunga teisiškai nesureguliuoti, nes 2003 m. balandžio 16 d.
„Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos,
Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos,
Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra
grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ ( https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0 ), kurį ratifikavo tuometės
ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės, nebuvo pateiktas lietuvių tautos balsavimui 2003
m. gegužės 10-11 d.d. ar kitame referendume, nors Konstitucijos 148 straipsnis ir 1991 m. vasario
11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ nustato, kad aktui, kuriuo atsisakoma
dalies valstybės suvereniteto, referendume turi pritarti 75% visų balso teisę turinčių piliečių.
Pažeidžiant šį Konstitucijos reikalavimą, Lietuva buvo paskelbta ES nare.
2003 m. balandžio 16 d. Stojimo į ES Aktą 2003 m. rugsėjo 16 d. ratifikavo ne mūsų Tauta
referendume, bet Seimas ( https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218271?jfwid=nq76mw1m0 .
2004 m. liepos 13 d. Seimas priėmė Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės
Europos Sąjungoje“, kuris be 75% Lietuvos piliečių pritarimo referendume buvo įrašytas į LR
Konstitucijos 150 straipsnį.
Tokiu būdu pažeidus Konstitucijos reikalavimus, Lietuvos valstybė buvo paskelbta ES
sudėtine dalimi, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos I Skirsnis (Lietuvos valstybė) liko
nepakeistas – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis).
Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas
Konstitucijai. Konstitucijos 8 straipsnis nustato, kad valstybinės valdžios ar jos institucijos
užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. Šiuo atveju
smurtas pasireiškė neginkluotu būdu. LR Konstitucinis Teismas: „Valstybės Konstitucija yra
aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai reiškia, kad visi
kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. … kaip nustatyta Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje,
„Konstitucija yra vientisas <…> aktas. … Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima
priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų
Konstitucijos nuostatų prasmė“ (LRKT 2002-12-24 nutarimas).
Romėnų teisė, kuria remiasi Lietuvos ir ES teisė, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria
jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir nullus commodum capere de sua injuria
propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo).
Tad suokalbyje buvo įvykdytos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
kodekso nustatytas veikas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei
santvarkai. Šioms veikoms nenustatyta įstatymo senatis, nes buvo suorganizuotas ir įvykdytas
sąmokslas neginkluotam valstybės perversmui ir konstitucinės santvarkos pakeitimui, veikimui
prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant ES nare ir
padarant tai, pažeidus LR Konstitucijos reikalavimus (BK 114 str. 1 dalis – neginkluotas valstybės
perversmas), padedant Europos Sąjungai neteisėtai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę
santvarką ir suverenitetą (BK 118 str. 1 dalis), veikiantiems asmenims susimokius drauge
neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę (BK 121 str. 1 dalis).
Dėl šių veikų, turinčių aiškius nurodytų nusikaltimų požymius, š.m. sausio 5 d. Z. Vaišvila ir
E. Vaitkus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 2024-01-09 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo
BPS vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės raštu nurodyta, kad pareiškėjų pareiškimo
nenagrinės, nes E. Vaitkus buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl 2003 m. gegužės 10-11 d.d.
referendumą organizavusių asmenų piktnaudžiavimo oficialiaisiais įgaliojimais (atsakomybės
pagal LR BK 123 straipsnį).
Šis prokurorės raštas apskųstas Generalinei prokuratūrai, nes:
a) bet kuris prokuroro raštas bent kartą gali būti skundžiamas aukšesniam prokurorui;
b) prokurorė nepastebėjo, kad Z. Vaišvila ir E. Vaitkus 2024-01-04 pareiškimu kreipėsi dėl
kitų galimai nusikalstamų veikų ištyrimo – 2003-04-16 stojimo į ES akto nepateikimo
referendumui, šio akto ratifikavimo Seime, nors už jį nebalsavo tauta, be tautos balsavimo Seimo
priimto konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos narystės ES ir jo įrašymo į LR Konstituciją, t.y. dėl
sąmokslo suorganizavimo ir įvykdymo, ko pasekoje, pažeidžiant LR Konstitucijos reikalavimus,
buvo neteisėtai pakeista Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, veikiama prieš Lietuvos
valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant Europos Sąjungos nare.
Neužkardinus šių veikų tęsimo, suokalbyje susitarę nustatytini asmenys tęsia jas. 2023 m.
lapkričio 23 d. Seimas nutarė paskirti antrą, t.y. papildomą, 2023 metų Laisvės premiją Europos
Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų
apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, … indėlį
Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą
( www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20231123&p
_kl_stad_id=-91897 ). Tokiu būdu įvykdyta galimai nusikalstama veika, pažeidžiant LR Laisvės
premijos įstatymo 2 straipsnio reikalavimą kiekvienais metais skirti vieną šią premiją. Tik 2023
m. gruodžio 19 d., t.y. jau po 2023 m. lapkričio 23 d., buvo pakeistas šio įstatymo 2 straipsnis,
nustatant, kad išimties tvarka galima skirti ir papildomą antrą šią premiją. 2023 m. lapkričio 23 d.
Seimas nutarė pirmąją Laisvės premiją skirti Petrui Plumpai, o antrąją – Europos Parlamentui,
nenurodant, kodėl daroma ši išimtis.
Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl šios naujos galimai nusikalstamos veikos.
Civiline ar administracine tvarka skųsti šį Seimo nutarimą nėra procesinių pagrindų. Tačiau
užkardinti šį suokalbininkų savavaldžiavimą būtina.
Mūsų kritikus kviečiame į viešą diskusiją, t.y. ne už akių, apie tai, ar galima leisti
pažeidinėti Konstituciją, kitus įstatymus? Ne tik dėl santykių su Europos Sąjunga, bet ir
kasdieniame mūsų gyvenime.
Jei manote, kad galima juos pažeidinėti, pateikite kriterijus, kuriais siūlytumėte pažeidinėti
įstatymus ir Konstituciją?
Kodėl galima juos pažeidinėti?
Kam negalima, o kam galima juos pažeidinėti ir neatsakyti už tai?
***********************Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo
Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Ar be Tautos sprendimo atiduosime Lietuvos Respubliką
ir Pasaulio sveikatos organizacijai?“
Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 metų rinkimų politinės kampanijos dalyvių
ĮSIPAREIGOJIMAS
2023 m. gruodžio 29 diena, Vilnius
2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė 267 ES sutarčių pakeitimų projektą
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html. Pradėta šių Sutarčių
keitimo procedūra, už kurią iš 705 EP narių balsavo 291 EP narys (274 – prieš ir 44 susilaikė), dėl
centristinės Europos supervalstybės sukūrimo. Šis tikslas paskelbtas 1992 m. vasario 7 d. pasirašyta
Mastrichto sutartimi dėl politinės Europos Sąjungos (ES) sukūrimo.
Šiais Sutarčių pakeitimais atimama valstybės narės veto teisė visose srityse, viršvalstybinėms
piliečių nerenkamoms ES institucijoms (Europos Komisijai ir kt.) valstybės narės perduoda
sprendimų priėmimą dėl užsienio politikos, ginkluotųjų pajėgų, sveikatos apsaugos, pramonės
plėtros, milijonų migrantų apgyvendinimo, aplinkos apsaugos priėmimo, transgenderinių lyčių
ideologijos skleidimo, įtakos mokyklų programų turiniui, sprendimų abortų, lytinio švietimo,
mokesčių mokėtojų finansuojamo „lyties pakeitimo”, kovos su diskriminacija srityse, šalių
demografinės struktūros pakeitimuose.
Pakeitimais įvedamas visos Europos referendumas.
Kuriamas ES valdymo mechanizmas leis keisti Sutartį be visų valstybių narių sutikimo,
centriniai ES valdymo organai formuojami be demokratinių rinkimų, sprendimams priimti pakaktų
3-4 didžiausių valstybių narių sutarimo.
Supaprastinama ES sutarties 7 straipsnyje numatyta procedūra, pagal kurią sustabdomos
narystės teisės šalims, kurios pažeidžia abstrakčias ES vertybes – „laisvę”, „demokratiją”, „lygybę”,
„žmogaus teises” ar „teisinę valstybę”. ES institucijos suteikiama teisė laisvai aiškinti šiuos
nekonkrečiai suformuluotus teisinius terminus ir represuoti valstybes nares politiniais pagrindais,
pateisinant tai ES vertybių apsauga.
Projekte minimas radikalus komunistas Altiero Spinelli, kurio vardu pavadintas EP Briuselyje
pastatas, pristatęs Europos be valstybių ir sienų viziją – Europos supervalstybę, kuri negali būti
įgyvendinta demokratinėmis procedūromis ir gavus europiečių sutikimą, bet siūlant tai įgyvendinti
„revoliucinės partijos, kuri sukurs naują valstybę ir aplink ją naują, tikrą demokratiją, diktatūros”
keliu, o Europos integracijos tikslas – nacionalinių valstybių panaikinimas, privačios nuosavybės
apribojimas ar net panaikinimas, privati nuosavybė „gali būti toleruojama tik būtinais atvejais”.
Šis ES supervalstybės sukūrimo planas grindžiamas ir Konferencija dėl Europos ateities
–konsultacijų kampanija, paskelbusia, kad dauguma europiečių nori revoliucijos (jų pačių
vyriausybių suvereniteto atėmimo ir demokratijos sunaikinimo). Tačiau bent jau Lietuvoje
neskelbta, kad tokios konsultacijos vyko.
Šis įstatymo projektas bus perduotas Europos Sąjungos Tarybai, kurią sudaro atskirų valstybių
narių ministrai, o vėliau – Europos Vadovų Tarybai, kurioje paprasta balsų dauguma siūloma
nuspręsti sušaukti konventą, sudarytą iš parlamentų atstovų, valstybių ir vyriausybių vadovų,
Europos Parlamento ir Europos Komisijos, kurie priims rekomendacijas tarpvyriausybinei
konferencijai. Tuomet ES Tarybos pirmininkui siūloma sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją,
kurioje valstybių narių vyriausybių atstovai parengtų galutinį Sutarties pakeitimų, kuriuos jos gali
priimti tik vienbalsiai, tekstą. Galiausiai ES Tarybos ir EK teisės tarnybos parengs pakeitimų tekstą
peržiūros sutarčių forma. Po to pakeitimų turinys nebegalės būti keičiamas.
Paskutinis procedūros etapas bus naujų sutarčių ratifikavimas visose valstybėse narėse,
laikantis jų konstitucinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis reikalauja, kad valstybės suvereniteto
atidavimui referendume turi pritarti 75 % visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų.
Mes, žemiau pasirašiusieji, 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės
kampanijos dalyviai, šiuo įsipareigojame neteikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti šių 267
Europos Sąjungos sutarčių pataisų, o jei jos bus pateiktos, tai Respublikos Prezidento dekretu jas
atšaukti.
Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos santykiai nėra teisiškai sureglamentuoti.
Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje sąlygas ir siūlomą atiduoti suverenitetą
nustatė Atėnuose pasirašytas 2003-04-16 „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos,
Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos
Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo
sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0).
Tačiau 2003 m. gegužės 10-11 dienų referendume Lietuvių Tautos balsavimui buvo pateiktas
ne šis 2003-04-16 stojimo Aktas, bet tik sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos
Sąjungoje“, kuris nebuvo teiktas ratifikuoti ES valstybėms narėms ir tuometinėms kandidatėms.
Šį Stojimo į ES 2003-09-16 Aktą įstatymu Nr.IX-1730 ratifikavo LR Seimas, bet ne Tauta,
kaip to reikalauja LR Konstitucijos 148 straipsnis ir 150 straipsnio sudėtinė dalis – 1991 m. vasario
11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, kuriam Tauta pritarė 1991 m. vasario 9 d.
plebiscite. Pažeidžiant šiuos LR Konstitucijos reikalavimus dėl 75 % visų balso teisę turinčių
piliečių pritarimo suvereniteto atidavimui, 2004 m. liepos 13 d. LR Seimas priėmė ir Konstitucinį
aktą Nr. IX-2343 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” ir šį aktą įrašė į LR
Konstitucijos 150 straipsnį.
Mes, žemiau pasirašiusieji, Lietuvos visuomenės taryba, atstovaujama valdybos pirmininko, ir
2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviai, patvirtiname šiuo
ir kitais klausimais laikytis Romėnų teisės taisyklės: ex iniuria jus non oritur – iš neteisės teisė
neatsiranda, kuri taikoma ir Lietuvos Respublikos teisėje, ir Europos Sąjungos teisėje.
Lietuvos visuomenės tarybos Valdybos pirmininkas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 metų rinkimų politinės kampanijos dalyviai:
********************
Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 metų rinkimų politinės kampanijos dalyvių
PAREIŠKIMAS ir ĮSIPAREIGOJIMAS
2024 m. sausio 12 d. Vilnius
Šiuo LR Generalinei prokuratūrai pareiškiame, kad prisijungiame, kaip pareiškėjai, prie
2024-01-12 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prašymo LR Generalinei prokurorei Nidai
Grunskienei dėl viešojo intereso gynimo – aplinkybių nustatymo ir dingusių svarbių Lietuvos
valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų suradimo.
2021-03-11 raštu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. P. Andriukaitis, I.
Andrukaitienė, V. Baldišis, A. Butkevičius, Br. Genzelis, E. Grakauskas, J. Jurgelis, St.
Kašauskas, A. K. Leščinskas, E. Klumbys, D. Morkūnas, V. Povilionis, J. Prapiestis, B. Rupeika
ir Z. Vaišvila kreipėsi į Seimo valdybą, prašė sudaryti Seimo laikinąją komisiją šioms
aplinkybėms ištirti aplinkybes dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo:
- LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.I-943) sudarytų
komisijų veiklos medžiagos dėl 1991-01-08 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir 1991-
01-13 d. Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių; - LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiaga
nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio; - beveik visa 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos LR
Laikinosios gynybos vadovybės medžiaga; - XII šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylos;
- XI šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiaga: 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos,
R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylos, dalis 1989 m. vykusių rinkimų komisijų
medžiagos, 1988-1990 metų Lietuvos TSR XI šaukimo Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo
medžiagos, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui,
šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagos.
Seimo kanceliarijos 2021-07-23 raštu patvirtinta, kad Seimo archyve šių dokumentų nėra ar
jie šiam archyvui neperduoti. Vilniaus apylinkės prokuratūra 2020-08-27 nutarimu atsisakė
pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių dokumentų dingimo. Seimas komisijos dėl dingusių valstybės
dokumentų nesudarė.
Pagrįstai manome, kad šie dingę valstybės dokumentai yra labai svarbūs Lietuvos valstybei.
Atsižvelgdami į šią patirtį ir gerbdami 1991 metų sausyje ir kitų už Lietuvos valstybę
žuvusiųjų atminimą, mes, žemiau pasirašiusieji, išrinkus Respublikos Prezidentu kurį nors mūsų,
įsipareigojame reikalauti, kad šie valstybės dokumentai būtų surasti, ir įsipareigojame teikti
Seimui priimti LR prokuratūros įstatymo pataisas dėl nepriklausomo prokuroro institucijos
įkūrimo. Toks atsakingų valstybės institucijų neveikimas negali būti toleruojamas.